Rugpjūčio 13–rugsėjo 5 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys VI Klaipėdos festivalį, šiemet dedikuotą Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms. Vienas ryškiausių vasaros scenos menų renginių Vakarų Lietuvoje kvies iš naujo atrasti muzikos ir šokio meną bei Klaipėdos erdves, kuriose susitiks Lietuvos ir užsienio kūrėjai bei miesto bendruomenė ir svečiai.
Festivalio programą sudarys keturios skirtingos meninės patirtys – oratorija, šiuolaikinio šokio diptikas, prancūzų simfoninės muzikos vakaras ir Vakarų Lietuvos chorinę bendruomenę subursiantis koncertas. Klaipėdos festivalio generalinis rėmėjas – Limarko grupė.
Festivalį rugpjūčio 13 ir 14 dienomis atidarys Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Vienas ryškiausių vėlyvojo klasicizmo muzikos kūrinių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atgims nauja forma – muzika susilies su režisūriniais sprendimais, šviesų dramaturgija ir vaizdo projekcijomis. Pastatymo muzikos vadovė ir dirigentė – Adrija Čepaitė, režisūrinę koncepciją kuria Rūta Bunikytė.
Oratorija sujungs Europos scenose dainuojantį klaipėdietį Almą Švilpą, KVMT solistus: Ritą Petrauskaitę, Juditą Butkytę, Giedrių Gečį ir Vilių Trakį, KVMT simfoninį orkestrą, teatro chorą bei valstybinį chorą „Vilnius“. Vokiečių kalba atliekamą kūrinį papildys aktoriaus Dariaus Meškausko kuriama pasakotojo linija, lietuvių kalba pristatanti kūrinio istoriją.
Rugpjūčio 21 ir 22 dienomis KVMT salėje „Jūra“ įvyks šokio diptiko premjera, kurioje susitiks Šveicarijos ir Lietuvos choreografai. Pirmojoje vakaro dalyje choreografas Marcel Leemann spektaklyje „Decrescendo“ tyrinės individo ir bendruomenės santykį, tradicijos bei kolektyvinės atminties temas. Antrojoje dalyje – japoniško sodo komponavimo principo įkvėpta choreografės Agnijos Šeiko šokio kompozicija „Pasiskolinti peizažai“, kvies pažvelgti į žmogaus ryšį su aplinka, atmintimi ir kitais žmonėmis. Abu kūrinius atliks KVMT baleto trupė.
Rugpjūčio 29 dieną Klaipėdos festivalio dėka pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras (Orchestre Français des Jeunes). Vienas svarbiausių jaunųjų profesionalių muzikantų kolektyvų Europoje į Klaipėdą atvyks su pasaulinio lygio dirigente Kristiina Poska. Orkestras pristatys įspūdingą simfoninę programą – Richardo Strausso simfoninę poemą „Taip kalbėjo Zaratustra“, Maurice’o Ravelio Siuitą Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chlojė“ bei legendinį „Bolero“.
Festivalio finalą, rugsėjo 5 dieną, vainikuos Karlo Jenkinso „Symphonic Adiemus“ koncertas Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto kieme. Bendram pasirodymui susiburs KVMT simfoninis orkestras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“, Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų kamerinis choras „Cantare“, Kretingos kultūros centro choras „Kristalė“ ir Palangos kamerinis choras. Diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Nemokamas baigiamasis festivalio koncertas – dovana miesto bendruomenei.
Užaugo ir atrado savo formatą
Klaipėdos festivalio programą spaudos konferencijoje pristačiusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė sakė: „Per tuos metus festivalis tikrai daug keitėsi – tiek lokacijomis, tiek turinio prasme. Šiemet laikomės pernai pasiteisinusios struktūros, kai festivalio programą sudaro keturi renginiai. Turime didįjį atidarymo kūrinį – oratoriją, šokio premjerų diptiką, festivalio svečių – Prancūzijos nacionalinio jaunimo simfoninio orkestro – koncertą ir dovaną Klaipėdos bendruomenei – nemokamą, didelį, bendruomenišką Karlo Jenkinso „Symphonic Adiemus“ koncertą Klaipėdos universiteto kiemelyje“, – sakė G. Giedraitytė.
