„Mėgaukitės muzika, šokiu ir įstabiais balsais, apsupti kopų ir bangų mūšos“, – šiemet garsiai pareiškia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Pajusti gyvenimo pilnatvę rugpjūčio 1-23 dienomis kviečia tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginiai. Šią vasarą jie vyks ne tik salėse, bet ir istorinėse pajūrio vietose.
Ketvirtą veiklos dešimtmetį skaičiuojantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas festivalis šįmet bus išskirtinis tuo, jog jame ypač daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitorių kūriniams. Kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių proga žiūrovai išgirs retai atliekamų nacionalinių kūrinių premjeras.
Festivalio atidarymas, skirtas Klaipėdos miesto gimtadieniui
Rugpjūčio 1 d. 21 val.
Klaipėdos piliavietė
Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“
Dirigentas – Tomas Ambrozaitis
Klaipėdos piliavietėje pristatoma G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – klaipėdiečiams ir miesto svečiams atviras renginys, pristatomas istoriškai reikšmingoje uostamiesčio vietoje. Tai – Muzikinio teatro dovana Klaipėdos miesto gimtadieniui. O perkelti operos pastatymą iš uždaros scenos į aikštelę po atviru vasaros dangumi nėra lengva užduotis nei solistams, nei techninei pastatymo komandai.
Operos „Prūsai” naujojo pastatymo premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2018 m. ir buvo dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Naujam gyvenimui G. Kuprevičiaus operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
Dar XX a. pradžioje kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, tapo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalimi. O G. Kuprevičiaus „Prūsai” buvo pirmąja nacionaline opera, kuri buvo sukurta ir pristatyta žiūrovams nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ant operos partitūros užrašyta dedikacija skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui”.
Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti scenoje ir publikos atmintyje, o „Prūsai“ jau įrodė turintys neabejotiną istorinę, kultūrinę ir meninę išliekamąją vertę. Operos siužetas pasakoja tragišką prūsų tautos likimą. Jos centras – istorinė Herkaus Manto asmenybė, kurios asmeniniai interesai prieštarauja prūsų laisvės siekiui. Tauta negali be vado, o vadas – be savo mylimosios Kristinos… Visgi Herkus Mantas, savosios tautos patriotas, išsižada asmeninės laimės ir renkasi negailestingą kovą su tėviškės pavergėjais.
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 2 d. 20 val.
Laikrodžių muziejaus kiemelis, Klaipėda
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“
Dirigentas – Egidijus Miknius
Režisierė – Rūta Bunikytė
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas.
Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019–2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse.
Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Bilieto kaina: 10 €
Rugpjūčio 8 d. 20 val.
Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda
Ukrainos baleto žvaigždžių gala koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Ukrainos baleto žvaigždžių gala koncerte pristatys garsius šios šalies šokėjus: Yaroslav Tkachuk, Aandrii Hlava, Olena Filipieva, Veronika Hordina, Daniil Silkin, Vitalii Netrunenko, Tetyana Lozova, Ksenia Ivanenko. Svečiai žiūrovams dovanos gražiausių klasikinių baletų ištraukas. Ukrainos baleto šokėjų meistriškumas, išraiškingi scenos kostiumai ir kerinti klasikinių baletų muzika kiekvienam paliks neišdildomą įspūdį.
Kartu su svečiais iš Ukrainos gala koncerte pasirodys ir keturi LNOBT baleto trupės solistai: Romas Ceizaris, Olga Konošenko, Jonas Laucius ir Olesia Shaytanova, kuri į Vilnių atvyko šokti iš Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro.
Bilietų kainos: 10, 15, 20, 25 €
Rugpjūčio 9 d. 20 val.
Muzikos klubas „Jazzpilis“, Klaipėda
Koncertas „Atsarginio kelio muzika“
Dirigentas – Vladimiras Konstantinovas
Bilieto kaina: 10 €
Klausytojai išgirs britų kompozitoriaus Bobo Chilcotto, savo muzikoje meistriškai jungiančio grigališkojo choralo, neoklasicizmo bei džiazo stilistikas, „Mažąsias džiazo mišias“ – penkių dalių kūrinį chorui, fortepijonui ir mušamiesiems. Taip pat skambės Lariono Djakovo „Trys pjesės chorui ir preparuotam altui“. O išvydę įvairiai besivaidenančio klaipėdiečio menininko Beno Šarkos „Improvizaciją chorui, performeriui ir instrumentams“, žiūrovai liks nustebinti, o galbūt ir švelniai šokiruoti…
Atlikėjai: Benas Šarka, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Aušra Valentienė (fortepijonas), Larion Djakov (altas), Antanas Balsys (bosinė gitara), Edmundas Federavičius (mušamieji).
