renginiai Klaipėdoje
Lapkričio 14 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia į Jono Tatorio (1925–2004) atminimo vakarą. Renginys vyks Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje (Liepų g. 3). Prisiminimais dalinsis: Vytautas Čepas, Zita Genienė, Elena Povilaitienė, Adomas Skiesgelas, Algimantas Švanys.
Klasikinės muzikos kūrinius atliks Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos mokytojai – Asta Kontrimienė (smuikas) ir Vitalijus Penkauskas (klasikinė gitara). Renginio partneriai – Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Jonas Tatoris – menotyrininkas, architektūros istorikas, Klaipėdos miesto garbės pilietis. Gimė 1925 m. birželio 17 d. Medeikiuose (Biržų r.). 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, vėliau – Kūno kultūros mokytojų kursus Kaune. 1945 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto Architektūros fakultetą, bet už antisovietinę pogrindžio veiklą 1946 m. buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio bei penkeriems tremties metams. Bausmę atliko Komijos ir Kazachijos lageriuose. Tik 1956 m. sugrįžo į Lietuvą, tačiau buvo priverstas palikti Vilnių ir apsistoti Druskininkuose. Dirbo mokytoju, statybininku, skulptoriumi. 1971 m. Vilniaus dailės institute baigė menotyrininko specialybės studijas.
Nuo 1958 m. apsigyveno Klaipėdoje, kur dirbo iki mirties. Įkūrė ir vadovavo Paveikslų galerijai, dirbo istoriku menotyrininku Paminklų restauravimo projektavimo instituto Klaipėdos skyriuje, dėstė Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. J. Tatoris daug nuveikė uostamiesčio architektūros paveldo bei istorijos tyrinėjimuose, sukaupė vertingą istorinės medžiagos archyvą. Parašė monografiją „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (1994), kuri iki šiol išlieka pačiu vertingiausiu lietuviškosios Klaipėdos istoriografijos veikalu. Paskelbė mokslinių istorinių straipsnių, buvo vienas iš „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ autorių. Už mokslinę ir pedagoginę veiklą J. Tatoriui suteikti humanitarinių mokslų daktaro, docento vardai.
Nuo 1976 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, surengė keletą personalinių akvarelės parodų. Prasidėjus Atgimimui, 1991–1996 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos deputatu.
„Jonas buvo kieto charakterio, tiesus žmogus, kovotojas už tiesą, – prisimena jo tremties metų bičiulis Steponas Grybauskas (1925–2016), – gal trūko lankstumo, politinės diplomatijos, jam buvo nelengva dirbti miesto taryboje deputatu.“ Kiti kartu su juo dirbusieji ir bendravusieji J. Tatorį prisimena kaip išskirtinę asmenybę, išmintingą, teisų ir teisingą, gabų mokslininką ir profesionalų menininką. Už mokslinę veiklą tyrinėjant Klaipėdos architektūrinį ir istorinį paveldą 2002 m. liepos 26 d. J. Tatoriui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. 2023 metais visą sukauptą turtingą mokslinį archyvą, biblioteką, dalį tapybos darbų perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Informacija skelbiama: www.biblioteka.lt
