Lapkričio 6 d. 18.30 val.
E. Balsio šokio spektaklis EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ
XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas. Jį kurdamas, kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai. Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija. M.Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. E. Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius. „Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluota 2019 m. festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija. Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šoka kalba bei tapo visos Lietuvos kultūros įvykiu. „Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu: M. Rimeikio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija. Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas George‘as Williamsonas.
Kompozitorius
Eduardas Balsys
Choreografas
Martynas Rimeikis
Dirigentas
Tomas Ambrozaitis
Scenografas
Marijus Jacovskis
Kostiumų dailininkė
Elvita Brazdylytė
Šviesų dailininkas
Levas Kleinas
******************************************
Lapkričio 12 d./ lapkričio 13 d. 18.30val., lapkričio 14 d. 17.00val.
G. Donizetti komiška opera PULKO DUKTĖ (premjera)
Kompozitorius
Gaetano Donizetti
Muzikos vadovas ir dirigentas
Martynas Staškus
Dirigentas
Tomas Ambrozaitis
Režisierė
Jūratė Sodytė
Scenografė
Sigita Šimkūnaitė
Kostiumų dailininkė
Agnė Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas
Andrius Stasiulis
Pirmą kartą Lietuvoje statoma garsiausiose scenose karaliaujanti muzikinė meilės istorija – Gaetano Donizetti komiška opera „Pulko duktė“.
Meninę spektaklio koncepciją kuria lietuvių statytojų komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Painią meilės jausmų dramą scenoje įkūnys geriausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai bei kviestiniai dainininkai. Scenoje bus galima išvysti baleto trupės artistus. Donizetti „Pulko duktė“ pasakoja našlaitės Mari prancūzų karių surastos mūšio lauke istoriją. Užauginta pulke mergaitė tampa tarsi laimingu pulko talismanu. Suaugusią Mari įsimyli vietinis vaikinas Tonis, kuriam ir ji neabejinga. Tačiau netikėtai atsiradusi kilminga motina išsiveža Mari ir superša ją su savo luomo jaunikiu. Tonis nepasiduoda – su pulko draugais įsiveržia į vestuvių puotą ir visus įtikina savo meile Mari. 1840 m. kompozitoriaus G. Donizetti viešnagės Paryžiuje metu sukurta opera greitai tapo populiari ir metų metus išliko Opéra-Comique repertuare – nuo 1840 iki 1908 m. parodyta net 1000 spektaklių. Tai – pirmoji G. Donizetti opera prancūzišku tekstu. Sekant naujausiomis pasaulio muzikinių teatrų tendencijomis ir norint palengvinti turinio suvokimą, operos dainuojamieji numeriai bus atliekama prancūzų kalba, kalbamieji dialogai – lietuviškai.
*****************************************
Lapkričio 17 d. 18.30 val.
Mikis Theodorakis šokio spektaklis GRAIKAS ZORBA
Legendinio Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje pristatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Tai daugiau nei 30 šalių pastatytas spektaklis, kurį matė daugiau kaip 2 mln. žmonių. „Graikas Zorba“ – daugiau nei baletas: tai spektaklis, kuriame susilieja muzika, šokis, literatūra, drama, choro dainavimas. Tai “opera omnia”. Muzika ir šokis sukuria dramą, kurios pagrindas yra laisvė, meilė ir draugystė. „Graikas Zorba“ – tai istorija apie gyvenimą. Nikas Kazantzakis, apysakos „Graikas Zorba“ autorius, sukūrė herojų, kuris yra gyvenimo čempionas, džiaugsmu įveikiantis liūdesį. Balete jis gaivališkas protagonistas, švenčiantis kiekvieną šio gyvenimo akimirką.
Lorca Massine jaunesnysis gimė 1944 m. liepos 25 d. Niujorke, garsaus rusų šokėjo ir choreografo Leonido Miasino ir jo žmonos, šokėjos Tatjanos Orlovos šeimoje. L. Massine yra sukūręs per 50 baletų, restauravęs daugelį savo tėvo sukurtų spektaklių. Jo darbai rodomi didžiausiuose pasaulio teatruose: „The Metropolitan Opera House“, New York City Ballet, „American Ballet Theatre“, „Convent Gardes“ Londone, „Ballet of the XXth Century“ (M.Bėjart), Paryžiaus Operoje ir kt. Baletą „Graikas Zorba“ jis pirmą kartą pastatė 1988 m. Italijos festivalio „Arena di Verona“ užsakymu.
Choreografas
Lorca Massine
Dirigentas
Tomas Ambrozaitis
Scenografė
Sigita Šimkūnaitė
Kostiumų dailininkė
Sandra Straukaitė
Šviesų dailininkas
Eugenijus Sabaliauskas
**********************************
Lapkričio 21 d. 17.00 val.
