Minint Lietuvos radijo 100-metį, XIV tarptautinis kultūros festivalis „Inkultūracija“ šiemet kvies iš naujo pažvelgti į laisvę ir jos reikšmę demokratinėje visuomenėje. Ar vis dar pasitikime žodžiu, kaip atpažįstame manipuliaciją ir kur šiandien brėžiamos laisvo žodžio ribos? Šie klausimai taps atspirties tašku spalio 5–10 dienomis Klaipėdoje vyksiančiai festivalio programai.
Lankytojų laukia susitikimai su Lietuvos ir užsienio rašytojais, žurnalistais bei menininkais, diskusijos, literatūros ir muzikos renginiai, performansas, paroda ir kūrybinės dirbtuvės. Šešias dienas truksiantį festivalį užbaigs Klaipėdos knygų mugė.
Festivalyje – keturi ryškūs tarptautiniai vardai
Į Klaipėdą šiemet atvyks svečiai iš Suomijos, Ukrainos, Taivano ir Jungtinės Karalystės. Tarptautinį festivalio svečių pripažinimą liudija kūrinių vertimai į dešimtis kalbų, pasirodymai pasaulio scenose ir reikšmingi profesiniai apdovanojimai.
Viena festivalio viešnių – suomių tiriamosios žurnalistikos atstovė Jessikka Aro, daugelį metų tyrinėjanti Rusijos dezinformaciją ir vadinamųjų „trolių ūkių“ veiklą. Dėl savo profesinės veiklos autorė pati tapo informacinių atakų taikiniu. Pokalbyje su žurnaliste Agne Bukartaite dėmesys kryps į naujausią J. Aro knygą „Putino pasaulinis karas. Slaptos Rusijos operacijos siekiant sunaikinti Vakarus“ ir tai, kaip veikia šiuolaikinė propaganda bei dezinformacija.
Į Klaipėdą atvyks ir vienas žinomiausių šiuolaikinių Ukrainos rašytojų Andrejus Kurkovas. Daugiau nei 20 romanų autoriaus kūriniai išversti į 45 kalbas, o jo tekstus publikuoja didieji pasaulio leidiniai. Savo kūryboje su ironija ir juoduoju humoru pasakoja apie postsovietinę Ukrainą, jos žmones ir gyvenimą istorinių bei politinių lūžių akivaizdoje. Pokalbyje su humoristu Pauliumi Ambrazevičiumi rašytojas kalbės apie literatūrą, šiandienos Ukrainą ir humorą, padedantį kalbėti apie sudėtingą tikrovę.
Istorijos ir politinių lūžių tema atsispindės ir Taivano rašytojos Ju Peijun kūryboje. Festivalyje ji pristatys grafinį romaną „Žmogus iš Taivano“, kurį sukūrė drauge su iliustruotoju Zhou Jian-Xin. Per vieno žmogaus gyvenimą kūrinyje pasakojama sudėtinga Taivano XX amžiaus istorija. Į daugelį kalbų išverstame ir tarptautinių įvertinimų sulaukusiame romane atsispindi Japonijos valdymo metai, Baltojo teroro laikotarpis ir Taivano kelias demokratijos link. Pokalbis su autore atvers Lietuvos skaitytojams dar mažai pažįstamą šios šalies istoriją ir kultūrą.
Greta literatūrinių susitikimų festivalyje skambės ir atliekamoji poezija. Ją pristatys britų poetė, daugkartinė slemo čempionė ir beatbox atlikėja Jasmine Gardosi, kurios pasirodymuose poezija susilieja su balsu, ritmu ir muzika. Kūrėja yra pasirodžiusi BBC radijuje, „Tate Modern“, „Symphony Hall“ ir Glastonberio festivalyje, o „Inkultūracijoje“ surengs performansą „Šok pagal muziką, kurios nekenti“, kuriame kartu su skirtingų žanrų muzikantais improvizuos ir ieškos netikėtų muzikinių sąskambių.
Diskusijos apie laisvą žodį, cenzūrą ir pasirinkimus
Festivalio programoje svarbią vietą užims ir diskusijos, kuriose dėmesys kryps į šiandienos visuomenei aktualius klausimus. Specialistų tribūnoje „Kultūra ir cenzūra“ bus svarstoma, kaip cenzūra reiškiasi šiandien, kai knygos vis dar šalinamos iš bibliotekų ar mokyklų programų, o kūrėjai susiduria su spaudimu ir savicenzūra. Režisierius ir aktorius prof. Valentinas Masalskis, filosofas prof. Nerijus Milerius, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė Eglė Baliutavičiūtė bei sociologė dr. Ieva Dryžaitė aptars, kas ir kokiais pagrindais gali spręsti, ką visuomenei skaityti, žiūrėti ar girdėti, ir kada kultūros turinio ribojimas tampa cenzūra.
