Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944) ir lietuviškasis (1922–2019) – išgyveno įvairius laikotarpius, o sausio pradžioje sukanka 35 metai, kai teatrui buvo suteiktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vardas ir statusas.
Minėdami šią datą didžiuojamės ir džiaugiamės gražias darbo KVMT sukaktis švenčiančiais kolegomis: 35 metus čia dirba jo vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, spektaklio vadovė Marijana Fokina, orkestro muzikantai Dalė Asmolovienė ir Virginijus Ovsiukas, orkestro muzikantai-grupių reguliatoriai Rimantas Giedraitis ir Steponas Sugintas, choro artistės Violeta Butkevičienė, Pranciška Kurmanskienė ir Danutė Skurdauskytė, vyriausioji kostiumininkė Paulina Arlauskienė.
Teatras keičiasi ir keičia asmenybes
35 metus KVMT dirbantis Vladimiras Konstantinovas – teatro vyriausiasis chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuotojas. Tarp jo kūrinių – vokalinės-instrumentinės kompozicijos solistams, chorams, orkestrams, opera vaikams, bažnytinės giesmės, muzika spektakliams ir kinui…
„Džiaugiuosi, kad mano pedagogu buvo prof. Kazys Kšanas. Jis tuo metu vadovavo Klaipėdos liaudies operos teatrui ir įtraukė mane dar aštuoniolikmetį į šią veiklą“, – sako V. Konstantinovas.1976-aisiais jis tapo Klaipėdos liaudies operos teatro koncertmeisteriu, vėliau chormeisteriu. Nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteriu ir dirigentu, o nuo 1992 m. – vyriausiuoju chormeisteriu ir dirigentu.
„Į klausimą, kodėl nekeičiu darbo vietos, turiu aiškų atsakymą – ji pati keičiasi ir mane keičia. Taip, dar studentas pradėjau akompanuoti Klaipėdos liaudies operos teatro šokėjų repeticijoms, vėliau – ruošti chorą spektakliams. G. Verdi opera „Traviata” buvo pirmasis mano kaip chormeisterio darbas Klaipėdos liaudies operos teatre. Tada dar neįsivaizdavau, kad po kelerių metų, jau profesionaliame muzikiniame teatre „Traviatą” teks diriguoti pačiam, pakeitus negalėjusį į spektaklį atvykti nuostabų dirigentą Dantę Anzolinį“, – viename iš interviu pasakojo V. Konstantinovas.
Muzikantas „iš teatro duobės“
Tarp švenčiančių 35 metų darbo sukaktį yra ir fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir KVMT orkestro muzikantas-grupės reguliatorius, kuriuo kolektyvas labai didžiuojasi. Save jis kukliai vadina „muzikantu iš teatro duobės“, tačiau fleitos pedagogas ir keleto muzikinių konkursų laureatas R. Giedraitis yra parašęs daugiau kaip 60 autorinių kūrinių įvairių sudėčių orkestrams bei ansambliams ir parengęs daugiau kaip 1700 aranžuočių.
„1987 m. sausio 1 d. yra oficiali Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo data. Tačiau aš pradėjau čia dirbti anksčiau: jau nuo 1984 m. rugpjūčio 1 d. Tada dar buvo Liaudies opera, bet atlyginimus jau mokėjo. Čia ir pradėjau produktyvaus aranžuotojo karjerą. Vargu ar tai galėjo įvykti kitur: tiesiog reikalingas vaikinas tinkamu laiku pasirodė tinkamoje vietoje. Netrukus manimi susidomėjo „Trimitas“, paskui buvo Dainų šventės ir t. t. Per 35 metus teatre buvo visko, tačiau keleto pastarųjų metų teatro gyvenimas teikia naujų gerų vilčių. Ir ne tik statybos. Požiūris į profesiją, teatrą ir profesionalumą, repertuarinės ambicijos ir pan.“, – viename interviu yra sakęs R. Giedraitis.
