Klaipėdos šviesų festivalis – vienas ryškiausių Klaipėdos 770-ojo gimtadienio akcentų, kuriuo miestas paskelbs jubiliejinių metų pradžią. Vasario 24-26 d. vyksiančio festivalio programoje – keliolika intriguojančių projektų, šviesos instaliacijų specialiai sukurtų Klaipėdai. Šį kartą festivalio tema – LAIKO SPALVOS, kuria siekiama šiuolaikišku rakursu pažvelgti į šių dienų aktualijas, išgrynintą laiko supratimą – visa vienijantį, nekintamą kodą. Apie Klaipėdą, jos žmones, akimirkas – toks sugrįžta VII Klaipėdos „Šviesų festivalis“. Festivalis lankytojų lauks 18.00–23.00 val.
„Po dvejus metus trunkančių pasaulinių pokyčių, Klaipėdos šviesų festivalio skleidžiamos pozityvios emocijos ir šviesa vos per žingsnį nuo pavasario, kuria ypatingą prasmę. Džiaugiuosi, kad daugelio kūrėjų dėka galime pasigrožėti jau septintuoju Klaipėdos šviesos festivaliu, kuris šį kartą – ryški ir šviesi dedikacija 770 metų jubiliejų mininčiai Klaipėdai. Simboliška apie Klaipėdos šviesų festivalį ir miesto jubiliejaus startą kalbėti čia – Klaipėdos laikrodžių muziejuje, nes laikas turi daug matavimo vienetų, o Šviesų festivalio metu jis įgauna ir tam tikras spalvas. Labai linkiu visiems kurie vasario 24-26 dienomis atvyks į Klaipėdą, pamatyti uostamiestį kitoje šviesoje ir savo širdyje įžiebti meilę jam“, – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Aplankę VII Klaipėdos Šviesų festivalį, aplankysite ne tik trečią pagal dydį Lietuvos miestą, bet ir patį seniausią Lietuvos miestą, vienintelį uostą, miestą, kuris savo istorijos puslapiuose buvo įrašytas kaip karališkas miestas. Labai tikiu, kad kiekvienas apsilankęs čia ne tik papildys savo istorijos žinias, bet ir įsikvėps miesto jubiliejaus laukimui“, – sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė.
Dedikacija Klaipėdai – trys unikalios projekcijos
Ilgai lauktą pasimatymą Klaipėdos šviesų festivalis šiemet kviečia pradėti nuo Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelio ir tęsti naudojantis festivalio žemėlapiu: keliauti vingriomis senamiesčio gatvelėmis, aplankyti ryškiai apšviestus skverus, istorinius pastatus. Anot Klaipėdos šviesų festivalio organizatorių – VšĮ „Klaipėdos šventės“, maršrutas sudėliotas taip, kad nenuklystant iš kelio būtų galima aplankyti visus svarbiausius festivalio projektus. Tarp didžiųjų projektų – trys išskirtinai klaipėdietiškos projekcijos: „Mano vardas – Klaipėda“, „770 kaminkrėčio žingsnių“, „Klaipėdos vitražai. Atrasta prarasta“.
Viena pagrindinių festivalio projekcijų atsiras istoriškai svarbioje – bažnyčių aikštėje, kurioje 1258 m. iškilo Šv. Jono bažnyčia. Ant šalia esančio Turgaus g. 22 pastato festivalio svečius pasitiks video architekto Linarto Urniežiaus 3D projekcija „Mano vardas – Klaipėda“. Projektas rengiamas bendradarbiaujant su istoriku, leidėju Kęstučiu Demerecku.
„Kūrybinis procesas labai sudėtingas savo siužetine linija, jai parengti atlikta daug analizių, todėl esamas rezultatas džiugina ir kelia ambicijų. Projekciją lydės užkadrinis Vytauto Rumšo balsas – jis bus pagrindinis pasakotojas. „Mano vardas Klaipėda“ pasakos permainingus savo istorinius kadrus, o pats Turgaus g. 22 pastatas pasirinktas ne tik dėl istoriškai svarbios lokacijos, bet ir dėl architektūrinės pusės. Pastatas savyje turi ir itališkų, romantizmo stiliaus elementų, kurie dėkingi mūsų kuriamai 3D projekcijai. Klaipėdos istoriniai virsmai šalia Šv. Jono bažnyčios pamatų, kuri ir atgims pačioje projekcijoje, tikiu, pažadins pasididžiavimo jausmą savo miestu“, – sako video architektas Linartas Urniežius.
