Minint Lietuvos radijo šimtmetį, Klaipėdos universiteto leidykla išleido istoriko dr. Tito Krutulio knygą „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, išsamiai nagrinėjantis, kaip radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo bei paliečiantis šiandien kaip niekad aktualius radijo santykio su valdžia aspektus. Knyga parengta podoktorantūros stažuotės, vykdytos Klaipėdos universitete, metu.
Lietuvos Respublikos Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Lietuvos radijo metais, tad knygos pasirodymas simboliškai sutampa su Lietuvos radiofono 100-mečio minėjimu. Nors, kaip pabrėžia autorius, tyrimas buvo pradėtas dar prieš paskelbiant šią iniciatyvą, naujoji studija reikšmingai papildo jubiliejinius metus iki šiol netyrinėtu turiniu.
„Kad knyga buvo baigta Lietuvos radijo metų išvakarėse, yra sutapimas. Tyrimo tema buvo sumanyta ir tyrimas atliktas apie tai negalvojant. Kad 2026-ieji bus minimi kaip Lietuvos radijo metai, Seimas paskelbė 2023-iųjų pabaigoje, kai stažuotė jau buvo prasidėjusi.“ – teigia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas, vadovavęs ir podoktorantūros stažuotei.
Knygoje analizuojama, kokį istorijos turinį radijas transliavo trijų skirtingų politinių režimų laikotarpiu – autoritarinės diktatūros Lietuvos Respublikos metais (1926–1940), pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940–1941) ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu (1941–1944). Tyrimas apima Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus radiofonų veiklą.
„Istorija šioje knygoje suprantama plačiai – kaip praeities reprezentavimas paskaitų, tiesioginių transliacijų, radijo laidų, istorinių spektaklių, operų ar literatūros skaitymų pavidalu. Mane domino ne tik tai, kas buvo kalbama apie praeitį, bet ir kas transliacijas kūrė bei kaip į istorines transliacijas reagavo tuometinė Lietuvos visuomenė“, – sako knygos autorius dr. Titas Krutulys.
Iki šiol beveik netyrinėta tema
Knyga priklauso vadinamųjų atminties studijų laukui – palyginti naujai istorinių tyrimų krypčiai, nagrinėjančiai kolektyvinės atminties formavimą ir atminties politiką. Lietuvoje radijo istorija iki šiol buvo tyrinėta fragmentiškai, o istorinio turinio analizė radijuje praktiškai nebuvo atlikta. Kadangi tarpukario ir karo metų radijas buvo valstybinis bei griežtai cenzūruojamas, jis veikė ne tik kaip informavimo priemonė, bet ir kaip valdžios ideologijos bei propagandos kanalas.
Anot mokslininko, Lietuvoje labai mažai mokslinių knygų apie Lietuvos radiją, rimčiausias iki šiol pasirodęs tyrimas, skirtas radijui tarpukariu, yra žurnalisto Stasio Štikelio „Eterio šviesa“, parašyta 2001 m. Nuo to laiko tema analizuota tik keliuose straipsniuose ar proginiuose jubiliejams skirtuose leidiniuose, kurie dažniausiai pristatydavo svarbiausius ir įdomiausius faktus.
„Istorikų radijas nelabai domina, galbūt atrodo, kad nėra ką tirti, nes įrašų beveik nelikę, o ir radijas nebuvo tuo metu labai populiarus. Tačiau sakyčiau, kad tai nepagrįstai apleista tema, kur tikrai galima rasti įdomių Lietuvos visuomenę atskleidžiančių dalykų. Antra vertus, istorijos vaizdavimas radijuje – nišinė, bet neanalizuota tema Lietuvoje. Taip pat visiškai apleistas Antrojo pasaulinio karo laikotarpis, vos keli žmonės yra šį tą apie radiją šiuo laiku rašę.“ – teigia dr. T. Krutulys.
Tyrimo metu autorius atliko ir kiekybinį tyrimą – ištyrė apie 2500 skirtingų istorinių radijo transliacijų, taip pat analizavo tiriamai temai aktualius išlikusius radijo paskaitų juodraščius, klausytojų laiškus, susirašinėjimus bei šimtus klausytojų anketų, kurios leido atkurti Lietuvos radijo auditorijos tarpukariu kolektyvinį portretą.
