Septynios dienos. Dešimtys koncertų ir edukacijų. Tūkstančiai šypsenų. Šimtai muzikantų. Ir viena didžiulė, džiazo ritmu plakanti širdis – Klaipėda.
Baigėsi XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis, tačiau jo muzika dar ilgai skambės miesto gatvėse, žmonių prisiminimuose ir širdyse. Šiemet festivalis dar kartą įrodė, kad džiazas – tai kur kas daugiau nei muzika. Tai laisvė, bendrystė, pagarba žmogui, kūrybai ir miestui.
Visą savaitę džiazas skambėjo Teatro aikštėje, Kurpių džiazo klube, bibliotekose, vaikų darželyje, miesto skveruose ir bažnyčioje. Festivalis kvietė ne tik klausytis muzikos, bet ir pažinti, mokytis, ragauti, šokti, improvizuoti, atrasti bei dalintis.
Šių metų festivalis buvo skirtas karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms, o jo programa tapo jautriu pasakojimu apie miestą, žmones ir kultūrą. Pirmą kartą festivalio istorijoje įvyko gastronominės diplomatijos projektas – Naujojo Orleano Gumbo vakaras, subūręs prie vieno stalo skirtingų kartų, profesijų ir kultūrų žmones. Džiazas dar kartą įrodė, kad muzika gali vienyti ne tik koncertų salėje, bet ir prie bendro stalo.
Ypatingą vietą festivalyje užėmė edukacijos. Iniciatyva „Džiazas augina“ sukvietė mažuosius klausytojus į Klaipėdos lopšelį-darželį „Atžalynas“, kur prie muzikinių veiklų prisijungė ir Klaipėdos specialiojo ugdymo centras „Klaipėdos Lakštutė“. Meistriškumo pamokos, susitikimai su pasaulinio lygio muzikantais, atviros šokių pamokos, kūrybinės dirbtuvės ir edukacinės erdvės tapo įrodymu, kad džiazas augina ne tik muzikantus – jis augina žmogų.
Festivalio scena šiemet buvo ypatinga ir tuo, kad joje susitiko skirtingos kartos. Kartu muzikavo ir dainavo atlikėjai nuo septynerių iki septyniasdešimt šešerių metų. Jauniausiųjų pasirodymai dovanojo tyrą džiaugsmą, o scenos veteranai priminė, kokią neįkainojamą patirtį ir išmintį neša muzika.
Nepaprastai jautria akimirka tapo septynerių metų Viltės Šimulytės, Junior City Jazz studijos auklėtinės, pasirodymas kartu su Vytautu Grubliausku jaunesniuoju ir diksilendu MEMELAND. Atliekant legendinę dainą What a Wonderful World, ne vieno klausytojo akyse suspindo ašaros – tai buvo viena iš tų akimirkų, kai muzika kalba stipriau už žodžius.
Festivalio uždarymas Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje tapo tikra šviesos ir vilties švente. Choro „Gintarėlis“ angelų skaidrumo balsai, jaunųjų atlikėjų muzika ir sakrali erdvė sukūrė ypatingą atmosferą, priminusią, kad muzika gali gydyti, guosti ir įkvėpti.
Nuoširdžiausią padėką skiriame visiems festivalio atlikėjams iš Lietuvos ir užsienio, dirigentams, pedagogams, scenos profesionalams, garso ir šviesų inžinieriams, fotografams, operatoriams, žurnalistams, savanoriams ir kiekvienam, kuris savo darbu prisidėjo prie šios nepaprastos savaitės.
Iš visos širdies dėkojame mūsų rėmėjams, partneriams, mecenatams ir ilgamečiams bičiuliams. Ačiū techninei komandai, scenos ir infrastruktūros kūrėjams, edukacinių veiklų partneriams, gastronomijos bendruomenei, kultūros įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems, kurie kartu kūrė šį festivalį.
Ypatinga padėka Klaipėdos miesto savivaldybei ir Lietuvos kultūros tarybai už pasitikėjimą ir nuoseklų palaikymą, leidžiantį Klaipėdai kasmet tapti tarptautiniu džiazo miestu.
Nuoširdžiai dėkojame visų Klaipėdos miesto tarnybų – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, viešosios tvarkos, komunalinių ir kitų sričių specialistams, kurių profesionalus darbas leido festivaliui vykti saugiai ir sklandžiai.
Ačiū Klaipėdos senamiesčio gyventojams už supratingumą, svetingumą ir kantrybę. Ačiū miesto svečiams, atvykusiems iš visos Lietuvos ir užsienio. Ačiū visai Klaipėdos bendruomenei, kuri dar kartą įrodė, kad mūsų miestas moka priimti pasaulį atvira širdimi.
Ir didžiausias AČIŪ – mūsų publikai.
Jūsų pilna Teatro aikštė, nesibaigiančios ovacijos, šokiai, šypsenos, apkabinimai ir nuoširdžios emocijos tapo didžiausia dovana kiekvienam muzikantui ir visai festivalio komandai. Jūs esate tikroji šio festivalio širdis. Be jūsų nebūtų šios tradicijos, kuri jau daugiau nei tris dešimtmečius garsina Klaipėdą visame pasaulyje.
XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis baigėsi, tačiau džiazas niekada nesibaigia. Jis ir toliau gyvena mūsų prisiminimuose, naujose pažintyse, vaikų svajonėse, muzikantų improvizacijose ir kiekvieno iš mūsų širdyje.
Iki pasimatymo XXXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalyje, kuris vyks 2027 m. birželio 21–27 dienomis. Jau dabar kviečiame pasižymėti šias datas savo kalendoriuose ir vėl susitikti Klaipėdoje – mieste, kuriame vasara prasideda džiazu.
Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau informacijos – www.jazz.lt
