Premjerai rengiamu E. Balsio baletu „Eglė žalčių karalienė“ M. Barkauskas po dešimtmečio sugrįžta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, kuriame prasidėjo jo, kaip profesionalaus dirigento, karjera.
„2009 m. vyko šio teatro rengiamas Jaunųjų talentų festivalis, kuriame aš, tada dar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Juozo Domarko simfoninio dirigavimo klasės antrakursis, virpančia ranka scenoje dirigavau pirmuosius kūrinius. Vėliau dar keletą metų teko padirbėti su šiuo orkestru, jame diriguoti Giuseppe‘s Verdi „Traviatą“, Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėją“, Johanno Strausso „Šikšnosparnį“, baletą „Štrausiana“ ir keletą spektaklių vaikams. Malonu matyti besišypsančius orkestro senbuvius, prisimenančius mane iš tų laikų“, – neslepia dirigentas.
Klaipėdoje prasidėjusi M. Barkausko karjera per dešimtmetį gerokai palypėjo aukštyn. Ypač reikšmingi jai buvo trejetas pastarųjų metų, kai dirigentas tapo tarptautinio muzikos atlikėjų konkurso Sankt Peterburge laureatu (2016), pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausias jaunasis menininkas (2016) bei 10-ajame tarptautiniame Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose laimėjo trečiąją vietą (2017). Pernai M. Barkauskas tapo Švento Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.
„Man asmeniškai E. Balsys yra vienas stipriausių lietuvių kompozitorių simfonistų, savo sceninių veikalų stilistika kone puse amžiaus aplenkęs kitus mūsų šalies kompozitorius. Jo baleto muzika ir be libreto pasako viską – užtenka atidžiai įsiklausyti. Kaip tik todėl ji dažnai atliekama koncertų salėse. Kruopščios E. Balsio nuorodos „Eglės žalčių karalienės“ partitūroje leidžia spėti, kad ją rašydamas kompozitorius mintyse „sušoko“ visus baleto vaidmenis“, – teigia premjerai rengiamos „Eglės žalčių karalienės“ dirigentas.
Pasak jo, kartu su choreografu Martynu Rimeikiu šio veikalo jie ėmėsi jausdami didžiulę pagarbą kompozitoriui. „Rėmėmės pirmąja E. Balsio baleto redakcija, kuri skambėjo „Eglės žalčių karalienės“ premjeroje Vilniuje 1960 m. Tačiau paisėme ir korekcijų, kompozitoriaus atliktų po 1965 m. pasirodžiusio kino filmo „Eglė, žalčių karalienė“ pagal E. Balsio baleto muziką: tuomet, žvelgdamas iš laiko distancijos, autorius savo partitūroje šį tą papildė, šį tą nuėmė, kai kur pasiūlė naujas instrumentuotes. Mūsų pastatyme muzikinio teksto kupiūros bus minimalios: nežymiai susiaurinsime kai kurias baleto temas, pavyzdžiui, jūros temą. Tačiau nuosekli muzikos tėkmė išliks“, – žada M. Barkauskas.
Jis pabrėžia, kad E. Balsys ypač akcentavo baleto tembrinės leitmotyvų sistemos svarbą. Repetuodamas su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, dirigentas stengiasi šio autoriaus nurodymo laikytis. Beje, orkestro „Eglei žalčių karalienei“ reikia didelio, nes, tarkim, Audros scena balete privalo nuskambėti galingai: kompozitorius nepagailėjo jai gaivališkos jėgos.
„Tai netgi vizualiai matyti kruopščiai išrašytoje E. Balsio partitūroje. Tas kruopštumas ligi šiol imponuoja muzikos profesionalams, nes rodo, kad kiekvienas kūrinio niuansas kompozitoriaus buvo nuosekliai apgalvotas – tiek dinaminė skalė, tiek artikuliacijos štrichai. Paėmęs E. Balsio partitūrą, matai meistro rankos išbaigtumą, prie kurio nieko nebegalėtum pridėti. Ne veltui E. Balsys statomas į vieną gretą su tokiais ankstesnių lietuviškų baletų autoriais, kaip Juozas Gruodis, Vytautas Bacevičius, Juozas Pakalnis, Julius Juzeliūnas“, – dėsto M. Barkauskas.
Dirigentas dalyvavo ir britų choreografui George‘ui Williamsonui 2015 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kuriant ankstesnįjį E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą, tik šių spektaklių diriguoti jam kol kas neteko.
Užtat Vilniuje M. Barkauskas turėjo galimybę diriguoti dvi ankstesnių choreografo M. Rimeikio spektaklių premjeras: „Visur kur mes nebuvom“ („Bolero+“, 2015) ir „Procesą“ (2017).
Naujausio jų bendro darbo – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera rugpjūčio 16 ir 17 dienomis vyks Palangos koncertų salėje.
