Penktadienį, rugsėjo 11-ąją, trečią kartą įteikta Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta Profesoriaus Kazio Pakšto premija. Šių metų laureate tapo Dovilė Ringis, įvertinta už Klaipėdos universitete apgintą magistro baigiamąjį darbą „Jūrinės kultūros rinkodaros komunikacijos poveikis jūriniam identitetui Lietuvoje“. Darbo vadovė – prof. dr. Daiva Labanauskaitė.
1,5 tūkst. eurų dydžio premija skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus, atskleidžiančius Lietuvos visuomenės santykį su jūra. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigia, kad premija įsteigta norint „paskatinti kuo platesnį įsitraukimą į jūrinių problemų nagrinėjimą ir jūrinių temų tyrimą“.
Tyrė Lietuvos jūrinio identiteto „temperatūrą“
Laureatė D. Ringis savo tyrime aiškinosi, kaip jūrinė kultūra ir jos komunikacija veikia mūsų jūrinį identitetą. „Aš norėjau iš tikrųjų patikrinti, kokia yra to jūrinio identiteto temperatūra Lietuvoje“, – pasakojo laureatė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos jūrinis identitetas vis dar nėra pakankamai stipriai išreikštas. Pasak D. Ringis, jam stiprinti reikia bendrų visuomenės ir valstybės institucijų pastangų, o santykį su jūra svarbu pradėti ugdyti nuo mažens.
„Kiekvienas lietuvis turėtų pajausti, kad jūra yra mūsų turtas, jūra yra mūsų galimybės“, – sako D. Ringis.
Anot laureatės, šiame kontekste išlieka aktualios ir prieš beveik šimtą metų profesoriaus K. Pakšto keltos idėjos apie Lietuvos santykį su jūra. Jūra, jos teigimu, turėtų būti suvokiama kaip visos valstybės turtas ir galimybė, o ne tik pajūrio regiono dalis.
Pati D. Ringis šiuo metu ne Lietuvoje, tad laureatės kalba skambėjo nuotoliu, o premijos apdovanojimą jos vardu atsiėmė mama Laima.
Specialusis paminėjimas – Ievai Kristinaitytei
Šiemet komisija išskyrė ir dar vieną darbą – specialiojo paminėjimo sulaukė Ieva Kristinaitytė, parengusi straipsnį „Prarasto tautos epo beieškant: Auszros poeto Andriaus Vištelio poema „Kastītis ir Juraite“, publikuotą mokslo tyrimų žurnale „Literatūra“.
Šiemet premijai iš viso nominuoti penki darbai iš Klaipėdos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų. Be D. Ringis ir I. Kristinaitytės, dėl premijos taip pat varžėsi Daina Valančauskienė su magistro baigiamuoju darbu „Jūrininkus rengiančios aukštojo mokslo institucijos, kaip darbdavio, patrauklumas“, Erika Gilvonauskaitė–Sklema su bakalauro baigiamuoju darbu „Lietuvos pajūrio ir pamario gyvenviečių erdvinės, sociodemografinės ir ekonominės transformacijos“ bei Ovidijus Laucius su bakalauro baigiamuoju darbu „Karaliaučiaus krašto geopolitinio statuso problema“.
Vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. Vasilijus Safronovas pabrėžė šių metų darbų ir komisijos įvairovę, primenančią įvairialypę paties Kazio Pakšto asmenybę. Komisijos narys, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius sakė, kad tokie renginiai padeda suartinti visą Lietuvą su jūra.
Po ceremonijos vakaras tęsėsi pokalbiu su aktoriumi Aleksu Kazanavičiumi, filme „Nova Lituania“ suvaidinusiu Kazio Pakšto idėjų įkvėptą personažą. Su žiūrovais jis dalijosi mintimis apie K. Pakštą, jo vizionieriškumą ir drąsą mąstyti kitaip. „Pabūkim vizionieriais“, – kvietė A. Kazanavičius.
Kazys Pakštas (1893–1960) – geografas, keliautojas ir visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Jo mintis apie būtinybę Lietuvai atsisukti veidu į jūrą ir šiandien skatina kelti klausimą, kiek iš tiesų esame jūrinė valstybė.
Nuotr. Alfonso Mažūno.