Teatralizuota E. Balsio dainų programa AŠ – SENAS JŪRININKAS
2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su visa Lietuva minėjo kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) gimimo 100-ąsias metines. Joms buvo skirtas ir kompozitoriaus dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, sulaukęs puikių publikos atsiliepimų ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose šalies miestuose. Jaunųjų programos solistų entuziazmas ir žiūrovų meilė atvėrė šiam koncertui duris į teatro repertuarą. Koncertas „Aš – senas jūrininkas“ buvo rengiamas pirmąkart Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuotoje jaunųjų muzikantų ir solistų vasaros rezidencijoje, kuria siekta ugdyti būsimąją šalies muzikantų bei teatralų kartą, sudominti ją lietuviška muzika. Vieningai koncertinei programai jaunuosius atlikėjus įkvėpė dirigentas Egidijus Miknius ir režisierė Rūta Bunikytė. Šiuolaikines E. Balsio dainų aranžuotes specialiai šiam koncertui parengė kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro fleitininkas Rimantas Giedraitis. Programoje skamba ne tik garsieji „Elektrėnų žiburiai“, bet ir kompozitoriaus dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą, kurių šiame krašte užaugusio E. Balsio muzikiniame palikime itin gausu. Scenoje išvysite jaunąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų kartą, kuriai gyvai pritars teatro orkestro muzikantų ansamblis.
Programa:
EDUARDAS BALSYS (1919–1984)
Habanera iš muzikos filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1959)
Dainos:
„Baltijos jūrai“ (Eugenijaus Matuzevičiaus ž.)
„Jūreivių daina“ (Vytauto Bložės ž.)
„Lopšinė“ (Kosto Kubilinsko ž.)
„Paskutinis skambutis“ (Petro Stunžėno ž.)
„Daina apie Klaipėdą“ (Kosto Kubilinsko ž.)
„Daina apie tiltą“ (Kosto Kubilinsko ž.)
„Žuvėdra, žuvėdra“ (Anzelmo Lileikio ž.)
„Lakštingala negali nečiulbėti“ (Salomėjos Nėries ž.)
„Jūreivių užstalės daina“ (Vytauto Bložės ž.)
„Elektrėnų žiburiai“ (Stasio Žlibino ž.)
„Senas jūrininkas“ (Vytauto Bložės ž.)
ATLIKĖJAI:
Rosana ŠTEMANETIAN
SOPRANAS
Vitalija TRINKĖ
SOPRANAS
Juditai BUTKYTĖ—KOMOVIENĖ
MECOSOPRANAS
Ernesta STANKUTĖ
MECOSOPRANAS
Tadas JAKAS
TENORAS
Aurimas RAULINAVIČIUS
TENORAS
Modestas NARMONTAS
BOSAS-BARITONAS
Vilius TRAKYS
BOSAS
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro kamerinė grupė
*****************************
Lapkričio 25 d. 18.30 val.
Almas Švilpa. Dedikacija Klaipėdai. (Solisto jubiliejinis koncertas)
Koncertas operos solisto Almo Švilpos jubiliejui.
ATLIKĖJAI:
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras
Rita PETRAUSKAITĖ
SOPRANAS
Ieva PRUDNIKOVAITĖ
MECOSOPRANAS
Kristian BENEDIKT
TENORAS
Laimonas PAUTIENIUS
BARITONAS
Mindaugas ROJUS
BARITONAS
Vladimiras PRUDNIKOVAS
BOSAS
Almas ŠVILPA
BOSAS
*************************
Lapkričio 28 d. 12.00val.
Muzikinis spektaklis vaikams „Pasaka be pavadinimo“
Režisierė
Eglė Miškinytė
Koncertmeisterė – Narine Stepanyan. „Pasaka be pavadinimo“ – tai liūdėti neleisiantis kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virgio Pupšio kūrybinis darbas, muzikinis spektaklis vaikams apie vienybę ir tikrą draugystę. Šioje istorijoje susipažinsite su penketuku, kurį su savimi nešiojasi kiekvienas iš jūsų… Penki draugai kaip įmanydami stengsis įvykdyti jiems paskirtą užduotį – pasekti pasaką. Kokia tai pasaka? Kas tie penki draugai? Ar jiems pavyks? Visa tai sužinosite atėję į „Pasaką be pavadinimo“. Spektaklyje susipina įvairiausi muzikiniai stiliai, kažkur nugirstų ir niekur negirdėtų pasakų užuominos, personažai, priversiantys nusišypsoti, pyktelti, atjausti, nusijuokti ir galiausiai – pamilti… Jei liūdna tau ir tu jautiesi vienas, Nenusimink, žinok – draugai šalia! Pakelk akis į žydrąją padangę Ir tarki sau: Kokia graži diena.
