Teigiama, kad prieš kelis amžius kelią į Klaipėdą rodė gana primityvus švyturys – ant medinės karties pakabintas žibintas. Naudos iš jo esą nebuvo daug – dieną jis nebuvo reikalingas, o naktį šis žibintas buvo vos įžiūrimas. Suklestėjus jūrinei prekybai mediena buvo susirūpinta uosto saugumu, nes įplaukti į Klaipėdos uostą dėl seklumų ir menkų orientyrų buvoSkaityti daugiau
Archyvas
Šiuolaikinėje laivyboje orientuotis vandenų platybėse ir priekrantėse padeda modernios palydovinės navigacijos sistemos. Tačiau kaip jūrininkai nepasiklysdavo prieš kelis šimtus metų, kaip jie suprasdavo, kad prieš juos – būtent Klaipėdos uostas? Vienas tokių gamtinių orientyrų, plaukiantiems į Klaipėdą, pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, buvo vietovė, vadinta Juoduoju krantu, o šiandien visiems gerai žinoma kaipSkaityti daugiau
Klaipėda ar Mėmelis – neretam iškyla klausimas, kuris vietovardis yra senesnis? Kalbininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė sako, kad, turbūt, senesniu reikėtų laikyti kuršiškos kilmės vietovardį Klaipėda. Istorijos šaltiniuose terminas Memelburg pradedama vartoti 1252 m, kai Pilsoto žemėje, dviejų vandenų sankirtoje, Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas sutarė statyti pilį ir prie jos po poros metų steigti miestą. Pasakojama, kad vietovėSkaityti daugiau
Kokia Klaipėdos miesto herbo kilmė? Ką reiškia simboliai, pavaizduoti seniausio šalies miesto antspaude? Ar tikrai kai kurie akcentai galėjo būti gudriai „pasiskolinti” iš kaimyninio Karaliaučiaus? Istorikai mano, kad miesto antspaudas galėjo rastis XIII amžiuje. Tikėtina, kad antspaudo siužetą padiktavo steigėjų vizijos, viltys, suformuotos tuo metu, kai dar tik buvo statoma pilis, kuriama būsimo miesto vizija,Skaityti daugiau
Klaipėdos steigėjai – Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas – dėjo didžiules viltis, kad miestas taps ypatingos reikšmės viso Kuršo regiono prekybos ir religiniu centru. Deja, į nuolatinių antpuolių verpetą įsuktas miestas stagnavo, gyventojų gausa nepasižymėjo, o uostas nesivystė. Paradoksalu, kad nepaisant to, jog pagal savo natūralias gamtines savybes ir sąlygas Klaipėdoje buvo vienas geriausių BaltijosSkaityti daugiau
Lygiai prieš 100 metų Klaipėdą užėmė Ypatingoji rinktinė ir tai tapo pagrindu visą jos kraštą po mėnesio oficialiai perduoti valdyti Lietuvai. „Atviros Klaipėdos” rašinių cikle, skirtame pasakojimams apie tai, kas dėjosi Klaipėdos krašte prieš šimtmetį, šįkart skaitytojus supažindinsime ir su lemiamo karinės operacijos etapo eiga, ir su žiniomis, kurios tądien plaukė į Kauną iš LietuvosSkaityti daugiau
„Atvira Klaipėda” toliau savo skaitytojams pasakoja apie lemtinguosius kiekvienos 1923-iųjų sausio dienos įvykius, kurių dėka Klaipėdos kraštas šiandien yra Lietuvos dalis. Lygiai prieš šimtą metų paaiškėjo, kad Klaipėdoje įsikūrę prancūzai neketina sudėti ginklų ir uostamiestį iš Lietuvos atėjusiai Ypatingajai rinktinei teks užimti jėga. Tądien jau buvo fiksuotos ir pirmosios lietuvių netektys. Iliustracijos iš žurnalo „Karys”Skaityti daugiau
„Atvira Klaipėda” toliau savo skaitytojams pasakoja apie lemtinguosius, lygiai prieš šimtą metų nutikusius įvykius, kurių dėka Klaipėdos kraštas šiandien yra Lietuvos dalis. 1923-iųjų sausio 12-ąją vyko ne tik karinės operacijos veiksmai, bet ir buvo bandoma įtikinti Klaipėdoje įsitvirtinusius prancūzus pasiduoti be kovos. Raitieji rinktinės nariai. Nuotrauka iš žurnalo „Karys” Siūlė leisti įeiti į Klaipėdą beSkaityti daugiau
Lygiai prieš 100 metų visas Klaipėdos kraštas, išskyrus patį uostamiestį, jau buvo užimtas Lietuvoje suformuotos Ypatingosios rinktinės. „Atvira Klaipėda” toliau savo skaitytojams pasakoja apie lemtinguosius kiekvienos 1923-iųjų sausio dienos įvykius, kurių dėka Klaipėdos kraštas šiandien yra Lietuvos dalis. Rinktinės nariai šalia kulkosvaidžio. Nuotrauka iš žurnalo „Karys” Užėmė Šilutę Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojas Edvinas VaidotasSkaityti daugiau
„Atvira Klaipėda” toliau savo skaitytojams pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos krašte lygiai prieš 100 metų, kai Lietuva nusprendė vykdyti itin rizikingą slaptą karinę operaciją. 1923 m. sausio 10 d. pagrindinės Ypatingosios paskirties rinktinės I grupės pajėgos, kurias sudarė 6 kuopos (apie 680 vyrų), pradėjo žygį iš Kretingos ir žygiavo per Tolių, Valėnų, Šimkų ir Radailių kaimusSkaityti daugiau
