Daugiau nei du dešimtmečius Klaipėdoje vykstantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ šiemet pradeda naują etapą. Jo meno vadovu tapęs kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas į festivalį žvelgia kaip į gyvą, nuolat kintančią patirtį – tokią, kurią reikia ne tik išgirsti, bet ir išgyventi. Tarptautinėje scenoje kuriantis menininkas sako, kad „šiandien mes galime priimti pačius netikėčiausius garsus, bet labai svarbu žmogų prie muzikos palydėti, privesti“. Todėl 23 kartą vyksiantis festivalis plečiasi už koncertų salės ribų ir kviečia ne tik klausytis, bet ir ieškoti, kur gimsta garsas, kaip jis juda ir ką su mumis daro.
Su Klaipėdos koncertų salės festivalio „Permainų muzika”, vyksiančio spalio 9-17 dienomis, meno vadovu, kompozitoriumi ir dirigentu Vykintu Baltaku kalbėjosi G. Vaitkuvienė.
Kas jums, kaip kūrėjui, yra permainų muzika?
Tai labai tikslus terminas. Jis kalba apie kūrybos laisvę ir apie tai, kad muzika nėra sustingęs dalykas. Ji nuolat keičiasi, reaguoja į laiką, į mus pačius. Man permainų muzika yra apie virsmą – apie tai, kas vyksta dabar, o ne tai, kas jau įrašyta į istoriją.
O koks šiandien yra pats festivalis „Permainų muzika”?
Tai brandus festivalis su labai aiškia istorija. Per daugiau nei 20 metų kompozitorės Loretos Narvilaitės dėka čia skambėjo ir stipriausi Lietuvos kolektyvai, ir ryškūs tarptautiniai vardai. Man svarbu šitą lygį išlaikyti, bet kartu – atverti festivalį iš naujo. Kad jis nebūtų tik „geri koncertai“, o taptų patirtimi, į kurią norisi įeiti.
Su kokia vizija atėjote vadovauti festivaliui?
Šiandien didžiausias klausimas – kaip apskritai atvesti žmogų į koncertą. Ir atsakymas nėra labai patogus: jei žmonės neateina pas muziką, muzika turi eiti pas žmones. Todėl festivalis neišvengiamai plečiasi – į miesto erdves, į bendruomenes, į edukaciją. Norisi mažiau akademinio atstumo, o daugiau gyvo santykio, kad žmogus nejaustų, jog čia reikia kažką išmanyti, o kad suprastų – galima tiesiog ateiti ir patirti.
Daug kalbate apie erdves. Kuo jos tokios svarbios?
Muzika niekada neegzistuoja vakuume – ji visada susijusi su vieta. Tas pats kūrinys vienoje erdvėje gali skambėti stipriai, o kitoje – visiškai nesuveikti. Todėl ieškome, kur jis iš tikrųjų gyvena: kartais tai koncertų salė, o kartais – visai kita vieta. Pavyzdžiui, šiemet dalis programos persikelia į netikėtas miesto erdves. Ir ten muzika staiga įgauna visai kitą prasmę, nes susitinka su realiu miesto ritmu.
Festivalis šiemet vyksta spalį. Kodėl toks pokytis?
Norėjosi, kad festivalis būtų patogus žmogui. Kad nereikėtų rinktis tarp darbo ir koncerto. Todėl daug renginių vyks savaitgaliais – kaip ir daugelyje Europos festivalių. Tai taip pat leidžia atvažiuoti žmonėms iš kitų miestų. O Klaipėda rudenį turi labai savitą atmosferą – ji puikiai tinka šiuolaikinei muzikai.
Šių metų tema – „Paliesk garsą”. Kaip ją suprasti?
Dažnai muziką suvokiame labai pasyviai – atsisėdame ir klausomės, bet šiuolaikinė muzika kviečia patirti ir pajusti ne tik klausant. „Paliesti garsą“ reiškia įsitraukti. Leisti jam veikti, kartais net sutrikdyti. Tai nėra fonas – tai patirtis, kuri reikalauja smalsumo. Ir būtent tame atsiranda atradimas.
Šiuolaikinė muzika vis dar laikoma „sudėtinga”. Tai problema?
Labiau stereotipas. Šiuolaikinė muzika iš tikrųjų yra viena laisviausių meno formų, nes joje gali būti viskas. Svarbiausia – nusiteikimas. Jei ateini ne ieškoti pažįstamo, o atrasti ir patirti, viskas pasikeičia ir atsiveria labai platus, netikėtas pasaulis.
Kokius ryškiausius šių metų akcentus išskirtumėte?
Vienas iš jų – legendinis perkusijos ansamblis „Les Percussions de Strasbourg“. Tai kolektyvas, kuris dešimtmečius keičia patį suvokimą, kas yra ritmas ir garsas. Jų koncertai – ne tik klausymas, bet ir fizinė patirtis. Tai pirmas ir vienintelis šio pasaulyje ryškiausio perkusijos ansamblio koncertas Lietuvoje. Taip pat labai džiaugiamės į Klaipėdą, kaip festivalio kompozitorių atvežantys žymų belgų kompozitorių Thierry De Mey.
