Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir Klaipėdos universitetu šių metų lapkričio 19–20 d. rengia tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Gamtos ir pasaulėvaizdžio sankirtos“.
Pasitelkiant etnologijos, menotyros, literatūrologijos, kultūrologijos, ekosofijos tyrimus siekiama kompleksiškai aptarti žmogaus santykių su gamta refleksijas ir jų apibrėžtis. Tarpdalykinio diskurso pagrindu bus analizuojama gamtos fenomeno daugiaaspektė samprata, aktualizuojama gamtinio kraštovaizdžio semiozė.
Konferencija vyks Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Prano Domšaičio galerijos (Liepų g. 33, Klaipėda) parodoje „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“, kurioje gamtovaizdis iškyla kaip įvairialypė socialinio ir estetinio veiksmo scena – erdvė, talpinanti daugybę prieštaringų emocijų ir suvokimų, interesų ir galių susikirtimų.
PROGRAMA
Lapkričio 19 d.
9.30–10.00 Registracija
10.00–10.10 Sveikinimo žodis
I sesija
10.10–10.30 Vasaros saulėgrįžos šventės gamtos vitališkumo elementų prasmė ir svarba
Rolandas Kregždys, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
10.30–10.50 Sodas, vaismedžiai ir žmogus lietuvių pasaulėjautoje
Rimantas Balsys, Klaipėdos universitetas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
10.50–11.10 Juslės ir intuicija lietuvių grybavimo praktikose
Vita Džekčioriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
11.10–11.30 Diskusija
Moderuoja Algė Andriulytė
11.30–13.00 Pietūs
II sesija
13.00–13.20 Lietuva kaip girių kraštas: kultūrinis vaizdinio kontekstas
Radvilė Racėnaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
13.20–13.40 Gamtos ir kultūros skirties įveika: amerindiškasis pasaulėvaizdis
Vytautas Rubavičius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
13.40–14.00 Gamtos ir transcendencijos simbolika „Vitruvijaus žmogaus“ proporcijose
Artūras Jazavita, Europos centro muziejus
14.00–14.20 Diskusija
Moderuoja Rimantas Balsys
14.20–14.40 Kavos pertrauka
III sesija
14.40–15.00 Džiaugsmo estetika: gamta vėlyvojo baroko architektūroje ir mene
Kostas Biliūnas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
15.00–15.20 Gamtos (moters) suspendavimas kultūroje: nuo „Eglės žalčių karalienės“ iki „Anos Kareninos“
Eugenijus Žmuida, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
15.20–15.40 Diskusija
Moderuoja Radvilė Racėnaitė
15.40–16.40 Ekskursija po parodą „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“
Lapkričio 20 d.
9.50–10.10 Registracija
IV sesija
10.10–10.30 Mitologija, menas ir mokslas gamtojautos ugdymo kelyje
Violeta Pukelytė, Valentinas Baltrūnas, Gamtos tyrimų centras
10.30–10.50 Diskutuojant apie meno ir kūrybos vaidmenį klimato krizės akivaizdoje
Justas Kažys, Vilniaus universiteto Geomokslų institutas
10.50–11.10 Geokuratorinės intervencijos šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje
Elita Užuotaitė-Jovaišienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
11.10–11.30 Diskusija
Moderuoja Skaidra Trilupaitytė
11.30–13.00 Pietūs
V sesija
13.00–13.20 „Neįprastai daug šakelių“. Artimas kraštovaizdis Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro kūryboje
Eglė Juocevičiūtė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus;
Rugilė Rožėnė, Vilniaus universiteto (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras
13.20–13.40 Gamtovaizdžiai: nostalgija XXI amžiaus fotografijoje
Margarita Matulytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
13.40–14.00 Save kurianti fotografija
Marius Armonas, Vilniaus dailės akademija
14.00–14.20 Diskusija
Moderuoja Agnė Narušytė
14.20–14.40 Kavos pertrauka
VI sesija
14.40–15.00 Žvilgsnis nuo jūros kranto: „Žavinga pakrantė“ ir paskutinis žmogaus paplūdimys
Skaidra Trilupaitytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
15.00–15.20 Karas ir tvanas: Dariaus Žiūros filme „Chersonas“ (2023) pavaizduoto Kachovkos katastrofos kraštovaizdžio tyrimas
Agnė Narušytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
15.20–15.40 Diskusija. Konferencijos apibendrinimas
Moderuoja Margarita Matulytė
15.40–16.40 Dariaus Žiūros filmo „Chersonas“ (2023) peržiūra
