Klaipėdos pilies džiazo festivalis jau daugiau nei tris dešimtmečius įrodo, kad džiazo jūra neturi krantų, o šių metų programa dar kartą meistriškai plečia šio žanro ribas. Su didžiuliu pasididžiavimu festivalio scenoje pristatome jaunąją Lietuvos džiazo bangą – fenomenalų akordeono talentą Vytenį Danielių, kuris kartu su savo septetu paruošė kai ką visiškai unikalaus. Šis pasirodymas – tai geriausias įrodymas, kaip džiazo stilių įvairovė gali sujungti aistringąjį tango, laisvąją džiazo improvizaciją ir netikėtą instrumento skambesį į vieną harmoningą visumą.
Vyteni, birželio 26-ąją XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu Teatro aikštėje pristatysite projektą „Tango in Jazz“. Ką jums asmeniškai reiškia šis muzikinis susitikimas su Klaipėda – miestu, kuriame džiazas visuomet turi ypatingą skonį ir charakterį?
– Tai be galo svarbus susitikimas. Koncertuosime ypatingai plačiu sąstatu, kokiu dar niekur nesame pasirodę – pilna džiazo ritmo grupė ir nuostabus styginių kvartetas. Skambės specialiai šiam festivaliui paruošta programa, kurioje akordeono skambesiuose susijungs tango ir džiazo sąskambiai.
Ar prisimenate savo pirmąjį prisilietimą prie muzikos? Galbūt namuose skambėjo vinilinės plokštelės, pianino garsai ar vaikystėje buvo akimirka, kai supratote – muzika taps ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo keliu?
– Muzika atsirado iš džiaugsmo – kaip vaiko atradimas to, kas nuteikia smagiai ir pakelia nuotaiką. Mano grojantis brolis visada buvo mano sektinas pavyzdys, kurio keliu sekiau visą vaikystę. Jis tapo daktaru, o aš tęsiau kelią muzikoje. Giminėje buvo muzikalių žmonių, tėvai, nors ir ne muzikantai, mane labai palaikė: mama motyvuodavo, pati mokėdama pagroti keletą dainų akordeonu, o tėtis noriai visur mane vežiodavo su sunkiu akordeonu į koncertus, vykdavo kartu į konkursus užsienyje. Be tėvų rėmimo ir palaikymo nemanau, kad muzikinis kelias būtų davęs vaisių – nuolat jaučiu didžiulį dėkingumą savo tėvams.
Jūsų muzikoje jaučiamas ir emocinis gilumas, ir techninis subtilumas. Kokie vaikystės ar jaunystės žmonės labiausiai formavo jūsų muzikinį pasaulį bei jautrumą harmonijai ir improvizacijai?
– Meilę muzikai suformavo mano pirmoji mokytoja Edita Veržbavičienė ir, žinoma, visi klausytojai, kurie mane paauglystėje visur kvietė koncertuoti. Galimybė dalintis emocija, suteikti džiaugsmą buvo esminis dalykas, kodėl pasirinkau profesionalo kelią. Esminė muzikos prasmė man susiformavo paauglystėje – kaip tobula terpė realizuoti savo asmenybę. Būdamas 19-os metų jau buvau susiformavęs, aktyviai koncertavau, nuo pirmos dienos žinojau, ko man reikia ir dėl ko atėjau. Taip prabėgo dešimt metų studijų muzikos akademijose Lietuvoje, Italijoje, Olandijoje ir Latvijoje.
Kiekvienas stiprus atlikėjas dažniausiai turi mokytoją, kuris tampa ne tik pedagogu, bet ir dvasiniu švyturiu. Kuriems savo mokytojams šiandien jau jaučiate ypatingą dėkingumą?
– Kazys Stonkus, tai mano profesionalaus muzikinio kelio vedlys, atlikėjo ir žmogaus pavyzdys, kurio muzikines kompetencijas ir akordeono metodikas jaučiuosi labiausiai perėmęs. Mario Stefano Pietrodarchi – esu be galo dėkingas už itališką požiūrį į tango muziką ir akordeono valdymą, jis ypatingai prisidėjo prie mano grojimo technikos. Vaikystės akordeono mokytoja Edita Veržbavičienė mane augino devynerius metus – nuo jos viskas prasidėjo. Tai svarbiausi mano akordeono mokytojai. Taip pat Justė Sakalytė, Inga Bērziņa džiazo vokalo bakalauro studijose ir dar dešimtys mokytojų fortepijono, saksofono srityse.
