Koncerte, skirtame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto 50-mečiui, suskambės branda mažai nuo šio jubiliejaus atsiliekantys koncertų salės vargonai. Sukakties proga 1975 m. iš Čekijos atgabentais koncertiniais vargonais gros viena labiausiai patyrusių Lietuvos vargonininkių – Renata Marcinkutė-Lesieur.
Spalio 1-ąją 18.30 val. garbingai sukakčiai skirtą koncertą dovanos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll vargonams, Georgo Friedricho Händelio Koncertas vargonams ir styginių orkestrui F-dur, op. 4 Nr. 5, bei Camille‘io Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, c-moll, op. 78 („Vargonų simfonija“).
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir LMTA Klaipėdos fakultetas – dvi glaudžiai susijusios uostamiesčio švietimo ir kultūros įstaigos, nes viena ugdo, o kita leidžia skleistis šios aukštosios mokyklos absolventų kūrybinėms ambicijoms.
Salė turinti vargonus
LMTA Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos meno studijų švyturys. 1971 m. Klaipėdoje pradėjo veikti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas. 1975-aisiais jis tapo anuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos dalimi ir vietoje vieno buvo įkurti du (kultūros ir pedagogikos) fakultetai, kuriuose buvo rengiami muzikos pedagogai, choreografai ir mėgėjų teatro režisieriai. Anuometinio fakultetų prorektoriaus Vytauto Jakelaičio iniciatyva buvo rekonstruota koncertų salė ir pradėta ieškoti galimybių joje pastatyti naujus koncertinius vargonus. Talkinant Prof. Leopoldui Digriui, čia buvo įrengti dviejų manualų, trisdešimties registrų čekų firmos „Rieger-Kloss“ vargonai, skirti atlikti kuo įvairesnį koncertinį repertuarą.
1975 m. gruodžio 27 dieną įvyko iškilmingas vargonų inauguracijos koncertas, kuriame, dalyvaujant gamintojų atstovams, pasirodė prof. L. Digrys ir prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Iki pat 1991-ųjų tai buvo vieninteliai XX a. antroje pusėje įrengti vargonai Klaipėdoje, tapę reikšmingu miesto muzikinės kultūros židiniu. 1995–2018 m. fakultetai veikė kaip Klaipėdos universiteto padalinys, tapęs KU Menų akademija. 2018 m. šis padalinys vėl įsiliejo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sudėtį.
Kviečia įvertinti vargonų skambesį
„Prorektorius V.Jakelaitis buvo labai puikus žmogus, daug padėjęs vargonų kultūros populiarinimui. Jo dėka buvo gautas leidimas ir finansavimas LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje pastatyti vargonus. Rekonstruojant salę, buvo išgriauta truputis sienos dešiniame scenos šone, ir ten tarsi atskirame kambarėlyje įkurdinti vargonų vamzdžiai, kitos dalys. Vietoje trūkstamos sienos dalies padarytas gražus vargonų fasadas matomas publikai. Lietuvai dar esant Sovietų sąjungos dalimi atsigabenti vargonus – buvo sudėtingas uždavinys: pradžioje lėšos buvo pervestos į Maskvą, o tada nupirkti „Rieger-Kloss“ vargonai iš Čekijos. Rinktis mums niekas neleido. Tokia buvo ano meto situacija. Kaip skamba fakultetų vargonai nežinau, nes aš jais tik grojau, o grojant esi labai arti vargonų. Man atrodo, kad puikiai. Kaip girdisi salėje – kviečiu įvertinti klausytojus“,- siūlo profesorius L.Digrys.
Digrys – žymiausias, interpretacijos meistriškumu nepranoktas Lietuvos vargonininkas. Muzikos mokslus baigė pas iškilius specialybės pedagogus G.Ginzburgą (fortepijonas) ir L.Roizmaną (vargonai) pasaulyje ir šiandien garsioje Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. Grįžęs į Lietuvą, nepaisydamas tuometinio požiūrio į vargonus kaip į bažnytinį instrumentą, Leopoldas Digrys iš karto ėmėsi visapusiškai populiarinti vargonus: intensyviai koncertavo Lietuvoje ir pasaulyje, iniciavo vargonų muzikos festivalius, rūpinosi vargonų statymu pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse ir bažnyčiose, steigė vargonų mokymą ir jam vadovavo Lietuvos muzikos mokymo įstaigose. Profesorius pagrįstai laikomas šiuolaikinės koncertinės vargonų muzikos klestėjimo pradininku.
Grojo rečitalius tarptautiniuose festivaliuose
Vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono bei vargonų studijas. Po studijų Lietuvoje stažavo „Mozarteumo“ universitete Zalcburge, prof. Heriberto Metzgerio klasėje. 1989 m. laimėjo antrąją premiją Tarptautiniame vargonininkų konkurse Kijeve; 1991 m. tapo Floro Peeterso meistriškumo kursų (Belgija) bei Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureate.
Vargonininkė grojo su violončelininkais Davidu Geringu, Ivanu Monighetti, marimbininke Linda Maxey, kitais žymiais atlikėjais. Ji nuolat kviečiama būti tarptautinių vargonininkų konkursų žiuri nare tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse; yra grojusi rečitalius tarptautiniuose vargonų muzikos festivaliuose daugelyje Europos šalių, taip pat Meksikoje, JAV. Profesorė nuolat kviečiama groti vargonų inauguracijos renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.
Renata Marcinkutė-Lesieur nuolatos kviečiama dėstyti įvairiose Europos muzikos akademijose. Vargonų meistriškumo kursus vedė Zalcburgo universitete „Mozarteum“, Poznanės muzikos akademijoje Lenkijoje, Italijoje Nino Rota konservatorijoje Monopoli, Cagliari P. Luigi di Palestrina konservatorijoje, Švedijoje – Stokholmo muzikos akademijoje.
Didžiausias atlygis – ryšys su klausytojais
Vargonininkė yra daugelio lietuvių autorių kūrinių vargonams pirmoji atlikėja. 2015 m. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo R. Marcinkutę-Lesieur ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2017 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai buvo apdovanota LR Kultūros ministrės garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2021 m. už vargonų muzikos sklaidą, nuopelnus Vilniaus miestui Šv. Kristoforo statulėle.
Šiuo metu R. Marcinkutė-Lesieur yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Religinės muzikos centro, surengiančio per metus virš 60 koncertų, pirmininkė, Kristupo vasaros festivalio Sakralinės muzikos valandų Šv. Kazimiero bažnyčioje meno vadovė, Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčios vargonininkė. Daugiau nei dviejų dešimtmečių veiklą Religinės muzikos centre ir vargonavimą Šv.Kazimiero bažnyčioje moteris vadina dvasine atgaiva, o didžiausią atlygį jai teikia ryšys su klausytojais.
