„Geriausiai teatro veiklą įvertina žiūrovai. Jeigu bilietai išparduodami ir salės visada užpildytos, vadinasi, teatro veikla ir pasirinkta kūrybinė-meninė kryptis jiems patinka“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno tarybos narė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekanė Loreta Jonavičienė.
Plačiau šiame interviu.
Kaip Jūs vertinate šiandieninę Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklą ir kryptį?
Geriausiai teatro veiklą įvertina žiūrovai. Jeigu bilietai išparduodami ir salės visada užpildytos, vadinasi, teatro veikla ir pasirinkta kūrybinė-meninė kryptis jiems patinka. Viena iš mūsų teatro stiprybių – užaugintas „savas“ žiūrovas, kuris stebi repertuarą, jį vertina ir priima paveikius arba atmeta nepatikusius spektaklius. Klaipėdiečiai labai ištikimai saugo užgimusius ir legenda tapusius pastatymus. Pavyzdžiui – jau keletą kartų bandžiusį atsisveikinti su jais ir net 25 metus išlikusį repertuare Jerry Bock miuziklą „Smuikininkas ant stogo“ arba 2007 m. režisieriaus R. Kaubrio pastatytą A. Kučinsko operą „Bulvinė pasaka“, kuri buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią spektaklį vaikams. Klausytojai įvertino ir unikalų Richard Wagner „Skrajojančio olando“ pastatymą, mūsų teatrui pelniusį žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Daugelį buvo apėmusi nuojauta, kad buvusiame Paulio Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge užgimė nauja Klaipėdos muzikinio teatro tradicija, kuri kiekvienais metais ir toliau vilios klausytojus nauju, nepakartojamu, aukštu meniniu lygiu pasižyminčiu muzikinės kultūros įvykiu, atpažįstamu, kaip Klaipėdos muzikinio teatro autentiškas parašas. Gaila, kad nepakankami finansiniai resursai apribojo teatro galimybes skleisti šią užgimusią idėją, tačiau visada lieka viltis, kad į elingą mes dar grįšime.
Kadangi esu klaipėdietė, mūsų muzikinio teatro gyvenimą stebiu dar nuo Liaudies operos laikų, tad teatro istorinis bei meninio augimo vyksmas išgyventas labai betarpiškai. Be galo džiugu, kad KVMT tapo viena iš svarbiausių uostamiesčio profesionalaus meno bei kultūros įstaigų, tvirtai atsistojusių į vieną gretą su aukštą pridėtinę vertę Lietuvos kultūrai kuriančiais meniniais kolektyvais bei valstybinėmis koncertinėmis organizacijomis. Tai yra didelė stiprybė.
Kokias vizijas ir prioritetus, Jūsų manymu, būtų svarbu formuoti KVMT meno politikos srityje artimiausiais metais?
Teatras, kaip įstaiga, savo strateginiuose dokumentuose vizijas ir prioritetus, neabejotinai, jau turi įsivardinęs, todėl blaškytis gal ir nereikėtų, o tik stiprinti tai, kas pasiteisino ir teatrą daro stipresniu, kūrybiškai ieškant ryškių, savo originalumu ir paveikumu išsiskiriančių naujų spektaklių ar koncertų, atliepiančių įvairius žiūrovų poreikius bei skonį. Be galo svarbu į teatro spektaklius ir koncertus pritraukti jaunąjį žiūrovą, ugdyti jį, suteikiant galimybę plačiau vystyti savo kultūrinį išsilavinimą bei pajausti meno paveikumo žmogaus sielai svarbą. Labai prasmingos edukacijos priešmokyklinukams ar net kūdikiams – jos be galo naudingos ne tik vaikučiams, bet ir juos į tokius renginius atvedusiems tėvams, kurie taip pat ne visada yra susipažinę su meno pasaulio subtilybėmis bei grožiu. Šiame laikmetyje vis dažniau pasigendama tikros, išsilavinusios, aukštos kultūros, platų asmenybinį akiratį ir stiprias vertybines pozicijas bei erudiciją turinčios inteligentijos. Šios tendencijos stabdymu turėtų susirūpinti ne tik visuomenė, švietimo įstaigos, bet ir visas kultūros laukas. Be abejo, pradinė ir pagrindinė inteligencijos užuomazga formuojasi šeimoje ir visuomenės bendrakultūrinėje erdvėje, bet apie tai reikia galvoti visiems ir daryti, ką galime.
Galvojant apie išskirtinumą, būtų labai sveikintina, jei ir toliau, kartas nuo karto, scenoje išvystumėme pastatymų, kurie įprasmintų mūsų – Klaipėdos krašto ar Mažosios Lietuvos – istorinį savitumą – be galo unikalų, dar toli gražu nepažintą bei nesuvoktą.