Studijos muzikos pasaulyje dažnai tampa ne tik profesiniu, bet ir labai asmeniniu augimo etapu. Kokias svarbiausias pamokas išsinešėte iš savo studijų metų – ne tik apie muziką, bet ir apie save?
– Pirmiausia svarbiausia nepamesti savęs ir savo savitumo tarp galybės disciplinų, nelyginti savęs su kitais ir neprarasti krypties link savo vizijos, su kuria pradėjome studijuoti. Man studijos buvo kaip įrankis tikslams pasiekti, susikurti kompetencijų pamatą ir gebėti laisvai, kaip atlikėjui, laviruoti visuose žanruose. Tačiau tuo pačiu noriu niekada nepamiršti atsigręžti į save devyniolikmetį – žingeidų jaunuolį, grojantį iš visos širdies, svajojantį. Noriu tokiu išlikti visada.
Tango ir džiazas – du pasauliai, kuriuose labai svarbi emocija, kvėpavimas ir dialogas tarp muzikantų. Kaip gimė idėja sujungti šias dvi temperamentingas muzikines kalbas projekte „Tango in Jazz“?
– Pati idėja gimė labai natūraliai. Dialogas ir komunikacija tarp muzikantų man yra svarbiausia muzikos atlikimo dalis, o ir pats tango mėgstu šokti improvizuodamas, o ne pagal išmoktus žingsnelius. Tango akordeonu skamba visur, visada norėjosi žinomus tango kūrinius perdaryti savaip, sukurti savo kūrinius atspindinčius tango ir džiazo pasaulius.
Šiandien jauni muzikantai dažnai gyvena labai aktyviame informacijos sraute. Ką jūs laikote svarbiausiu norint tapti ne tik techniškai stipriu atlikėju, bet ir tikru muzikos šamanu?
– Dažnai akcentuojama, kad talentas ir didžiulis darbas yra pagrindiniai veiksniai atlikėjo sėkmei, tačiau ne mažiau svarbios yra atlikėjo asmeninės savybės ir gebėjimas save disciplinuotai nukreipti tinkama linkme. Greitame informacijos sraute labai svarbu nepasimesti savo muzikinės asmenybės paieškose, pasirinkti savo viziją, žanrą, stilių ir maksimaliai į tai susikoncentruoti bei kryptingai dirbti savo vizijos linkme, kartu plėtojant ir save kaip atlikėją. Tai yra lemiantis veiksnys atlikėjo karjeroje, o greitame informacijos sraute labai lengva pasimesti.
Klaipėdos pilies džiazo festivalis garsėja šilta publika ir ypatinga Teatro aikštės atmosfera po atviru dangumi. Ko tikitės iš šio vakaro ir kokią emociją labiausiai norėtumėte palikti klausytojų širdyse?
– Programoje dominuoja kūriniai iš ką tik pasirodžiusio albumo „Širdies atspalviai“. Šis pavadinimas siejasi ir su pačia programos idėja. Norėčiau, kad ši emocinga ir jausminga programa paliestų klausytojų širdis, paveiktų, sukeltų emocijas ir po koncerto pripildytų emociškai bei pakylėtų.
Ir pabaigai – ką norėtumėte palinkėti Klaipėdos publikai, kuri jau daugiau nei tris dešimtmečius taip ištikimai saugo meilę džiazui, improvizacijai ir gyvai muzikai?
– Menininkas muzikantas yra tiesiogiai priklausomas nuo klausytojo. Linkiu nenustoti vertinti gyvo garso, tikrų emocijų koncertuose ir nemeluojančios muzikos su gyvomis improvizacijomis. Klaipėdos pilies džiazo festivalis – tikra šventė su galimybe atrasti naują muziką, atlikėjus ir išgirsti įvairialypius džiazo pasirodymus. Iki susitikimo birželio 26 d. 21 val. Teatro aikštėje!
XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis vyks birželio 22-28 dienomis.
Daugiau informacijos www.jazz.lt
Festivalį finansuoja:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba
Klaipėdos uostas
Interviu parengė Inga Grubliauskienė