Šių metų festivalio programos ašimi tapo Prūsijos karalienės Luizės 250-osios gimimo metinės. „Programą dėliojome atliepdami šį jubiliejų, kartu su kūrybine komanda ieškojome, kuo įprasminti karalienės Luizės asmenybę. Vienu svarbiausių atspirties taškų tapo legenda, kad karalienė Luizė klausėsi J. Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ ir buvo ja sužavėta. Pasakojama, kad ji kompozitoriui padovanojo savo žiedą – ypatingą pripažinimo ženklą, o Haydnas jai – šio kūrinio partitūrą. Būtent ši istorija nulėmė pagrindinio festivalio kūrinio pasirinkimą.“
Dar viena festivalio kryptis, pasak G. Giedraitytės, – moterų kūrėjų vaidmens akcentavimas. „Mums buvo svarbu atsigręžti į moterį kūrėją. Todėl festivalyje pristatome choreografės Agnijos Šeiko premjerinį darbą, šokio spektaklių scenografiją ir kostiumus kuria talentingos menininkės – Sigita Šimkūnaitė, Sandra Straukaitė, Ayse Özel. J. Haydno oratorijai diriguoja Adrija Čepaitė, o Prancūzijos nacionaliniam jaunimo simfoniniam orkestrui – Kristiina Poska. Buvo labai svarbu parodyti šias paraleles – kaip moterys geba kurti, vienyti ir telkti bendruomenes.“
Anot teatro vadovės, karalienės Luizės asmenybė įkvepia ne tik istoriniu vaidmeniu, bet ir žmogiškosiomis vertybėmis. „Karalienė Luizė buvo asmenybė, kuri Klaipėdai paliko daug svarbių ženklų. Ji buvo ne tik valdovė ar savo vyrui valstybę padėjusi valdyti moteris. Jai rūpėjo bendruomenė, vaikai, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės. Būtent todėl norėjome, kad ir festivalis kalbėtų apie bendrystę“,- sakė G. Giedraitytė. „Todėl baigiamasis koncertas rugsėjo 5-ąją neatsitiktinai vyks KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto kiemelyje. Tai nuostabi istorinė miesto erdvė, kuri, man atrodo, dar nėra iki galo atrasta. Norime į vieną šventę suburti miesto ir universiteto bendruomenes.“
„Tai neeilinis kūrinys“
Pristatydama Klaipėdos festivalio atidarymo kūrinį – J. Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“, muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė pabrėžė, kad būsimas pastatymas yra visos kūrybinės komandos darbas. „Tai vienas gražiausių oratorinio žanro kūrinių, jau daugiau kaip du šimtus metų žavintis klausytojus. Nors karalienė Luizė mini 250-ąsias gimimo metines, pats pasaulis, apie kurį pasakoja šis kūrinys, yra gerokai senesnis. Tačiau mums, šiandien gyvenantiems žmonėms, labai svarbu atsigręžti į tą tyrą, pirminę pasaulio sukūrimo nuotaiką“, – sakė A. Čepaitė.
Pasak dirigentės, festivalio kūrybinė komanda siekia žiūrovams pasiūlyti ne tradicinį koncertinį atlikimą, o scenos menų sintezę: „Norime padovanoti vientisą muzikos, šviesos ir vaizdo pasakojimą apie pasaulio sukūrimą, papasakotą šiuolaikinių talentingų kūrėjų“.