Kita festivalio diskusija žvilgsnį nukreips į skaitmeninę erdvę. Renginyje „Įkaitai ar žodžio šeimininkai?“ žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir literatūrologas dr. Saulius Vasiliauskas nagrinės, kaip socialiniai tinklai ir algoritmai veikia bendravimo įpročius, kalbėjimo būdus bei kasdienius sprendimus. Kartu bus keliamas klausimas, kiek savarankiškai formuojame savo nuomonę, o kiek ją lemia technologijų kuriama informacinė aplinka.
Pasirinkimo laisvės tema atsispindės ir pokalbyje tema „Moteris. Egzistencija. Kūryba“. Istorikė ir rašytoja Kristina Petrauskė kartu su filosofu Donatu Pusliu kalbės apie moterų patirtis, visuomenės lūkesčius ir galimybę pačioms rinktis savo gyvenimo kelią. Pokalbio atspirties tašku taps K. Petrauskės romanas „Slanimo raganos“, kuriame istoriniai įvykiai persipina su moterų likimais ir jų pasirinkimais.
Nuo pokalbių – prie garso ir vaizdo
Festivalio programa neapsiribos vien pokalbiais ir diskusijomis. Muzikiniame performanse „Horizontalus eteris“ radijo tema persikels į eksperimentinę garso ir žodžio erdvę. Muzikantas Vilius Ančeris, perkusininkas Gintautas Gascevičius ir skaitovė Laura Šakurskytė-Žilinskienė kurs improvizacija paremtą pasirodymą, kuriame susipins elektronika, gitara, perkusija ir skaitomas tekstas.
Garsinius eksperimentus festivalio programoje papildys vizualioji kūryba. Kitaip pažvelgti į jūrą kvies fanzinų paroda „Kas lieka po jūros?“. Dvylika kūrėjų atsitrauks nuo įprastų pajūrio vaizdinių ir ieškos to, kas slypi už romantiško jūros įvaizdžio – asmeninių patirčių, atminties, paveldo, ekologinių problemų, pramonės ir kasdienybės. Laisvas fanzino formatas leis jūrą pamatyti ne kaip peizažą, o kaip erdvę, kurioje susitinka žmogaus patirtys, istorija ir šiandienos realybė. Parodos kuratorė – menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
Klaipėdos knygų mugė vainikuos festivalio savaitę
Spalio 10 dieną festivalį užbaigs Klaipėdos knygų mugė, vyksianti „Hofo“ angare (Danės g. 8, Klaipėda). Nuo 10 iki 18 val. lankytojai galės įsigyti leidinių iš leidėjų, o nuo 11 val. mugės programą papildys susitikimai, pokalbiai ir knygų pristatymai. Pokalbis „Pirmasis ir paskutinis“ kvies iš naujo pažvelgti į Thomo Manno romanus, su skaitytojais susitiks „Naktinių pokalbių“ autorė Aldona Ruseckaitė, savo naujausias knygas pristatys Klaipėdos rašytojai. Taip pat bus pristatyti ir du almanachai – naujausias literatūrinio-kultūrinio almanacho „Baltija“ numeris bei Klaipėdos ir Liepojos kūrėjų dvikalbis almanachas „Klaipėda–Liepoja–Proza“.
Mugės programoje atsispindės ir dvi visą festivalį lydinčios temos – radijas ir laisvas žodis. Istorikas dr. Titas Krutulys pristatys monografiją apie Lietuvos radiofoną 1926–1944 metais ir kartu su istoriku prof. dr. Vasilijumi Safronovu kalbės apie radiją formavusią politiką, eterio kūrėjus bei jo klausytojus. Vėliau diskusijoje „Ar egzistuoja laisvo žodžio ribos?“ „Radioshow“ kūrėjai Algis Ramanauskas ir Rimas Šapauskas bei rašytojas, literatūrologas dr. Rimantas Kmita kalbės apie politinę satyrą ir humorą, žodžio galią bei atsakomybę. Pokalbį moderuos poetė, filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė.
Knygų mugėje netrūks ir kūrybinių veiklų bei muzikos. Dizainerė Sonata Žižienė „Literatūrinio akcento“ dirbtuvėse kvies pasigaminti unikalų aksesuarą, o festivalio savaitę užbaigs diskoteka „Radijo hitai“ su DJ Rimu Šapausku.
Festivalio istoriją kurs ir lankytojų refleksijos
Organizatoriai kviečia dalintis festivalio įspūdžiais, įžvalgomis ir renginių refleksijomis spaudoje, interneto portaluose, tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose. Aktyviausiam arba originaliausiai apie festivalį rašiusiam autoriui bus įteikta keramikės Daivos Ložytės sukurta vienetinė skulptūrėlė. Šis nuo 2019 metų teikiamas apdovanojimas skirtas šviesaus atminimo Laimai Pačebutienei, pirmųjų bibliotekos knygų mugių sumanytojai, atminti. Nuorodų į paskelbtus tekstus laukiama iki spalio 23 d. el. paštu inkulturacija@klavb.lt.
__________
Festivalį organizuoja Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
Visi festivalio renginiai – nemokami.
Renginių programa: inkulturacija.lt
