20-metį švenčiantis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Jubiliejui kūrybinė komanda į festivalį sukvietė jau ne kartą jame dalyvavusius kūrėjus bei trupes, šįkart pristatančius naujausius savo darbus. Rugsėjo 9–spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje – Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje – žiūrovų lauks šiuolaikinio šokio, teatro, cirko ir garso meno kūriniai.
Šių metų festivalio programą jungia gyvenimo trapumo tema. Ji kviečia klausti, ką reiškia pasaulyje, kuriame vienu metu kuriame ir griauname, planuojame ateitį ir susiduriame su karais bei kitomis krizėmis. „Plartforma“ šiemet atsigręžia ir į istoriją, ir į dabartį, ir į tai, kas dar tik laukia ateityje.
Istorijos klodai ir šiandienos trapumas
Festivalį atidarys šveicarų menininko Juliano Vogelio spektaklis „Ceramic Circus“ („Keramikos cirkas“). Pirmą kartą „Plartformoje“ viešintis kūrėjas scenoje pasitelkia keramikos objektus ir tyrinėja trapumo bei stiprybės santykį. Jo pasirodymas balansuoja tarp noro išsaugoti tai, kas trapu, ir beveik nenugalimo troškimo išgirsti dūžtančios keramikos garsą.
Ilgametis festivalio partneris – „Šeiko šokio teatras“ – pristatys spektaklį „Indigo. Das Schliemann Projekt“, įvertintą trimis „Auksiniais scenos kryžiais“. Įkvėptas XIX a. verslininko, poligloto ir istorinės Trojos atradėjo Heinricho Schliemanno asmenybės, spektaklis kalba ne tik apie istoriją, bet ir apie šiandienos žmogaus pastangas suprasti save, atskirti tiesą nuo kuriamo įvaizdžio ir atrasti savo tapatybę.
Performatyvioje paskaitoje „The Study of Witches“ kūrėjos Inga Kuznecova ir Monika Klimaitė tyrinės moters santykį su gamta, pasąmone ir istorine atmintimi. Raganos fenomenas čia atsiskleidžia per istorinius, politinius ir religinius kontekstus, taip pat per mitologiją ir žmogaus ryšį su gamta.
Dar vienas festivalio senbuvis – danų choreografas Palle Granhoj, „Plartformoje“ dalyvaujantis nuo 2012 metų. Šiemet jis pristatys spektaklį „This is Not Mårup Church“ („Tai ne Mårup bažnyčia“), pasakojantį apie Danijos pakrantėje stovėjusią Mårup bažnyčią. Dėl nuolat artėjančios jūros 2007 m. ji buvo išardyta, akmenį po akmens, tikintis ateityje ją rekonstruoti. Tačiau tai niekada neįvyko. Spektaklis tampa pasakojimu apie tai, kaip ilgimės to, ko nebėra, ir kaip prarasti dalykai gali sugrįžti per kūną, muziką ir tylą.
Karo, tapatybės, tremties ir susvetimėjimo temas nagrinės lenkų ir ukrainiečių jungtinis šokio spektaklis „Every Minute Motherland“ („Kiekvieną minutę Tėvynė“), choreografo Maciejaus Kuźmińskio darbas. Spektaklis tampa solidarumo su Ukraina ir meninio pasipriešinimo karo nusikaltimams pareiškimu, primenančiu, kad karas paliečia ne tik geografiją, bet ir žmogaus kūną, atmintį bei tapatybę.
Tarp kasdienybės ir ateities
Belgijos trupės „Post uit Hessdalen“ cirko spektaklis „Ballroom“ žaismingai kvestionuoja kasdienybės rutiną ir darbo monotoniją. Sunkvežimyje įkurdintame spektaklyje vienas po kito į dėžę dedami kamuoliukai – iš pažiūros beprasmiškas veiksmas ilgainiui virsta vizualia magija ir priminimu, kad net kasdienybėje galima atrasti grožį bei nuostabą.
Šokio ir šešėlių monospektaklis suaugusiesiems „Kontūrai“ kvies į vidinę kelionę ir susitikimą su savo šešėliu – baime, pavydu, pykčiu, abejonėmis ar nusivylimu. Spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė teigia, kad atsigręžti į save reiškia pamatyti visą savo širdies turinį – ir šviesą, ir tamsą.
Į kelionę į vidinį ir išorinį kosmosą kvies trupė „Nuepiko“. Spektaklyje, kuriame susitinka šokis, muzika, šviesa ir tamsa, Marius Pinigis ir Andrius Stakelė mėnulį paverčia metaforiška vieta susitikti su savimi ir pažvelgti į mažiau apšviestas savo vidines gelmes. Kartais būtent svajonė apie tai, kas atrodo nepasiekiama, ir tampa impulsu judėti pirmyn.
Kas toliau?
20-metis – proga ne tik atsigręžti atgal, bet ir klausti, kas laukia toliau. Festivalio metu kartu su kolegomis iš kitų Lietuvos festivalių bus diskutuojama, ką reiškia būti tarptautiniu festivaliu ne sostinėje ir kaip šiandien keičiasi regionuose vykstančių kultūros renginių vaidmuo.
Kaip ir kasmet, „Plartformoje“ vyks meno rezidencija. Šiemet kūrėja Liepa Vozgirdaitė joje plėtos ateities garsų viziją. Festivalio 20-mečiui ir Klaipėdai taip pat bus dedikuotas rezidencijose kūrusių garso menininkų vinilas.
Festivalis atsigręš ir į jaunąją kūrėjų kartą – tuos, kuriems nebereikia niekur išvykti, nes jie kuria čia ir dabar. Herkaus Kanto erdvėje Adelė Vozgirdaitė, Liepa Vozgirdaitė, Jokūbas Sarulis, Aistis Bielkauskas ir Urtė Krutkevičiūtė pristatys savo kūrybinius ieškojimus.
„Kas toliau?“ – klausia šių metų „Plartforma“. Galbūt atsakymas priklauso ne tik nuo kūrėjų, bet ir nuo žiūrovų.
Susitikime rugsėjo 9–spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje.
Tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti skirtingų šalių meninę patirtį bei kūrėjų kūrybinį potencialą. Festivalyje pristatomi šiuolaikinio šokio, teatro, naujojo cirko ir garso meno kūrėjai bei jų grupės. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje vykstantis tarpdisciplininis festivalis siekia supažindinti publiką su šiuolaikine meno raiška.
„Plartforma“ – ilgametis Klaipėdos miesto reprezentacinis festivalis, 2025 m. įtrauktas į Strateginių Lietuvos festivalių sąrašą. Nuo 2015 m. festivalis apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“.
Festivalį organizuoja Menininkų grupė „Žuvies akis“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir „Pro Helvetia“.
Festivalio programa ir naujausia informacija: www.plartforma.lt ir „Facebook“ puslapyje „Menų festivalis Plartforma“.
Bilietus į mokamus festivalio renginius platina www.bilietai.lt.
Organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą.
