Lietuvos jūrų muziejuje šiandien ypatinga diena – daugiau nei prieš metus gimęs delfinų jauniklis jau turi vardą. Nuo šiol jis vadinamas Šuoru. Vardą mažajam Juodosios jūros afalinų jaunikliui išrinko jo globėja tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Šuoras gimė 2025 metų rugsėjo 3 dieną. Jo tėvai – delfinai Gabija ir Argas. Nors jauniklis specialiai nesveriamas ir nematuojamas, kad nepatirtų papildomo streso, specialistai mato, kaip sparčiai jis auga. Per metus jis vizualiai paaugo maždaug ketvirtį metro ir kasdien vis drąsiau tyrinėja aplinką.
Tačiau labiausiai Šuoras išsiskiria ne ūgiu, o charakteriu.
„Tai labai savimi pasitikintis ir išdykęs jauniklis. Jis puikiai žino, kad šalia visada yra mama Gabija, todėl leidžia sau gerokai daugiau nei kiti. Jei kas nors nepatinka, nevengia to parodyti. O jei prireikia pagalbos, visada gali pasislėpti už mamos“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Delfinariumo gyvūnų priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lukošius.
Mažylis jau bando atrasti savo vietą delfinų grupėje. Kartais jis „pabamba“ ant kitų delfinų, mėgina nusibrėžti savo ribas, iš teritorijos išvyti nepageidaujamus kaimynus, o kartais dėmesio tenka ir treneriams. Šuoras nevengia jų net stumtelėti nuo platformos.
Kaip ir visi jauni delfinai, jis mokosi stebėdamas. Didžiausias autoritetas ir mokytoja jam tebėra mama Gabija. Todėl treniruočių metu ir po jų Šuoras atkakliai kartoja viską, ką mato darant ją: mėgina vertikaliai iškelti uodegą, trenkti ja į vandens paviršių sukeldamas purslus, vis dažniau ryžtasi ir pirmiesiems šuoliams.
Smalsumą žadina ir įvairios aplinkos praturtinimo veiklos. Mažasis delfinas mėgsta žaisti su kamuoliais, bandyti atrišti virves, ieškoti paslėptos žuvies. Nemažiau džiaugsmo jam teikia ir būrio paauglių draugija. Jis noriai leidžia laiką su Vėju, Brizu ir Bite.
Tiesa, kartais nuotykių troškimas nugali atsargumą. Tuomet Šuoras sumano pasprukti iš mamos akiračio, o Gabija leidžiasi jo ieškoti. Plaukiodamas atviroje delfinariumo Saulės įlankoje, jis buvo atradęs ir dar vieną mėgstamą pramogą – gaudyti bei stumdyti į vandenį nukritusius medžių lapus.
Pirmuosius gyvenimo mėnesius jauniklis maitinosi tik motinos pienu. Dabar jo racione jau atsirado ir žuvis. Per dieną Šuorui reikia apie 1,7 kilogramo silkės ir stintenės, nors motinos pienas vis dar išlieka svarbia jo mitybos dalimi.
Jauniklis turi dvi vyresnes seseris – Bitę ir Perlą. Su visa delfinų grupe jis buvo supažindinamas pamažu, tiek, kiek leido budri mama. Šiandien mažylis jau drąsiai įsitraukia į bendrus žaidimus.
„Esame dėkingi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tapusiai Šuoro globėja. Mus sieja jūra, o šis vardas ir globos ryšys primena, kad žmogaus veikla joje neatsiejama nuo atsakomybės už gyvąją gamtą. Šuoras tampa dar vienu mažuoju jūros ambasadoriumi, kviečiančiu pažinti ir saugoti jūrą“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymi, kad Šuoro globa simbolizuoja bendras vertybes: ,,Stebime, kaip mažylis glaudžiasi prie rūpestingos mamos Gabijos ir prisimename turintys pareigą ir privilegiją saugoti vieni kitus ir mūsų namus – šią planetą, jūrą ir turtingą jos pasaulį. Šiemet minime Uosto direkcijos veiklos 35-metį, tad galimybė išrinkti vardą delfinų mažyliui mums reiškia daugiau nei vardynas. Mums tai – gebėjimo prisiimti atsakomybę už tai, kokį paliksime pasaulį, įprasminimas.“
Šuoras yra pirmasis Lietuvos jūrų muziejuje gimęs delfinų jauniklis nuo 2017 metų, kai pasaulį išvydo Rifas. Šiuo metu muziejaus Delfinariume gyvena penkiolika delfinų, kurių amžius siekia nuo vienerių iki penkiasdešimties metų.
Juodosios jūros afalinos – nykstantys gyvūnai
XX a. viduryje Juodojoje jūroje gyveno apie 2,5 milijono afalinų. Tačiau jų skaičius nuolat mažėja. Tai susiję su jų medžiokle, aplinkos tarša, laivyba, žvejyba ir kita žmogaus veikla. Juodosios jūros afalinos yra įtrauktos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos saugomų gyvūnų sąrašą.
Jūrų muziejuje delfinai gyvena nuo 1993 metų. Jie ne tik dalyvauja pasirodymuose, veda jauniklius, bet ir padeda žmonių vaikams terapijos programoje.
Moksleiviai su šiais gyvūnais susipažįsta ir išmoksta juos saugoti edukacinių užsiėmimų metu. Muziejus padeda įgyvendinti Susitarimo dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose direktyvą Lietuvoje – rengia tarptautinės jūros kiaulės dienos renginius, kurių metu yra skleidžiama žinia apie artimojoje jūroje gyvenančius delfinų giminaičius – Baltijos jūros kiaules.
Delfinariume delfinais itin rūpestingai rūpinasi kvalifikuotų specialistų komanda: veterinarijos gydytojai ir treneriai. Jie nuolat tobulinasi, dalyvaudami Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos ir Europos jūrų žinduolių prižiūrėtojų asociacijos veikloje.
Alfonso Mažūno nuotr.
