Šį penktadienį aštuoni jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai paliks svetingą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Jie laivu bus išgabenti apie 20 km į jūrą ir saugiai paleisti, išvengiant pavojaus pakliūti į žvejų tinklus. Visi gyvūnai yra pakankamai įmitę – sveria 35–50 kg ir geba išgyventi natūralioje savo aplinkoje.
Pirmasis ruoniukas buvo atgabentas kovo 29 dieną – Verbų sekmadienį. Pasak gyvūnais besirūpinančio biologo Pavelo Kulikovo, palyginus su kitais metais, nusilpę jaunikliai pakrantėje pasirodė vėliau, kai įsismarkavo vakarų vėjai. Iš viso į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą buvo atvežta 11 nusilpusių ruoniukų, trys iš jų neišgyveno.
Ruoniukai buvo rasti visoje Lietuvos pakrantėje: nuo Būtingės iki Nidos. Svėrė jie nuo 10 iki 15 kg. Specialistai teigia, kad vos gimęs ruonių jauniklis sveria 13–14 kg, tai rodo, kad rastinukai buvo labai išsekę ir sunykę.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre gyvūnai iš pradžių apgyvendinami uždarose vidaus palatėlėse su mažais baseiniukais. Jiems taikomas reikalingas gydymas, esant būtinybei – operuojami. Visi gyvūnai būna dehidratuoti, su aiškiais matomais sužeidimais ar įkandimais. Jiems skiriamas reikiamas gydymas, atliekami įvairūs tyrimai. Gyvūnai maitinami kas 3 valandas tyre, paruošta iš silkės, fiziologinio tirpalo, vitaminų, lecitino, linekso ir žuvų taukų. Gerėjant būklei – pradedami maitinti žuvimi. Kai jau patys geba vandenyje praryti duotą žuvį, perkeliami į lauko baseinus: iš pradžių juose gyvena po vieną, paskui – keliauja į didesnius, kuriuose jau su kitais gentainiais mokosi konkuruoti dėl žuvies. Po keturių mėnesių visas aštuonetas jau pasirengęs gyventi jūroje.
Muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, Klaipėdos universiteto doktorantė, tirianti reabilituotų ruonių judėjimą Baltijos jūroje pagal ant jų pritvirtintų siųstuvų gaunamus duomenis, džiaugiasi, kad šie ruoniai į jūrą taip pat iškeliaus su palydoviniais siųstuvais.
,,Naudodama palydovinius siųstuvus, mokslininkų komanda sekė 30 ankstesniais metais reabilituotų pilkųjų ruonių jauniklių ir pastebėjo, kad paleisti į laisvę jie plačiai pasklinda po Baltijos jūrą bei neretai išlipa į krantą UNESCO saugomose teritorijose, – sako Laura. – Dabar toliau tirsiu, kaip reabilituoti pilkieji ruoniai naudojasi UNESCO biosferos rezervatais ir ar šios teritorijos prisideda prie jų sėkmingos adaptacijos natūralioje aplinkoje po paleidimo.“
Lietuvos jūrų muziejus Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius reabilituoja jau 36 metus. Pastaraisiais metais kasmet globojama daugiau nei 20 nusilpusių jauniklių. Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų. Ruoniukais muziejui rūpintis padeda „Lidl Lietuva“ ir Aplinkos ministerija.
