Jungtinės šiuolaikinių japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“ intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti šiandienines senosios grafikos technikos variacijas. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Wood print Association).
Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio (mokuhanga) technika sukurti darbai, leidžiantys susipažinti su šios Japonijoje plėtojamos unikalios technikos ypatybėmis (spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi). Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys – mokuhanga – nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labiau abstrahuotas ar konceptualus, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūrinių.
Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai. Nors ši technika turi senas XVI a. siekiančias tradicijas, dėl savo sudėtingumo ji tarp menininkų nėra labai populiari. Lietuviškoje parodos dalyje suburta trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų, atrinkta per trisdešimt naujausių pastarojo dešimtmečio kūrinių. Ekspozicijos visuma iliustruoja, kokia svarbi menininkams yra naujų išraiškos priemonių paieška, kaip vis sudėtingesnis tampa spausdinimo procesas. Dažnai pasirenkama ne viena išgryninta klasikinė technika, o sujungiamos kelios, vis dažniau pasitelkiamos skaitmeninės technologijos. Pastebimas platus kūrėjų raiškos priemonių arsenalas, kuriame dera klasikinės ir naujos technikos, įvairus menininkų gvildenamų temų spektras.
Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Skirtingas estetikos supratimas, kultūrų kontekstas ir kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo jos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį medžio raižinį ir jį kuriančius menininkus, medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką. Trikalbio katalogo dėka parodos vizuali idėja įprasminama ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.
Parodos dalyviai:
Iš Japonijos: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki.
Iš Lietuvos: Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.
Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.
Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija.
Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.
Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.
Paroda „Medžio raižinio efektas“ veiks iki 2018 m. sausio 14 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