A. Čepaitė priminė, kad bibline pasaulio sukūrimo istorija paremta Haydno oratorija išsiskiria itin vaizdinga muzikine kalba. „Kūrinys sudarytas iš trijų dalių. Jame veikia trys arkangelai, taip pat Ieva ir Adomas – pirmieji žmonės. Mūsų svečias Almas Švilpa įkūnys arkangelą Rafaelį, kuris, galima sakyti, yra arčiausiai žmogaus esantis arkangelas – lydintis žmogų jo gyvenimo kelyje ir jam padedantis. Būtent jis pasakoja apie žemės kūriniją – gyvūnus, paukščius, žuvis, visą gyvybę. Haydno muzika yra nepaprastai vaizdinga ir leidžia visa tai tiesiog išgirsti.“
Anot A. Čepaitės, Haydno muzika yra šviesi, optimistiška ir lengvai suprantama. „Išgirdę, kad tai monumentali oratorija, žmonės kartais įsivaizduoja labai sudėtingą muziką. Tačiau šis kūrinys kupinas gėrio. Tikiuosi, kad šiuolaikiniai vaizdiniai, šviesos ir vizualizacijos sukurs įdomų dialogą su šia muzika ir leis į pasaulio sukūrimo istoriją pažvelgti šių dienų žmogaus akimis.“
Dirigentės teigimu, būtent šiandien, kai pasaulyje netrūkstant nerimo ir įtampos, Haydno kūrinio žinia skamba ypač prasmingai. „Gyvename nelengvu metu, todėl labai norisi šviesos ir gėrio. Haydno muzikoje chaosas pamažu virsta šviesa. Man atrodo, tai kvietimas dar kartą pagalvoti apie pasaulį – apie tą nuostabią, žmogaus dar nesugadintą Dievo sukurtą erdvę, kurioje galime tiesiog būti, džiaugtis.“
„Klaipėdos festivalis – man ypatingas“
Vieną pagrindinių vaidmenų Haydno oratorijoje „Pasaulio sutvėrimas“ atliksiantis solistas Almas Švilpa spaudos konferencijoje kalbėjo apie sugrįžimą į gimtąjį miestą ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną. „Man tai labai ypatinga: muzikos mokykla, Stasio Šimkaus konservatorija, Muzikinis teatras. Tai yra miestas, kuriame prasidėjo mano muzikinis kelias“, – sakė A. Švilpa.
Solistas prisiminė ir ankstesnę savo patirtį Klaipėdos festivalyje, kai jam teko dainuoti Richardo Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ – pastatyme, palikusiame ryškią žymę Lietuvos operos atlikimo istorijoje ir virtualiai pasklidusiame po visą pasaulį. „Klaipėdos festivalis man yra labai ypatingas. Prieš šešerius metus, kai jis prasidėjo, dar gyvenome sudėtingu pandemijos laikotarpiu. Tuo metu pastatyta Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ buvo ypatingas projektas, kuris sulaukė didelio dėmesio ir peržengė Lietuvos ribas. Džiaugiuosi, kad galiu būti šio festivalio dalimi ir šiais metais. Visada esu laimingas galėdamas prisistatyti gimtojo miesto publikai. Tikiuosi, kad ir šių metų festivalio oratorija palies klausytojų sielas bei taps dar viena gražia muzikinio miesto istorijos dalimi.“
Kai mažiau – reiškia daugiau
Klaipėdos festivalio šokio premjeroje „Decrescendo“ savo kūrybą pristatantis šveicarų choreografas Marcel Leemann pasakojo apie kūrinio idėją, bendradarbiavimą su KVMT baleto trupe ir tai, kokią istoriją nori perteikti žiūrovams.
„Mano kūrinio pavadinimas „Decrescendo“ reiškia garso mažėjimą, tam tikrų dalykų atsisakymą. Tai nėra žodis, kuris buvo pasirinktas atsitiktinai – jis labai tiksliai atspindi visą kūrinio struktūrą ir jo idėją“, – sakė M. Leemann.
Anot choreografo, dirbti su KVMT baleto trupe – jam buvo labai svarbi patirtis. „Aš atvykau į Klaipėdą ir čia radau labai atsidavusią, motyvuotą baleto trupę. Nors esu dirbęs su šokėjais iš įvairių šalių, darbas Klaipėdoje tapo nauja patirtimi. Mano kompanijoje Insbruke yra šokėjų iš Austrijos, Italijos, Ispanijos, tačiau kiekviena nauja komanda turi savo atmosferą, savo energiją. Man labai patiko dirbti su šiais žmonėmis ir kartu ieškoti „Decrescendo“.“
Choreografas akcentuoja, kad šio kūrinio esmė nėra praradimas ar liūdesys – priešingai, tai kelias į išsilaisvinimą. „Kartais gyvenime turime atsisakyti tam tikrų dalykų, kad galėtume jaustis laisvesni. „Decrescendo“ nėra apie liūdesį. Tai apie šviesą, gėrį ir momentą, kai žmogus pasiekia savo vidinę pusiausvyrą. Kartais mažiau reiškia daugiau.“
Spektaklio pradžioje žiūrovai scenoje matys gausą – daug šokėjų, daug scenografijos elementų, daug judesio. Tačiau palaipsniui visa tai trauksis, kol galiausiai liks švari, minimalistinė erdvė. Pabaigoje lieka tarsi baltas lapas. Tačiau tai nėra tuštuma – tai nauja pradžia, galimybė atsikratyti nereikalingų dalykų ir atrasti daugiau laisvės. M. Leemann taip pat dėkojo visai kūrybinei komandai – nuo teatro darbuotojų iki kompozitoriaus Jono Raudonius, sukūrusio spektaklio muziką.