Kokie nauji projektai ar iniciatyvos, Jūsų požiūriu, galėtų padėti teatrui labiau išsiskirti Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje?
Pasidairius po pasaulio teatrų kūrybinius atradimus bei tendencijas, pastebima didelė įvairovė. Neabejoju, kad mūsų teatro menininkų, vadybinės komandos ar Lietuvos kūrėjų pajėgos subrandins ir įgyvendins dar ne vieną išskirtinę idėją, kuri atneš visai trupei sėkmę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Papasakokite apie bendradarbiavimą su LMTA Klaipėdos fakultetu.
KVMT ir LMTA Klaipėdos fakulteto bendradarbiavimas tęsiasi jau eilę metų. Abiem institucijoms be galo aktualu į mūsų miestą pritraukti kuo daugiau jaunimo, kad Klaipėdoje jie ne tik baigtų studijas, bet įsidarbintų Muzikiniame teatre ar kituose mūsų miesto profesionaliuose kolektyvuose bei švietimo įstaigose, taptų tikrais klaipėdiečiais, kurtų šeimas ir turėtų visas sąlygas skleisti savo kūrybinį potencialą. Deja, tiek teatro, tiek mūsų finansinės galimybės neleidžia siūlyti stipendijų, įsikūrimo ar kitokių infrastruktūrinių lengvatų, bet darome viską, kad teatro orkestras, choras ir solistų gretos pasipildytų čia, Klaipėdoje, užaugintais atlikėjais. Be miesto įsijungimo ir suinteresuotumo padaryti proveržį galimybės tampa gan ribotos. Esame labai dėkingi, kad mūsų studentai įtraukiami į naujus teatro pastatymus, įgyja būtinos sceninės patirties, suvokia teatro artisto darbo specifiką, pajunta kūrybinio proceso magišką galią ir, kas be galo svarbu, apsisprendžia savo gyvenimą sieti su scena.
Kaip Jūsų profesinė patirtis – tiek akademinė, tiek vadybinė – formuoja požiūrį į Klaipėdos muzikinį teatrą ir jo vaidmenį visuomenėje?
Atsakymas į šį klausimą niekaip negali būti vienasmenis, nes visuomenės požiūris formuojamas ne veikiant kiekvienam atskirai, bet tam tikrose veikiančiųjų grupėse, kurios susiformuoja konkretaus tikslo įgyvendinimui, apjungiant bei įtraukiant stipriausią potencialą ir gebėjimus turinčius asmenis. Būnant kultūros ir švietimo lauke, neįmanoma pokalbiuose, susitikimuose su moksleiviais, studentais, mokytojais bei dėstytojais, visuomeninėje veikloje ir asmeninėje erdvėje neaptarinėti ar neanalizuoti to, kaip šalyje ir mūsų uostamiestyje vystosi visas kultūros laukas, kurio dalimi yra ir Klaipėdos muzikinis teatras, nesidžiaugti sėkmingomis premjeromis, festivalių renginiais, nekviesti savo draugų, pažįstamų, bičiulių juos pamatyti, nesidalinti teatro sėkmės istorijomis socialiniuose tinkluose, negalvoti apie teatro kūrybinį potencialą bei savitumo išsaugojimą ir kartu išgyventi klaidas ar nesėkmes. Tai natūralu, nes negalima būti abejingu savo miesto kultūrinei gerovei, profesionalaus meno puoselėjimui, miestiečių meninio skonio teisingam ugdymui bei jų dvasinio pasaulio poreikių tenkinimui. Taip mes radome, taip ir paliksime. Visi turime savo profesines atsakomybes prieš ateinančias kartas – ne tik išsaugoti tai, kas sukurta šimtmečiais, bet ir subrandintoje kultūros dirvoje auginti dar gausesnį meninio potencialo derlių.
Kokias gerąsias praktikas, sukauptas savo akademinėje ir profesinėje veikloje, norėtumėte pritaikyti KVMT meno tarybos darbui? Kokį indėlį tikitės palikti dirbdama meno taryboje?
Meno tarybos paskirtis – stebėti, analizuoti ir patarti. Dabartinėje KVMT meno tarybos komandoje turime stiprius profesionalus, kurie nuolatos stebi muzikinio pasaulio gyvenimą bei tendencijas. Manyčiau, kad patį geriausią rezultatą pasiektumėme atvirai ir nuoširdžiai įvardindami tai, kas kelia abejonių, nebijant kritinių pastabų, detaliai jas išdiskutuojant ir priimant bendrą bei visiems priimtiną konsensusą. Nepasinaudoti galimybe išsemti turimą tarybos narių potencialą ir patirtis, nebūtų išmintinga. Tad, tikiuosi, kad mūsų tarybos darbas bus produktyvus, įdomus ir teatrui labai naudingas.
Kalbino Žaneta Skersytė