Pasak autoriaus, vienas netikėčiausių atradimų buvo tai, kad prie istorinės atminties palaikymo per radiją aktyviau prisidėjo ne profesionalūs istorikai, o žurnalistai, visuomenininkai ir patys radijo darbuotojai.
Aktualu ne tik akademinei bendruomenei
Nors knyga yra akademinis leidinys, autorius pabrėžia, kad ji parašyta aiškiai ir suprantamai, todėl turėtų sudominti ne tik istorikus ar komunikacijos tyrėjus, bet ir platesnę auditoriją – visus, besidominčius tarpukario visuomene, žiniasklaidos istorija bei kolektyvinės atminties tematika.
Tyrimas taip pat leidžia naujai pažvelgti į žiniasklaidos laisvės klausimus. Knygoje analizuojama, kaip skirtingi režimai kontroliavo radijo turinį ir kaip radijas buvo pasitelkiamas ideologiniams tikslams.
Autoriaus teigimu, šiandienos diskusijos apie žodžio laisvę taip pat skatina atsigręžti į istorinius cenzūruojamos žiniasklaidos pavyzdžius. Dažnai kaip pagrindinis tokios žiniasklaidos simbolis minimas sovietmetis, tačiau neokupuotoje Lietuvos valstybėje tarpukariu bene ryškiausias valstybės kontroliuotos žiniasklaidos pavyzdys buvo būtent radijas: cenzoriai reikalavo iš anksto pateikti visų radijo tekstų kopijas, o už pasišaipymą iš valdžios atstovų grėsė griežtos bausmės. Vis dėlto ši sistema smarkiai skyrėsi nuo sovietinės žiniasklaidos modelio, kuris buvo dar labiau kontroliuojamas ir iš esmės nepalikdavo erdvės kritikai ar alternatyviam požiūriui.
Istorinis žvilgsnis į žiniasklaidą, anot autoriaus, šiandienos visuomenei gali pasakyti labai daug. Žiniasklaida – ypač spauda – fiksavo svarbiausius dienos ir savaitės įvykius, todėl tai yra itin turtingas ir sunkiai išsemiamas istorinis šaltinis. Nors gali atrodyti, kad žiniasklaidos istorija turėtų liudyti nuolatinę pažangą, tyrimai rodo, kad daugelis šiandien aktualių klausimų buvo svarbūs ir prieš šimtą metų. Keitėsi technologijos, pati žiniasklaidos forma. Tačiau visuomenės santykis su informacija, propaganda, cenzūra ar laisvu žodžiu išliko aktualūs.
Tyrimas gimė kaip podoktorantūros stažuotės Klaipėdos universitete rezultatas
Knyga yra podoktorantūros stažuotės, vykdytos Klaipėdos universitete, vaisius. T. Krutulys disertaciją apgynė Vilniaus universitete, o tyrimą atliko laimėjęs 2023 m. Klaipėdos universiteto paskelbtą podoktorantūros stažuotės konkursą.
Stažuotė buvo finansuota Klaipėdos universiteto lėšomis ir vykdyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute – viename svarbiausių atminties studijų centrų Lietuvoje.
Savo lėšomis finansuojamų podoktorantūros stažuočių iniciatyvą Klaipėdos universitetas pradėjo 2022 metais. Ja siekiama pritraukti išorės mokslininkus, stiprinti Universitete plėtojamas tyrimų kryptis ir sudaryti galimybes ankstyvosios karjeros tyrėjams imtis naujų aktualių temų.
„Abejoju, ar be Klaipėdos universiteto finansavimo ir podoktorantūros stažuotės šis tyrimas apskritai būtų įvykęs“, – pripažįsta dr. T. Krutulys.
Knyga „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“ visiškai nauju turiniu papildo Lietuvos radijo šimtmečio minėjimą ir atveria naują, iki šiol mažai tyrinėtą Lietuvos žiniasklaidos istorijos puslapį.
KU komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