Kūrėjus auginanti patirtis
Šokio kompozicijos „Pasiskolinti peizažai“ autorė Agnija Šeiko atkreipė dėmesį į netikėtą kūrybinį dialogą su kolega Marceliu Leemannu – nors menininkai kūrė nepriklausomai vienas nuo kito, jų darbuose susilieja panašios temos.
Pasak choreografės, jos kūrinio idėją įkvėpė japoniškojo sodo komponavimo (shakkei) filosofija ir nuolatinės žmogaus pastangos rasti pusiausvyrą tarp ryšio su kitais ir savo tapatybės išsaugojimo. „Mes nuolat ieškome ryšio, pratęsiame vienas kitą – aš pratęsiu tave, tu pratęsi mane. Tačiau kartu kyla klausimas: kaip neprarasti savęs? Kaip išlaikyti savo autentiškumą būnant ryšyje su kitais? Ar įmanoma būti kartu ir išlikti savimi?“,- pasakojo A. Šeiko. „Visą spektaklį vyksta nuolatinis kitimas – daug judesio, daug muzikos. Jau esame finišo tiesiojoje ir labai įdomu stebėti, kur mes viską atvedėme“.
Choreografė pabrėžė, kad šis projektas jai svarbus ne tik menine prasme, bet ir dėl platesnės reikšmės Lietuvos šokio laukui. „Tai vienas iš nedaugelio pavyzdžių Lietuvoje, kai susitinka valstybinis ir nevyriausybinis sektoriai. Apie tai kalbame jau daug metų – reikia, kad šiuolaikinio šokio kūrėjai turėtų galimybę dirbti didelėse scenose, su didesnėmis trupėmis, nes nepriklausomame sektoriuje dažniausiai kuriami solo, duetų ar mažesnių grupių darbai. Man labai svarbu pabrėžti šią galimybę. Labai džiaugiuosi KVMT baleto trupe, jos vadovais ir žmonėmis, kurie yra atviri, smalsūs ir labai nori dirbti. Tokia patirtis yra labai svarbi kiekvieno kūrėjo profesiniam augimui.“
Ypatingas Klaipėdos festivalio svečias
Pristatydama VI Klaipėdos festivalio svečią, KVMT vadovė Goda Giedraitytė akcentavo, kad rugpjūčio 29 dieną įvyksiantis Prancūzijos nacionalinio jaunimo simfoninio orkestro (Orchestre Français des Jeunes) koncertas taps ypatingu įvykiu – šis kolektyvas pirmą kartą atvyks koncertuoti ne tik į Klaipėdą, bet ir į Lietuvą.
„Labai džiaugiamės, kad turime galimybę pristatyti tokį išskirtinį kolektyvą. Prancūzijoje yra graži tradicija suburti jaunuosius profesionalius muzikantus į vieną orkestrą, suteikti jiems galimybę dirbti su aukščiausio lygio menininkais ir vėliau pristatyti savo kūrybą įvairiose šalyse. Labai smagu, kad šis orkestras atvyksta į Klaipėdą“, – sakė G. Giedraitytė.
