Jau kovo 20, 21 d. Klaipėdos lėlių teatre vyks kūdikiams skirto lėlių ir objektų spektaklio „Spust glust“ premjera. Tai – jauki patirtis, kurioje mažieji žiūrovai kartu su tėvais bus kviečiami saugiai ir švelniai tyrinėti pasaulį. Svarbu paminėti, kad kovo 21 d. minima ir Tarptautinė lėlininkų diena, tad artėjanti profesinė šventė ir premjera kelia dar daugiau džiaugsmo, prasmės ir šventiško jaudulio visai kūrybinei komandai.

Pasak kūrėjų, idėja kurti spektaklį kūdikiams gimė iš noro sugrįžti prie pačių pirmųjų patirčių – labai paprastų, bet esminių.  „Mus domino, kaip žmogus pradeda pažinti pasaulį dar prieš žodžius – per žvilgsnį, prisilietimą, buvimą šalia. Kūdikystė – tai laikas, kai kiekvienas susitikimas yra naujas, tikras ir labai intensyvus, todėl norėjosi sukurti erdvę, kurioje šie pirmieji ryšiai galėtų saugiai ir natūraliai skleistis“, – dalijasi spektaklio dramaturgė Virginija Rimkaitė.

„Pirmoji asociacija, jausmas ir prisiminimas, kylantis galvojant apie šį spektaklį, – meilė. Tikiu, kad spektaklio metu šia meile dalinsimės, apsikeisime ja ir auginsime ją savyje. Man, kaip kūrėjai, ypač svarbus bendravimas – man tai patinka! Manau, šis spektaklis išsiskirs gyvu ryšiu su kūdikiais ir jų tėveliais – bendravimu žodžiu, vaizdu ir jausmu“, – sako spektaklio režisierė Renata Kutaitė-Raudonienė. Vis dėlto šiame spektaklyje meilė nėra vaizduojama tiesiogiai ar simboliškai – ji atsiskleidžia per atmosferą, žaidimą ir bendrą buvimą. „Tiesioginės meilės išraiškos scenoje neišvysime – neskraidys širdelės. Mano meilės samprata yra žaidimas, šiluma, jaukumas ir buvimas kartu. Todėl pats spektaklio vaizdas, forma ir žaismingas aktorių bendravimas su publika ir tarpusavyje man ir kuria meilę“, – teigia spektaklio režisierė.

Spektaklio „Spust glust“ centre – susitikimas ir ryšys. Spektaklio erdvėje gyvena įvairūs gyvūnėliai. Jie susitinka, tyrinėja vieni kitus, žaidžia, pamažu kuria ryšį, draugauja ir myli. Kartu su jais kūdikiai patiria pirmuosius žingsnius į santykį su aplinka – šiltą, saugią ir pilną artumo. Tai ne tik spektaklis, bet ir jautrus kvietimas pabūti kartu, sustoti ir stebėti mažus, bet svarbius pasaulio atradimus. „Procese daug dėmesio skyrėme stebėjimui ir paprastumui. Ieškojome formų, kurios būtų patrauklios kūdikiams – artimų judesių, švelnių garsų, pažįstamų vaizdinių. Gyvūnėlių pasaulis atsirado natūraliai, jis leido mums kalbėti be žodžių – per judesį, kontaktą, paprastas, mielas, mums, suaugusiesiems, atpažįstamas, kūdikiams – pažintines, situacijas. Taip pat mums buvo svarbu palikti erdvės stebėjimui, reagavimui. Kurdami spektaklį nuolat tikrinome, kaip veikia ritmas, kiek laiko išlaikyti vieną veiksmą, kada sustoti, kada suaktyvinti dėmesį. Tai yra labai gyvas procesas, paremtas jautrumu mažajam žiūrovui ir nuolatiniu klausimu – ar tai tikra, ar tai kviečia būti kartu“, – pastebi dramaturgė V. Rimkaitė.

Gyvas santykis su žiūrovais – ypatinga šio spektaklio dalis. Kūdikiai į sceną reaguoja spontaniškai, todėl kiekvienas pasirodymas tampa vis kitoks. „Spektakliuose kūdikiams viskas labai nenuspėjama – tai turbūt ir yra šio žanro grožis. Buvimas čia ir dabar, pabuvimas kartu. Mums, kaip aktoriams, svarbu neskubėti, pajausti bendrą ritmą, spektaklio tėkmę ir vis žvilgtelėti į mažuosius žiūrovus – kaip jiems sekasi stebėti ir dalyvauti bendrame procese. Jeigu reikia, sustojame, pabūname, patylime. Jeigu jaučiame, kad kūdikiai nebesusikoncentruoja į mus ar sceninius objektus – šiek tiek pagyviname ritmą“, – pasakoja aktorė Monika Mikalauskaitė-Baužienė. Aktorė pabrėžia, kad svarbiausia – sukurti saugią, ramią ir jaukią aplinką, kurioje mažieji galėtų tyrinėti sceninį pasaulį savo tempu. „Stengiamės, kad kūdikiai jaustųsi gerai, nejaustų nerimo ar išgąsčio. Kuriame pasaulį, kuriame jie išvystų daug gėrio ir grožio, atpažintų jau matytus objektus – drugelį, medį ar saulytę – ir nuoširdžiai pasidžiaugtų lėlių teatro stebuklu, kai prieš akis atgyja miško pasaulis.“

Kūrėjai vieningai sutaria, kad darbas su pačiais mažiausiais žiūrovais išsiskiria tuo, kad kiekviena jų reakcija tampa svarbia spektaklio dalimi. Ši publika neleidžia „vaidinti iš įpročio“ – kiekvieną kartą reikia iš naujo kurti ryšį, sekti jų dėmesį ir prisitaikyti prie jų būsenos, norų. Darbas su lėlėmis ir objektais šioje situacijoje įgauna dar didesnę reikšmę, nes jie tampa viena pagrindinių bendravimo kalbų. Per jų judėjimą, formą, ritmą galima pakviesti kūdikius stebėti, jausti procesus, o jei norisi – ir į juos įsitraukti. Rodyti spektaklį kūdikiams ir didelė atsakomybė – svarbu neišgąsdinti, neperkrauti, išlaikyti jautrumą ir pagarbą mažajam žiūrovui. Tačiau būtent ši pusiausvyra tarp paprastumo ir gyvo santykio kuria didžiausią prasmę ir leidžia patirti labai tikrą, nuoširdų santykį. „Svarbu paminėti, kad gyvas bendravimas mums svarbus tiek su kūdikiais, tiek su tėvais. Šis ryšys atsispindi per akių kontaktą, švelnų prisilietimą, nevaržymą ir gražų polinkį vienas į kitą“, – sako režisierė R. Kutaitė-Raudonienė.

Spektaklio „Spust glust“ premjera – jau kovo 20, 21 d. Klaipėdos lėlių teatre. Spektaklis skirtas 10–30 mėn. kūdikiams ir vaikeliams. Spektaklio kūrybinė komanda: Renata Kutaitė-Raudonienė, Gintarė Radvilavičiūtė, Virginija Rimkaitė, Viktoras Rubežas, Vita Ges, Mantvydas Poškus, Monika Mikalauskaitė-Baužienė ir Vytautas Kairys.

Klaipėdos lėlių teatro informacija