Anot renginio organizatorių, nors šiuo metu buvusi bažnyčių aikštė yra archeologinių kasinėjimų aikštelė, ji atspindi Klaipėdos istorinius vėjus, karus ir gaisrus, skirtingus kraštus kuriems Klaipėda priklausė, nenuilstančią dvasią ir nepalaužiamą valią atsitiesti.
770 kaminkrėčio žingsnių ir unikalus vitražų projektas
Dar viena šio festivalio projekcija – abejingų nepalikęs pirmojo Klaipėdos šviesų festivalio svečias – kaminkrėtys, kuris šį kartą sugrįžta su specialia dedikacija miesto gimtadieniui. „770 kaminkrėčio žingsnių“ pavadinta projekcija festivalio svečius pasitiks toje pačioje vietoje – ant Kurpių g. 8 pastato. Ryški ir klaipėdietiška projekcija apims naujus Klaipėdos motyvus, elementus, įtrauks svarbias asmenybes, o žaismingas kaminkrėtys klaipėdiečius pasveikins su miesto gimtadieniu. Čia išvysime ir svarbias istorines asmenybes – legendinio miesto Trojos atradėją Henriką Šlymaną, filantropą Julių Liudviką Vynerį, kompozitorių Richardą Vagnerį.
Išskirtinai klaipėdietiškas projektas festivalio svečius pasitiks Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. VšĮ „Klaipėdos šventės“ kartu su Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešąja biblioteka įgyvendinusia projektą „Monumentalioji dailė architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis“ pristato unikalų, Klaipėdos gimtadieniui dedikuotą projektą – „Klaipėdos vitražai. Atrasta prarasta“, kurį pristato UAB „Stemma Group“. Anot festivalio organizatorių, surinkta unikali esamų, nykstančių ir jau išnykusių Klaipėdos vitražų taikliai perteikia šių metų festivalio temą – LAIKO SPALVOS.
„Vitražų Klaipėdoje labai daug, bet mes apie juos beveik nieko nežinome. Savo projektu norime atverti pastatus ir parodyti koks neregimas grožis slypi jų viduje. Mūsų mieste esantys vitražai, nesvarbu, kad juos kūrė ne klaipėdiečiai, savo tematika yra labai klaipėdietiški – jie atspindi mūsų miesto istorinę raidą, įkūnija Klaipėdos miesto dvasią. Labai smagu, kad ši projekcija bus rodoma Klaipėdos laikrodžių muziejuje, nes būtent čia yra unikali Broniaus Bružo vitražų kompozicija. Esu laiminga, kad pagaliau visas šis grožis Šviesų festivalio dėka bus atvertas žmonėms“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. Projekto grafiniai ir video darbai patikėti Pijui Vėberiui. Klaipėdietiškų vitražų vaizdus šentinius vakarus lydės Klaipėdos kariliono koncertai – Klaipėdos koncertų salės dovana festivalio svečiams. Kiekvieną festivalio vakarą vyks net po du šventinius kariliono koncertus.
Klaipėdos kaip karališko miesto interpretacija
Vertinant pandemines aplinkybes, šį kartą šviesų festivalyje tarp Lietuvos šviesos menininkų, tik vienas svečias iš užsienio – Janis Petersons. Be Teatro aikštėje esančio miesto gimtadieniui dedikuoto tunelio ir ryškių šviesų, kurios ir vėl apsups Taravos Anikę, Klaipėdos šviesų festivalis rengia dar vieną išskirtinį projektą. Skvere prie Danės upės (kitoje kelio pusėje Klaipėdos miesto rotušės (Danės g. 17) festivalio lankytojų lauks projektas – „Karališko dangaus įpėdiniai“. Specialiai Klaipėdos gimtadieniui sukurta šviesos instaliacija, kuria pristatomas unikalus Klaipėdos miesto faktas Lietuvos miestų kontekste: Klaipėda – karališkas miestas, 1807–1808 m Prūsijos sostinė. Instaliacijos ilgis – 70 metrų, plotis 14 metrų. Projekto įgyvendinimui bus panaudota beveik 60 km specialių siūlų. Šviesų, lazerių žaismas ir specialus klaipėdiečio kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzikinis takelis kur nepaprastą atmosferą.
Didžioji dalis projektų – specialiai Klaipėdos gimtadieniui
„Šviesų festivalio“ metu klaipėdiečiams ir miesto svečiams bus pristatyta apie 20 įvairių šviestos instaliacijų, projektų, vaizdo projekcijų. Pasak festivalio organizatorių, pagrindinė festivalio lokacija ir šį kartą išlieka senamiestis.
Bendradarbiaujant su istoriku, leidėju Kęstučiu Demerecku, Šviesų festivalis papildytas įdomiais istoriniais momentais, kurių dalis klaipėdiečių ir miesto svečių galbūt nėra girdėjusi. Tarp jų išskirtinis faktas – KLAIPĖDA TRIJŲ MIESTŲ MIESTAS. Istoriniai šaltiniai rodo, kad Klaipėdą XIX a. pradžioje sudarė trys miestai: Senamiestis (1257 m.), Friedricho miestas (1692 m.) ir Vilhemo miestas (1809 m.).
Pažymint trijų istorinių Klaipėdos miesto ribas, apytikslėse vietose atsiras reikšmingais istoriniais tekstais papildytos vienodos šviesos instaliacijos. Projektų vietos: Friedricho miestas – Tiltų g. 19; Vilhelmo miestas – Herkaus Manto g. 38; Senamiesčio miestas – Dienovidžio skveras (Tomo g. 10). Projekto partneris UAB „ITCC“.
Klaipėda – vienintelis Lietuvos jūrų uostas veikiantis 1252–2022 m. Šis Klaipėdos ir jūros amžinas sandoris Klaipėdos šviesų festivalyje perteikiamas žaisminga instaliacija „Laukimas“. Projektą sudaro keturios milžiniškos meškerės, iš kurių viena retkarčiais sublyksi simbolizuodama ne tik galimą laimikį, ne tik atliepdama jūriškumą, bet ir žvejo, kaip ir kiekvieno mūsų širdyje nuolatos degančią viltį – pagauti didžiausią gyvenimo žuvį. Projektas įsikurs Danės upės krantinėje einant nuo Jono kalnelio link burlaivio „Meridianas“. Projekto autorius Andrius Staniulis.
Ypatingą istorinę reikšmę Klaipėdai turinti vieta – Klaipėdos piliavietė, Šviesų festivalyje bus pažymėta išskirtiniu lazerių šou. Toks sprendimas pasirinktas įvertinus meninių instaliacijų ar kitų projektų įgyvendinimo galimybes šiai erdvei. 10 min.trukmės lazerių, šviesos ir muzikos projektai vyks visus tris festivalio vakarus ir bus matomi iš Pilies g. Pusės.
Netikėti šviesos projektai pasklis įvairiose Klaipėdos senamiesčio erdvėse. Daugelio miesto renginių pagrindine arterija tampanti Turgaus gatvė, neabejotinai, taps viena patraukliausių erdvių šeimoms. Centrinėje Turgaus gatvės atkarpoje įsikurs net 20 ryškių, spalvingų, šviečiančių sūpynių, kurios žaismingai papildys festivalio renginius.
Karlskronos aikštėje – žaismingą populiarią erdvę užpildys erdvinės šviečiančios figūros. Ant Jono kalnelio pylimo (einant nuo buv. Šv. Jono bažnyčios erdvės) pasitiks šviečiantis, 160 m ilgio tunelis, kuriame kartu su K. Demerecku parengta istorinių akimirkų paroda.
Vasario 25-26 vakarais, projekcijų spektaklis „Gimusi šviesti“ pasitiks festivalio svečius iš pietinės miesto pusės. Projekto idėja miestą pristato kaip gyvą organizmą, kuris savo gatvėmis nepaliaujamai teka pirmyn, išsilieja kaip potvynis naujais kvartalais, ir sugeba atsilaikyti bet kokį istorijos laikmečio paspęstą gaisrą, o tokių Klaipėdos istorijoje būta gausiai. 770 metų nepaliaujamos šviesos. Klaipėda, šviesk ir toliau – tokia projekto partnerio „Švyturys Nealkoholinis“ dovana festivalio lankytojus pasitiksianti ant „Švyturys Bhouse“ (Kulių Vartų g. 7).
IŠSAMI FESTIVALIO PROGRAMA – JAU PENKTADIENĮ – VASARIO 11 D.
