Rudenį Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinyje lankėsi ir Domano Nowakowskio pjesę „Kai kurios erelių rūšys“ skaitė du Klaipėdos dramos teatro aktoriai – Igoris Reklaitis ir Jonas Baranauskas. Jų vizitas bibliotekoje tapo įkvėpimu teatrą dažniau priartinti prie žmonių su regos negalia. Jau vasario 22 d. vyks dar vienas, šįkart net penkių aktorių susitikimas su bibliotekos lankytojais.
Kaip mini spektaklis
„Bibliotekoje turimi garsiniai kūriniai yra įskaityti profesionalių aktorių, diktorių, bet knygos būna įskaitomos gana tiesmukai, be jokių intonacijų, o šiuo atveju aktoriams skaitant gyvai gaunasi mini vaidinimas“, – pasakojo Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Klaipėdos padalinio vyriausioji bibliotekininkė Daiva Žiemelienė. Anot jos, rudenį vykęs susitikimas su I. Reklaičiu ir J. Baranausku bibliotekos lankytojams buvo šventė, „nemažai tokių, kurie per karantiną ilgai buvo namuose, jie labai pasiilgę renginių, o čia teatras ateina į biblioteką, kuri yra sava, žinoma vieta. Be galo tuo džiaugiamės, mylime ir gerbiame aktorius, laukiame jų atvykimo. Ir kartu tai labai naudinga, juk kartais žmonės neturi sveikatos ar jėgų eiti į teatrą“.
Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų koordinatorė Lina Lencevičiūtė minėjo, kad draugystė su LAB Klaipėdos padaliniu prasidėjo nuo dar praėjusių metų pavasarį vykusio „DUOday“ projekto. Tuomet buvo sutarta, kad teatre lankysis žmonės, turintys klausos ir regos negalias. Akluosius atstovavo dvi jų atstovės, su jomis ir buvo kalbėtasi, kaip būtų galima prasmingai bendradarbiauti. „Mes patys norėjome kontakto, bendrystės, bet neturėjome aiškios krypties, – pripažino L. Lencevičiūtė. – Ir anksčiau žinojome, kad žmonės su regos negalia lankosi teatre, net ir jiems nepritaikytuose spektakliuose. Pokalbio metu sutarėme, kad rengsime garsinius skaitymus. Jau kviesdama aktorius rudenį buvau nustebinta jų didelio noro dalyvauti. Pirmieji iniciatyvą parodė I. Reklaitis ir J. Baranauskas – jie skaitė pjesę, pagal kurią kuria spektaklį, jo premjera šį kovą. Renginys puikiai pavyko, sulaukėme labai gražių atsiliepimų, tad nutarėme skaitymus tęsti.“
Teatro misija – jungti žmones
Antrą kartą pakvietus aktorius vykti į skaitymus bibliotekoje, jų atsiliepė tiek daug, kad iškart numatyti net du susitikimai. „Pastebėjau, kad mūsų aktoriai nori tai daryti, bet ne tik šiuo atveju, jų noras dirbti su įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis didžiulis“, – džiaugėsi teatro kultūros projektų koordinatorė.
Vasario 22 d. 14.30 val. LAB Klaipėdos padalinyje bus skaitoma Keren Klimovsky pjesė „Našlė, neūžauga, ruonis ir kiti“. Ją skaitys aktoriai Renata Idzelytė, Jonas Viršilas, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Pelakauskas, Toma Gailiutė.
„Žinote, man ir garsinis pjesės skaitymas yra kūryba“, – šypsojosi aktorius R. Pelakauskas. Anot jo, svarbiausia į tai nežiūrėti formaliai, „reikia žinoti ir suprasti savo buvimo šiame projekte prasmę, kad atneši kažkokią žinutę, teiki džiaugsmą. Juk teatro misija tam tikra prasme yra apjungti žmones. Bendraudami mes duodami kažką vieni kitiems, o duodamas ir pats gauni. Net nežinau, kas laimingesnis – tas, kas duoda, ar tas, kas gauna“.
Gerai žinomas teatro aktorius svarstė, kad jo ir kolegų vykimas pas žmones yra svarbus, „mes atvykstame į jų aplinką, manau, kad tai tikras dalykas. Pastarieji pandeminiai metai buvo sunkūs visiems, ne taip dažnai turėjome tikrą, tiesioginį kontaktą su žiūrovais. O teatras be žmogaus – ne toks pats. Žiūrovai teatre tokie pat svarbūs kaip aktoriai“. R. Pelakausko žodžiais, susitikimas su žmonėmis aktoriams toks pat svarbus, kaip ir galimybė tiems žmonėms su aktoriais pabūti ir pabendrauti savoje aplinkoje.
„Klaipėdos dramos teatre lankomės gana dažnai. Teatre sėdi kaip žiūrovas ir ko nors nesupratęs aktoriaus nuo scenos nepaklausi. O skaitymų metu patys aktoriai inicijuoja pokalbį su susirinkusiais, vyksta bendravimas. Tai – mums didelė dovana. Džiaugiamės, kad radome tokią draugystę ir bendrystę“, – R. Pelakauskui antrino D. Žiemelienė.
Ambicija – visiems prieinamas teatras
Klaipėdos dramos teatre gali lankytis žmonės su įvairiomis negaliomis, bet tam erdvės pritaikytos ne iki galo. Pasak L. Lencevičiūtės, bendravimas su įvairiomis žmones su negaliomis atstovaujančiomis organizacijomis atskleidė nemažai dalykų, kuriuos būtų galima patobulinti gerinant teatro prieinamumą žmonėms su judesio, klausos ar regėjimo negaliomis. „Esame pasiruošę darbų sąmatą ir atsimušame į sieną. Nors aplinkos pritaikymas neįgaliesiems yra valstybės prioritetų sąraše, tam finansavimo šiuo metu nėra nei vietinėse ministerijose, nei Europos Sąjungos fonduose“, – sakė teatro atstovė. Anot jos, laukia ilgas kelias, bet išsikeltas tikslas jį nueiti. Teatre patogiai turi jaustis visi jo lankytojai.
Svarbu ne tik erdvių, bet ir spektaklių pritaikymas. „Spektaklio pritaikymas akliesiems – didelis darbas. Esame rodę Augusto Strindbergo „Tėvą“ (rež. M. Kimelė), o šį rudenį rodėme Jean Anouilh „Antigonę“ (rež. M. Kimelė). Žmonėms su regos negalia pritaikytas spektaklis turi turėti garsinę įžangą prieš jį – žmonės jos metu gali susipažinti su scenos erdve, scenografija, jiems prisistato aktoriai. Spektaklio metu jie užsideda ausines ir vienu metu klausosi ne tik vyksmo scenoje, bet ir veiksmo komentarų“, – pasakojo L. Lencevičiūtė. Praėjusiais metais trys Klaipėdos dramos teatro aktoriai lankė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuotus garsinio vaizdavimo mokymus. Viena iš jų, Samanta Pinaitytė save jau ir išbandė komentuodama rudenį rodytą „Antigonę“.
Keren Klimovsky pjesė „Našlė, neūžauga, ruonis ir kiti“ Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinyje bus skaitoma vasario 22 d. 14.30 val.
