Klaipėda, kitų dabartinės Lietuvos miestų kontekste, išsiskiria savo unikalia įkūrimo istorija.
1252 metais įsteigtas miestas – ne tik seniausias, bet ir pirmas dabartinės Lietuvos teritorijoje gavo miesto savivaldos teises.
Interesą Dangės upės žiotyse, Pilsoto žemėje pastatyti Memelburgo (Klaipėdos) pilį ir prie jos po dvejų metų steigti miestą interesą rodė dvi pusės – Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas. Steigėjai tikėjosi, kad strategiškai patogioje vietoje atsiradęs naujas miestas klestės kaip regiono prekybos ir religijos centras.
Vokiečių ordinas planavo, kad tai taps jungtimi tarp Prūsijos ir Livonijos žemių, taip pat strateguota, kad įsikūrus čia, bus įgyvendintas planas apkrikštyti žemaičius. Kuršo vyskupas svajojo įgyvendinti metropolijos idėją ir šioje vietoje įkurti vyskupijos centrą.
Buvo ir kitas – prekybinis interesas. Vokiečių pirkliai tikėjosi, kad įsteigus miestą, pavyks Nemunu kontroliuoti prekybą.
Kaip dėliojosi Klaipėdos miesto įkūrimo mozaika, kaip pavyko suderinti interesus, kurioje vietoje buvo pastatyta pirmoji miesto pilis – apie tai laidoje kalba Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Dr. Vasilijus Safronovas, Mаžosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys ir archeologas, Klaipėdos universiteto rektorius emeritas prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
Kaip gimė Klaipėdos idėja? – Atvira Klaipėda (atviraklaipeda.lt)
Projektas „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
