Balandžio 17 dieną, 18 val., Vilniuje, dailės galerijoje „Arka“ bus atidaryta žymaus grafiko, knygų iliustratoriaus Šarūno Leonavičiaus kūrinių paroda „Vėjas rėjose“ iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio. Parodos pagrindas – darbai, sukurti specialiai Jūrų muziejaus išleistai knygai „Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje“ (2009). Parodoje taip eksponuojami paveikslai iš 2012 metais dailininko iliustruotos Maironio poemos „Jūratė ir Kastytis“. Šie darbai jau
persmelkti kita nuotaika – juose jauti Maironio romantizmo dvasia.
Dailininką Šarūną Leonavičių drąsiai galime vadinti gyvu klasiku. Nors pats Šarūnas teigia, kad iliustravimas – jam tik darbas, atrodo, kad pačios knygos pasirenka jį, lyg ieškodamos teksto autoriaus mąstą atitinkančios asmenybės. Jau 2005 m. iliustruota Aido Marčėno poezijos knyga „Žmogaus žvaigždė“ tapo vaizdo ir teksto simbiozės etalonu. Poezija ir piešiniai sudarė neišardomą, visumą, kurioje nevaržomi skleidėsi dviejų kūrėjų pasauliai. Vienas – telpantis žodyje, kitas – linijų, spalvų ir formų visumą paverčiantis atskiru kontinentu. Minėta knyga pelnė Gražiausios metų knygos titulą. „Jūreivio lopšinė“ tapo lyg ir dailininko autoportretu bei vizitine jo kūrybos kortele.
Prieš imdamasis iliustruoti Lietuvos jūrų ,muziejaus knygą „Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje“, diskutuodamas kartu su muziejaus istorikais apie to meto laivus, apie skurdžią vizualinę medžiagą, dailininkas prasitarė, kad jau kelintą kartą tenka piešti tai, ko niekas šiandien nėra matęs. Ką tik buvo baigęs kurti darbus Gintaro Beresnevičiaus knygai „Lietuvių religija ir mitologija“ (2008), prieš tai iliustravo Samuelio Boguslavo Chylinskio „Bibliją: Senasis Testamentas“ (2007), kuriose teko suteikti veidus ir formas dievams bei dievybėms. Ir šios dvi knygos buvo pripažintos gražiausiomis tais metais. Kristijono Donelaičio jubiliejui skirta „Metų“ knyga, apgyvendinta taip pat Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis.
Knygai „Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje“ Šarūnas Leonavičius sukūrė devynis mišrios technikos paveikslus, kuriose atgijo jūrų platybes raižę burlaiviai, senasis Šventosios uostas, jūrininkų gyvenimo scenos. Dailininkui reikėjo derinti istorinį (net inžinerinį) konkretumą ir kartu kurti tam tikrą laiko įspūdį.
„Kiekvienas lynas, kiekviena burė, kiekviena stenga laive atlieka aiškią funkciją, – sakė Šarūnas, – todėl čia jokia fantazija dailininkui negali pagelbėti. Turi išsinagrinėti dalimis visą laivą ir žinoti, kaip jos veikia. Tik tada tavo paveikslas atspindės realią epochą.“
Šioje parodoje matome dailininko nupieštą XVII a. Prūsijos Brandenburgo karalystės linijinį karo laivą „Roter lowe“, įspūdingus krovos laivus, kurių rėjos ir takelažo lynai susipina į jautrų nerviūrą, XIX amžiaus klaipėdiečių burlaivį „Mary Jane“, laivo „Heinrich von Schroder“ statybą Klaipėdoje XIX a. ir kitus. Pastarasis paveikslas, būdamas istoriškai tikslus, kartu perteikia biblijinę laivo statybos prasmę.
Šarūnas Leonavičius it Renesanso laikų menininkas geba jungti lakšte ir tikslumą, istoriškumą ir tuo pat metu sukurti magnetizuojantį meninės įtaigos lauką. Pats būdamas buriuotoju, jūrą ir laivą dailininkas visada suvokia ne tik kaip daiktą ir stichiją. Jo kūryboje laivas – tai gyvenimo statinys, savotiška Nojaus arka, kurią stato kiekvienas mūsų. Ją siūbuoja gyvenimo jūra, kurioje – ne tik audros, bet ir – beribės šviesos persmelktos erdvės, nenuspėjamos ir spalvingos, lyg slapčiausios mūsų svajonės, jūrų gelmės su stebuklinėm žuvim, gyviais ir kriauklėmis, ošiančiomis amžinybės giesmes…
