Interneto dienraštis „Atvira Klaipėda“ šiais metais baigia 2022-aisiais pradėtą istorinių laidų ciklą „Istorinės Klaipėdos pėdos“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Projektą vainikuos keturi video epizodai, atskleisiantys ypatingų, Klaipėdą reprezentuojančių, objektų istorijas. Laidose bus apžvelgiama kaip miesto kapinės virto Skulptūrų parku, prisimenama Karališkojo pašto istorija, kalbama apie Klaipėdos švyturių atsiradimą, pasakojama, kaip gimė MažosiosSkaityti daugiau
tag
„Atviros Klaipėdos“ sukurtas edukacinių laidų ciklas apie Klaipėdos krašto istoriją „Istorinės Klaipėdos pėdos“ ir šiais metais pristatytas Lietuvos pedagogams skirtame portale emokykla.lt. „Šio projekto tikslas – aiškiai ir trumpai atskleisti svarbiausius įvykius, kurie buvo reikšmingi Klaipėdos krašto virsmui. Pernai visuomenei pristatėme 12 laidų, šiais metais buvo sukurtos 8 laidos, kuriose istorikai apžvelgė vadinamąjį prūsišką laikotarpį, reformacijosSkaityti daugiau
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą laikinai valdė jį laimėjusios sąjunginės valstybės. Nuo 1920 m. pradžios šis laikinumas užsitęsė trejus metus. Lietuvos vyriausybė per visą tą laiką tikėjosi, kad sąjungininkės anksčiau ir vėliau priims sprendimą perduoti Klaipėdą Lietuvai. Lietuvių argumentai buvo tvirti: Kaunas teigė, kad šiame regione gyvena lietuviai, be to, Klaipėda Lietuvai yra išėjimasSkaityti daugiau
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Klaipėda buvo atskirta nuo Vokietijos. Ji kartu su nedidele aplinkine teritorija, kurioje tuo metu gyveno apie 150 tūkst. žmonių, atsidūrė skirtingų interesų taikinyje. Kol nebuvo aiškus galutinis Klaipėdos krašto likimas, sąjungininkės laikinai jį administravo pačios. Šią misiją Klaipėdos krašte vykdė Prancūzija. Politiniuose kuluaruose tuo metu svarstytos dvi pagrindinės šio regiono perspektyvos.Skaityti daugiau
1914 metais Europoje kilęs karas, vadintas Pirmuoju pasauliniu arba Didžiuoju, visam žemynui, ne išimtis ir Klaipėdai, atnešė milžiniškus pokyčius. Neregėti sugriovimai, žmogiškieji ir finansiniai nuostoliai, sugriauti žmonių likimai, nusmukdytos ekonomikos pažangos linkme nuolat judėjusią Europą stumtelėjo atgal taip, kad XIX amžiuje pasaulyje vaidinto vaidmens ji nebeatgavo. Rytų Europai karas atnešė ir keturių didžiųjų imperijų –Skaityti daugiau
Reformacija – XVI a. Europoje prasidėjęs judėjimas, kurio pirminis siekis – reformuoti katališkąją bažnyčią. To meto Europoje reiškėsi kelios reformacijos srovės, bet Klaipėdą anksčiausiai pasiekė augustinų vienuolio, teologo Martino Liuterio mokymas. Jo pasiūlymas, kaip patobulinti Romos katalikų bažnyčią, ilgainiui virsta politiniu, socialiniu ir kultūriniu judėjimu, padariusiu didelę įtaką ištisoms kartoms europiečių – ne išimtis, irSkaityti daugiau
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo pristatytas ypatingas eksponatas, primenantis apie metus, kai miestas tapo vieta, kur laikiną prieglobstį rado Napoleono parklupdytos Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III ir jo žmona Luizė. Būtent Luizei turėjo būti padovanota suknelė iš prabangaus, Berlyne aukso siūlais siuvinėto audinio. Tačiau dėl ankstyvos karalienės mirties dovanos įteikti taip ir nepavyko. Bėgdami nuoSkaityti daugiau
Klaipėdietiškų naujienų portalas „Atvira Klaipėda” tęsia praėjusiais metais pradėtą edukacinių laidų ciklą „Istorinės Klaipėdos pėdos“, kuriame pristatomi svarbiausi uostamiesčio istoriniai akcentai. Šiais metais komanda pristato 8 laidas, kuriose žurnalistai apžvelgs vadinamąjį prūsišką laikotarpį, reformacijos įtaką klaipėdiečių gyvenimui ir lietuviškosios raštijos proveržiui, atskleis, kaip regionas vystėsi rekreaciniu požiūriu, papasakos apie Klaipėdą užklupusius iššūkius po Pirmojo PasaulinioSkaityti daugiau
Klaipėdos savivaldybės samdytiems kultūros ir meno projektų ekspertams teigiamai įvertinus internetinio dienraščio „Atvira Klaipėda” idėją toliau jos skaitytojams pasakoti apie urbanistinius mūsų miesto jubiliejus, ir šiemet bus parengtas rašinių ciklas, skirtas pristatyti įvairių objektų atsiradimo istorijas, jų dabartį, ateitį bei įdomius projektus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nevirto kūnu. Dienraštyje jau galima perskaityti duSkaityti daugiau
Iki pat 18 amžiaus vidurio Klaipėdos uostas apėmė tik Dangės upės žiotis. Gylis prie upės krantinių čia siekė apie 10 pėdų – pavertus į metrus tai vos daugiau kaip trys metrai. Šiandien didžiojoje dalyje uosto yra pasiektas 15–15,5 metrų gylis. Tačiau prireikė ne vieno šimto metų, kad Klaipėdos uostas suklestėtų. XVI a. antroje pusėje –Skaityti daugiau