Pradėjo nuo baleto artistės karjeros
35 metus muzikiniame teatre dirbanti Marijana Fokina – viena iš svarbių šio teatro istorijos figūrų. „Pradėjau nuo Klaipėdos liaudies operos šokėjos, vėliau tapau baleto trupės vadove ir baletmeistere (buvau kelių pastatymų choreografė). Įsikūrus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, reikėjo baleto trupės, tad kartu su iš Sankt Peterburgo atvykusiu profesionaliu baletmeisteriu Dmitrijumi Tchorževskiu subūrėme šokėjus į baleto trupę. Tapau jos baleto artiste, vėliau baleto trupės inspektore, solistų ir choro artistų šokio studijos choreografe“, – pasakojo M. Fokina.
2007 m. baigusi karjerą baleto trupėje, M. Fokina nuo teatro neatitrūko – tapo teatro režisieriaus padėjėja, o vėliau spektaklių vadove. „Spektaklis – tai muzikos, vaizdo, šviesų ir pačių įvairiausių mechanizmų, ne tik scenoje pasirodančių žmonių ar grojančio orkestro, visuma. Kai viskas darniai susijungia, išvystame stebuklą, kurį su pasididžiavimu pristatome žiūrovams bei džiaugiamės patys. Džiaugiamės, nes tai iki pačių gelmių paliečia širdis. Kas gali būti jautriau ir gražiau?..“, – sako nuoširdžiai kolegų pasiekimais scenoje besidžiaugianti M. Fokina.
Pirmosios damos
„Esu pirmoji Klaipėdos liaudies operos etatinė choristė,“ – pasakoja Danutė Skurdauskytė (mecosopranas), kurios karjera prasidėjo dar Klaipėdos liaudies operoje 1984 m. „Pirmu mano sceniniu „krikštu“ tapo C. Millöckerio operetė „Studentas elgeta“. Dainuoju KVMT chore jau 35 metus. Esu labai laiminga dėl šio savo pasirinkimo. Žinau, kad išėjusi labai gailėčiausi. Džiaugiuosi savo draugišku kolektyvu: reikia padirbėti norint prisiderinti prie kolegų, kurie už tave jaunesni 20 ar 30 metų. Jaunimas skatina pasitempti, stengiesi prisiminti, koks pats buvai jaunas, kaip mąstei.“
KVMT vyriausioji kostiumininkė Paulina Arlauskienė jaudinasi prieš kiekvieną premjerą ne mažiau nei scenoje pasirodantys kūrėjai. Tačiau nuo pat teatro įkūrimo čia dirbanti moteris savęs be šios veiklos neįsivaizduoja. 35 metus čia dirbanti P. Arlauskienė juokauja, kad teatro meninis liūnas ją įtraukė ir nepaleidžia. „Tai ne profesija. Tai gyvenimo būdas, kaip ir visiems teatru gyvenantiems žmonėms“, – juokiasi profesionalė, karjerą pradėjusi dar 1984 m. Klaipėdos liaudies operoje, o 1987 m., įsikūrus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, tapusi viena pirmųjų darbuotojų.
„Kiekvieną dieną vis kažkas kitaip. Nėra rutinos. Net jei rodomas tas pats spektaklis, kiekvieną kartą jį vis matau kitaip. Ir pasiruošimas bei situacijos kitokios. Ir žmonės čia dirba ypatingi: labai geri, nuoširdūs, talentingi. Tenka išklausyti, padrąsinti, paguosti. Visko būna. Ir žvaigždžių sutinkame, bet jos mažiau įnoringos nei pradedantieji scenos žmonės (juokiasi). Mano pažįstamiems sunku suprasti, koks mano darbas: jie nustemba bei vadina jį įdomiu, aš žinau, kad jis būna ir sunkus. Visoks“, – juokiasi vyriausioji kostiumininkė.