Pasak teatro vadovės, tokio masto kolektyvo gastrolės yra didelis logistinis iššūkis, tačiau kartu – ir puiki galimybė publikai išvysti įspūdingą muzikinį reginį. „Atvyksta beveik šimtas orkestrantų, kartu keliauja visa jų įranga ir instrumentai – tam reikės net dviejų vilkikų. Turėsime iššūkių, tačiau būtent tokio masto projektai ir sukuria ypatingą festivalio patirtį.“
Klaipėdos festivalio scenoje Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas pasaulinio lygio dirigentės Kristiinos Poskos, atliks įspūdingą simfoninę programą – Richardo Strausso simfoninę poemą „Taip kalbėjo Zaratustra“, Maurice’o Ravelio Siuitą Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chlojė“ bei legendinį „Bolero“. „Klaipėdos publikai – tai neeilinė galimybė išgirsti vieną svarbiausių jaunųjų profesionalių muzikantų kolektyvų Europoje. Ypač džiugu, kad Klaipėda tampa šio tarptautinio orkestro kelionės dalimi – po mūsų koncerto jie išvyks gastrolių į kitas Baltijos šalis“, – teigė G. Giedraitytė.
Svarbiausia – bendrystė
Festivalio finalinį akordą rugsėjo 5 dieną Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto kieme užbaigsiantis Karlo Jenkinso „Symphonic Adiemus“ kūrinys, pasak KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, klausytojus nustebins ne tik savo mastu, bet ir įdomia kūrinio istorija. „Manau, ypatinga yra jau pati kompozitoriaus pasirinkimo istorija. Festivalio programoje skambės ne tik „Symphonic Adiemus“, bet ir dar vienas K. Jenkinso kūrinys – „Palladio“. Abu šie kūriniai buvo sukurti beveik tuo pačiu metu – 1993–1995 metais“, – pasakojo T. Ambrozaitis.
„Palladio“ atsiradimo aplinkybės susijusios su italų architekto Andrea Palladio kūryba. „Šis kūrinys yra savotiška dedikacija Palladio, kurio architektūriniai sprendimai pasižymėjo ypatingu tikslumu, matematinėmis proporcijomis ir estetiniu balansu. Pasirodžius pirmajai daliai, Jenkinsas net buvo apkaltintas plagijavimu, nes daugelis pastebėjo panašumų su Antonio Vivaldi koncertais. Tačiau tai nėra kopijavimas – tai aliuzija, dialogas su muzikos istorija.“
Anot T. Ambrozaičio, „Palladio“ yra vientisas trijų dalių simfoninis ciklas, kuriame atsiskleidžia skirtingos muzikinės nuotaikos. „Tai labai išbaigtas kūrinys, turintis aiškią struktūrą ir nuostabią vidurinę dalį – „Largo“, kurioje solo partijomis pasirodo du smuikai. Šioje programoje turėsime galimybę išgirsti KVMT simfoninio orkestro muzikantus – smuikininkus Reginą Sarkisovą ir Aidą Strimaitį. Tai aukščiausios klasės muzikantai, ir kiekvieną kartą su jais dirbti yra didelis malonumas.“
Pristatydamas pagrindinį vakaro kūrinį „Symphonic Adiemus“, dirigentas pabrėžė neįprastą jo atsiradimo istoriją. „„Adiemus“ gimė iš reklaminio muzikinio motyvo. Vėliau Jenkinsas išplėtojo šią idėją, kamerinis ansamblis ją pritaikė savo sudėčiai, kūrinys sulaukė didžiulio pasisekimo, o 1995 metais kompozitorius jį išplėtė iki didesnės formos.“
Pasak T. Ambrozaičio, festivalyje klausytojai išgirs brandžiausią „Symphonic Adiemus“ versiją. „Rugsėjo 5 dieną skambėsiantis kūrinys – tai dvylikos dalių ciklas chorui ir pilnam simfoniniam orkestrui. Galutinė jo versija buvo užbaigta 2017 metais, o tų pačių metų rugsėjo 29 dieną pirmą kartą pristatyta didžiojoje Londono „Royal Festival Hall“ scenoje. Nuo tada šis kūrinys sėkmingai keliauja po pasaulį.“
Dirigentas pabrėžė, kad ypatingą reikšmę šiam projektui suteikia bendrystė. „Šiame koncerte susijungs simfoninis orkestras ir keturi chorai. Tai bus didžiulė muzikinė bendrystė, kurioje susitiks profesionalūs atlikėjai ir Vakarų Lietuvos chorinė bendruomenė. Manau, kad tai labai graži festivalio pabaigos žinutė.“
Žaneta Skersytė
Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka
