Gegužės 27 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Nišinėje galerijoje atidaroma Ramutės Vaškytės personalinė paroda „Kito“. Iš Klaipėdos kilusios autorės pasirinkta tema glaudžiai siejasi su jos asmenine patirtimi. Prieš trylika metų išvykusi iš Lietuvos, R. Vaškytė atsidūrė naujame krašte, kuriame natūraliai iškilo būtinybė permąstyti save iš naujo. Tuo metu jos gyvenime atsiradusi grafika tapo savotiška savivokos priemone, kuri ir skandino, gelbėjo. „Kito“ – apie save kitą, kitaip, kitų akimis ir apie kaitą, kuri daug jautriau suvokiama atsidūrus kitur. Paroda veiks iki liepos 18 d.
Ši paroda – vizualiai daugiasluoksnis pasakojimas apie žmogų, atsidūrusį tarp skirtingų kultūrų, kalbų, kasdienybės sistemų. Apie būseną, kai pažįstamas pasaulis traukiasi, užleisdamas vietą svetimam, o lig tol aiškiai suvokta tapatybė patiria stebinančius pokyčius. Ar įmanoma, kad atsidūręs nepažįstame krašte, ilgainiui pats sau tampi neatpažįstamas?
Parodos pavadinimas „Kito“ kreipia apmąstymus dviem kryptimis. Kito – žodžio kitas kilmininkas – kito miesto, kito žmogaus, kitų namų. Tačiau, kartu šis žodis skamba ir kaip veiksmažodis – kito, akcentuojant kaitos momentą. Autorės pasufleruotoje dviprasmybėje užkoduojama parodos įtampa: buvimas svetur yra akivaizdus ir kartu sunkiai priimamas susidūrimas su nepažinta aplinka.
Kaip teigia autorė, „čia stebėjimas veikia abipusiai: atvykėlis žiūri į miestą, bet kartu yra žiūrimas. Kasdienybė kinta smulkmenomis – maršrutais, mandagumo kodais, „savaime suprantamomis“ taisyklėmis, svetima tvarka, kuri priverčia permąstyti savąją. „Kito“ fiksuoja tuos mažus poslinkius, kai iš „mano“ tampama „kito“, o pokytis tampa vienintele pastovia būsena.“
R. Vaškytė kalba apie patirtį, kuri prasideda nuo smulkmenų, beveik nepastebimų ženklų – per ilgos pauzės pokalbio metu, ne taip suprasto gesto, pernelyg garsiai ištarto žodžio, ar keistai nuskambėjusio akcento. Ir tada žmogus suvokia, kad tai, kas jam buvo savaime suprantama, čia tampa ne tik matoma, bet ir vertinama, arba kelia aplinkinių nuostabą. Svetimoje aplinkoje kūnas tarytum pradeda veikti kitaip: keičiasi laikysena, judėjimo ritmas, žvilgsnio kryptis. Neišvengiamai, kaitą patiria ir suvokimas.
Autorės piešiniuose svarbiausia ne konkretus pasakojimas, bet vidinė būsena – padidėjęs jautrumas aplinkai ir sau pačiam. Atvykėlis, svetimšalis ne tik stebi naują miestą, jo architektūrą, skaito žmonių įpročius, socialinius kodus. Jis pats tampa svetimo miesto stebimu objektu. Žvilgsnis veikia abipusiai: žmogus žiūri į svetimą aplinką, tačiau tuo pat metu jaučia, kad ir jo paties buvimas yra stebimas. Būtent iš abipusio priklausomumo – matymo ir buvimo matomu atsiranda įtampa, kuri tampa prasmine parodos ašimi.
R. Vaškytės darbai kurti eksperimentuojant skirtingais grafikos spaudos metodais, naudojant giliaspaudės spaudos dažus. Ši technika suteikia vaizdams minkšto ir kartu neramaus, pulsuojančio neapibrėžtumo. Objektuose kuriamas trinties, nykimo, persidengiančių ženklų įspūdis. Paviršiai veikia lyg atmintis, jie ne išsaugo, o nuolat perkuria prisiminimą.
„Kito“ kalba ne apie staigų virsmą, o apie laipsnišką žmogaus prisiderinimą prie pasikeitusių aplinkybių. Apie būseną, kai svetima tampa sava, kai keičiasi ne tik įpročiai, bet ir santykis su savimi.
(Danguolė Ruškienė)
Galerijos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais, 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba. Prieššventinėmis dienomis uždaroma valanda anksčiau.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.
