Penktadienį Lietuvos jūrų muziejuje buvo paskelbtas šių metų Prof. Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto archeografijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas ir doktorantas Rimantas Bedulskis, įvertinimo sulaukęs už ,,Lietuvos istorijos studijose“ publikuotą straipsnį „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivybinių upių teisinis statusas XVI-XVIII amžiuje“. R. Bedulskiui skirtos premijos dydis yra 1,5 tūkst. eurų, ji mokama iš muziejaus biudžeto.
Šią premiją prieš dvejus metus įsteigė Lietuvos Jūrų muziejus, skatindamas akademinę bendruomenę tyrinėti Lietuvos santykio su jūra temas. Premija skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus: istorijos, geopolitikos, tarptautinių santykių, socialinės geografijos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus.
Muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad apdovanojimu siekiama paraginti įsiklausyti į profesoriaus K. Pakšto mintį – atsisukti veidu į jūrą, kviečiant visą Lietuvos tautą artėti prie jūros ir suvokti jūros reikšmę: politinę, geopolitinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę.
Vertinimo komisijos narys Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius teigė, kad mokslo darbai, teikiami premijai, buvo vertinami pagal atitikimą tematikai, originalumą bei naujumą, aktualumą mokslui ir Lietuvos visuomenei, išvadų pagrįstumą ir savarankiškumą. Vertinimo komisijos vadovas prof. Vasilijus Safronovas manymu, nors šių metų darbas nebuvo susijęs su jūra – tyrė upes, tačiau patraukė žiuri akį ir esą iškart metų prizininkas buvo akivaizdus.
„Magistro studijų metais reikėjo išsirinkti temą. Pasirinkau temą apie laivybą. Esu iš Vilniaus, todėl labiau norėjau patyrinėti, koks buvo miesto ir upės santykis. Per upę taip pat tiriu ir jūrą“, – sakė R. Bedulskis. – ,,Ačiū Lietuvos jūrų muziejui už įvertinimą, bet visų pirma dėkoju, kad mano tema pasirodė įdomi ir aktuali marinistiame kontekste. Esu dėkingas ir Lietuvos istorijos institutui, kad rekomendavo šiam konkursui.“
Mokslininkas teigė, kad Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XVI–XVIII a. galime vadinti „upine valstybe“. Plaukiodami upėmis lietuviai (plačiąja prasme) pratinosi prie vandens, mokėsi laivybos pagrindų, kurie vėliau buvo svarbūs kuriant jūrinę valstybę. Ši sąsaja tarp upių ir jūros vėliau rado atgarsį Kazio Pakšto idėjose. ,,Nes būtent per upes, tekančias į jūrų uostus atveria keliai į platesnį pasaulį,” – sakė R. Bedulskis.
K. Pakšto premija įteikta antrą kartą. Pernai jos laureatais tapo du žmonės: Klaipėdos universiteto doktorantas Valentinas Kulevičius ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto magistrantė Agnė Gintalaitė.
K. Pakštas (1893-1960 m.) buvo profesorius, geografas, keliautojas bei visuomenės veikėjas. Jis yra laikomas profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininku.
Alfonso Mažūno nuotr.
