„Atvira Klaipėda” toliau savo skaitytojams pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos krašte lygiai prieš 100 metų, kai Lietuva nusprendė vykdyti itin rizikingą slaptą karinę operaciją. 1923 m. sausio 10 d. pagrindinės Ypatingosios paskirties rinktinės I grupės pajėgos, kurias sudarė 6 kuopos (apie 680 vyrų), pradėjo žygį iš Kretingos ir žygiavo per Tolių, Valėnų, Šimkų ir Radailių kaimusSkaityti daugiau
tag
„Atvira Klaipėda” toliau kviečia savo skaitytojus susipažinti su tuo, kas dėjosi mūsų krašte lygiai prieš šimtmetį, kokia su Klaipėda susijusia informacija dalinosi tuomet lemtingus sprendimus darę asmenys. Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vytauto Jokubausko teigimu, 1923 m. sausio 9 d. Klaipėdos kraštui užimti Lietuvoje suformuotos Ypatingosios paskirties rinktinės pirmoji grupė atvyko prie Bajorų stoties, antroji –Skaityti daugiau
Klaipėda, kitų dabartinės Lietuvos miestų kontekste, išsiskiria savo unikalia įkūrimo istorija. 1252 metais įsteigtas miestas – ne tik seniausias, bet ir pirmas dabartinės Lietuvos teritorijoje gavo miesto savivaldos teises. Interesą Dangės upės žiotyse, Pilsoto žemėje pastatyti Memelburgo (Klaipėdos) pilį ir prie jos po dvejų metų steigti miestą interesą rodė dvi pusės – Vokiečių ordinas irSkaityti daugiau
Jau artimiausiu metu uostamiestį iš spaustuvės pasieks tikru desertu besidomintiesiems Klaipėdos istorija tikriausiai tapsianti beveik 600 puslapių knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“. Leidinys gimė bendradarbiaujant Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Jungtinėms istorikų pajėgoms – Vasilijui Safronovui, Vygantui Vareikiui, Silvai Pocytei,Skaityti daugiau
Ar Tauralaukyje esantis vadinamasis Velnio akmuo galėjo būti panaudotas kaip riboženklis Kuršo vyskupui ir Vokiečių ordinui besidalijant kuršių žemės? Kokios kuršių apeigos čia vykdavo? Kokie archeologiniai radiniai atskleidžia kuršių gyvenimo specifiką? Apie tai – antrajame projekto „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“ epizode. Savo įžvalgomis apie kuršius pasidalins archeologas, Klaipėdos universiteto rektorius emeritas prof. habil. dr. Vladas Žulkus,Skaityti daugiau
Kol Klaipėdos pilis nebuvo pastatyta, gyvenimas dar tik būsimojo miesto apylinkėse jau virte virė. Tai byloja aplink dabartinę Klaipėdą išsidėstę keli reikšmingi piliakalniai, kapinynai bei gyvenviečių pėdsakai, aptikti greta jų. Ankstyviausias iš tokių – 2016-aisiais atrastas Kukuliškių piliakalnis. Kukuliškių piliakalnio tyrimų akimirka. Tarp Girulių ir Olando kepurės esantis Kukuliškių piliakalnis – vienas ankstyviausiai datuojamų piliakalniųSkaityti daugiau
„Atviroje Klaipėdoje“ startavo istorinis–edukacinis projektas „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“. Tai iniciatyva, skirta ne tik įprasminti reikšmingiausius Klaipėdos istorinius fragmentus, bet ir su gimtojo krašto istorija supažindinti jaunąją kartą. Kartu su 12 istorinių reportažų pasaulį išvys tiek pat edukacinių medžiagų, skirtų bendrojo lavinimo mokyklų istorijos pamokoms. Video siužetai bus talpinami kiekvieną šių metų penktadienį, portalo „Atvira Klaipėda“ Youtube platformoje.Skaityti daugiau
Klaipėdietiškų naujienų tinklapyje www.atviraKlaipeda.lt startavo istorinis – edukacinis projektas „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“. Tai iniciatyva, skirta ne tik įprasminti reikšmingiausius Klaipėdos istorinius fragmentus, bet ir su gimtojo krašto istorija supažindinti jaunąją kartą. Šiais metais kartu su 12 istorinių reportažų pasaulį išvys tiek pat edukacinių medžiagų, skirtų bendrojo lavinimo mokykloms. Video bus talpinami kiekvieną šių metų penktadienį, portalo „AtviraSkaityti daugiau
„Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“ – įdomioji Klaipėdos istorija ir edukaciniai sprendimai Jau šį penktadienį internetiniame dienraštyje „Atvira Klaipėda“ startuos istorinis–edukacinis projektas „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“. Tai iniciatyva, skirta ne tik įprasminti reikšmingiausius Klaipėdos istorinius fragmentus, bet ir su gimtojo krašto istorija supažindinti jaunąją kartą. Kartu su 12 istorinių reportažų pasaulį išvys tiek pat edukacinių medžiagų, skirtų bendrojoSkaityti daugiau
Prieš 30 metų Lietuva išsivadavo ne tik iš okupacijos, bet ir iš marzmatinės sovietinės realybės. Bene geriausiai „marazmatišką sovietinio gyvenimo dviveidiškumą“ yra apibūdinęs vienas iš nepriklausomybės šauklių, grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas. „Buvo deklaruojama, kad viskas tau, nors iš tiesų – ne tau, tik lojaliausiems partinių-ūkinių organizacijų biurokratams. <…> Sovietinėje tikrovėje vaidinti reikėjo labaiSkaityti daugiau
