Aktorius ir režisierius Algirdas Latėnas visus pasiilgusius nuoširdaus poetinio žodžio, lapkričio 18 d. 19 val. kviečia į kūrybos vakarą „Svietiškos giesmės Lietuvai. Antanas Strazdas. Paulius Širvys“. Naujai parengtoje poezijos programoje susilieja dviejų lyrikų kūryba – šmaikščios, aukštaičių tarme skaitomos Strazdelio eilės ir vieno talentingiausių pokario rašytojų P. Širvio eilėraščiai. Lietuvių literatūros klasikiniu palikimu tapusi šių dainių kūryba šiandien yra tarsi atsvara kasdienybę užliejusiai paviršutiniškai kultūrai.
Lietuvių kalbos kultūros metus įprasminantis renginys „Svietiškos giesmės Lietuvai. Antanas Strazdas. Paulius Širvys“ tęsia kelionę po Lietuvos miestus bei miestelius ir su pajūrio gyventojais susitinka lapkričio 18 d. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.
Algirdas Latėnas gimė 1953 m. Dusetose (Zarasų raj.). 1975 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovė – Dalia Tamulevičiūtė). Nuo 1975 m. – Lietuvos valstybinio jaunimo teatro aktorius, nuo 1997 m. iki 2016 m. – šio teatro vadovas. Nuo 1987 m. (su pertraukomis) dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1991 m. įkūrė teatrą „Šiaurės Atėnai“ (veikė iki 1993 m.). Sukūrė per 50 vaidmenų teatro spektakliuose ir kino filmuose. 2003 metais apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Antanas Strazdas (1760–1833), savo poetika atradęs subtilią ribą tarp sena ir nauja, tapo liaudies poeto pavyzdžiu. Keliaudamas per gyvenimą su liaudies daina, jis kartu brandino ir savąją dainą. Kaip vaizdingai rašė poeto kūrybą tyrinėjęs J. Girdzijauskas, „Strazdo eilėraštis – tarsi įskiepyta laukinė obelis. Kaip iš tokios obels išauga sukultūrintas vaismedis, taip iš liaudies dainos, įskiepytos nauja poetine idėja, sukuriamas originalus eilėraštis. Taigi Strazdas – talentingas sodininkas.“
Paulius Širvys (1920–1979) – bene talentingiausias pokario lietuvių rašytojas. Sunku būtų rasti abejingų jo kūrybai – melodingiems, ritmiškiems, išgrynintos minties eilėraščiams, kurių dauguma virto dainomis. Kaip savo metu A. Strazdas, taip ir P. Širvys, atsigręždamas į poetinį praeities lobyną, permąstydamas, išjausdamas jį savo siela, grąžino jam savitumą ir gylį, pakerėdamas naujoviškumu.