Jei būna variantas „A“, tai būna ir variantas „B“. Jei yra pagrindinis kelias, tai muzikoje visada lieka ir menininkams labiau priimtinas atsarginis kelias, kuriuo eiti sunkiau, bet įdomiau…
Bilieto kaina: 10 €
Rugpjūčio 10 d. 20 val.
Klaipėdos koncertų salės Vasaros estrada
Simfoninės muzikos koncertas „Vasaros nakties muzika“
Dirigentas – Robertas Šervenikas
Slėpiningų muzikos burtų karalystėje tarsi sapne pinsis vylingos melodijų istorijos, muzikinės išdaigos ir intrigos. Čia galima tikėtis įvairiausių netikėtumų: nenuspėjamame muzikiniame sapne susipins Felixo Mendelssohno muzika, plevenantis fėjų šokis, šventiškoji uvertiūra… Klausysimės Intermezzo, Scherzo, Noktiurno ir Uvertiūros iš Felixo Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“.
Pietro Mascagni opera „Kaimo garbė“ – garsiausias ir sėkmingiausias šio italų kompozitoriaus kūrinys, kurio premjera buvo atlikta 1890 m. Jis išsyk susilaukė didžiulio atgarsio ir tapo itališkosios operos verizmo pradininku, šios muzikinės srovės manifestu. Koncerte išgirsite Intermezzo iš P. Mascagni operos „Kaimo garbė“.
Svečias iš Italijos – lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera pasistengs įtikinti, jog šis vaikišku ir nerimtu laikomas muzikos instrumentas gali garbingai skambėti netgi su simfoniniu orkestru. Nuo paauglystės susižavėjęs lūpine armonikėle, G. Littera tapo garsiu klasikinės ir džiazo muzikos atlikėju. Jį nuolat kviečia koncertuoti įvairūs orkestrai ir muzikos festivaliai. G. Littera bendradarbiauja su legendiniu kompozitoriumi Ennio Morricone, dedikavusiu lūpinės armonikėlės virtuozui ne vieną savo kūrinį. Kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru G. Littera atliks Daniilo Spivakovskio Koncertą lūpinei armonikėlei ir orkestrui bei Niccolo Paganini Kapričą Nr. 24 lūpinei armonikėlei ir orkestrui.
Kompozitorius Eduardas Balsys, kurio 100-ąsias gimimo metines šiemet minime, kūrė muziką ir kino filmams. Garsiausias iš jų – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“, pasirodęs lygiai prieš 60 metų – 1959-aisiais. Ši kino juosta priskiriama lietuviškojo kino klasikai. Habanerą, tapusią filmo muzikiniu leitmotyvu, kompozitorius parašė vasarodamas savo tėvų namuose Palangoje.
Bilieto kaina: 12 €
Rugpjūčio 16 d. ir 17 d. 20 val.
Palangos koncertų salė
Premjera. Eduardo Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“
Choreografas – Martynas Rimeikis
Dirigentas – Modestas Barkauskas
XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį „perskaityti“ naujai ir patraukliai pristatyti nūdienos publikai. M. Rimeikis – jau dviejų „Auksinių scenos kryžių” laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Bilietų kainos: 10, 15, 20, 25, 35 €
Rugpjūčio 18 d. 14 val.
Juodkrantės kultūros centro amfiteatras
Scenos iš Eduardo Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“
Choreografas – Martynas Rimeikis
Dirigentas – Modestas Barkauskas
Trumpoji premjeros versija, kuria siekiama E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“ pristatyti gausiam į pajūrio glėbį suplaukiančiam poilsiautojų bei turistų būriui. Tikimės, kad pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės teatro žiūrovų ratą ir pavers spektaklį patraukliu visoms žiūrovų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties.
Įėjimas laisvas
Festivalio uždarymo koncertas, skirtas Baltijos kelio 30-mečiui
Rugpjūčio 23 d. 19 val.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Dirigentas – Tomas Ambrozaitis
Skambės Johno Rutterio „Magnificat“ – 1990 m. garsaus britų kompozitoriaus pristatytas biblinės tematikos kūrinys, skirtas sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Solistės partiją atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.
Ludwigas van Beethovenas savo garsiąją IX simfoniją sukūrė 1823 m. Paskutinės šios simfonijos dalies muziką kompozitorius parašė pagal Friedricho von Schillerio poemą „Odė džiaugsmui“, išreiškiančią idealistinę viso pasaulio žmonių brolybės idėją. Instrumentinė L. van Beethoveno IX simfonijos finalo aranžuotė tapo oficialiu Europos Sąjungos himnu, simbolizuojančiu visų jai priklausančių valstybių ginamus laisvės, taikos ir solidarumo idealus.
- van Beethoveno IX simfonijos finalą atliks solistai: Eglė Stundžiaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras) ir Žygimantas Galinis (baritonas), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras.
Rengėjai: KVMT ir muzikos festivalis „Pasaulio balsai“.
Įėjimas laisvas
