„Japonų kalbos ir kultūros pažinimas gali daug plačiau atverti duris į pasaulį kiekvienam žmogui“, – sako Klaipėdoje gyvenantis japonų kalbos mokytojas Taiki Matsudaira. Uostamiestyje veikiančiame Japonų kalbos ir kultūros centre Taiki susipažino su šio centro vadovu, pranciškonu Sigitu Benediktu Jurčiu. Abiem asmenybėms japonų kultūrą teko pažinti itin skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tačiau abu vyrus šiandien sieja vienas tikslas – padėti kuo daugiau žmonių Lietuvoje pamilti išskirtinę japonų kultūrą.
Japonų kultūra kaip protestas prieš absurdišką sovietinę ideologiją
Pranciškonų kunigas–vienuolis ir Klaipėdos garbės pilietis Sigitas Benediktas Jurčys japonų kultūra pradėjo domėtis dar jaunystėje. Pasak brolio Benedikto, šį susidomėjimą paskatino absurdiška sovietinė ideologija ir jos bedvasiai lozungai: „Mano susidomėjimas japonų kultūra ir kalba prasidėjo nuo tam tikro „nepaklusnumo“ sovietų ideologijai, kuri stengėsi pristatyti Josifą Staliną kaip viską apšviečiančią saulę. Sovietų sąjungoje buvo skatinama aklai sekti oficialia doktrina, o bet koks kritinis mąstymas ar alternatyvių idėjų paieška buvo smerkiama.
Vakarų filosofas Friedrichas Nietzsche, kalbėdamas apie Vakarų civilizacijos kultūros ir religijos nuosmukį, teigė, kad čia „Saulė baigia nusileisti“. Šis teiginys man buvo itin įkvepiantis, nes jis atskleidė, kad mūsų kultūrinis ir dvasinis pasaulis gali būti ne toks šviesus, kaip atrodo. Ieškodamas savo „Saulės“, aš atradau Japoniją – Tekančios saulės šalį. Japonų kultūra su savo giliais tradicijų, estetikos ir filosofijos sluoksniais, man pasirodė kaip naujas šviesos šaltinis“, – teigia S. Jurčys.
S. Jurčio teigimu, pirmiausiai jį labai sudomino japonų poezija, ypač – haiku. Vėliau sekė ir kelionė į Japoniją, kurioje jis surado kultūrinį prieglobstį, turėjo galimybę saviraiškai, pasijuto laisvas nuo ideologinių apribojimų.
Pomėgis, tapęs japonų menų galerija bei kalbos ir kultūros centru
Metams bėgant brolio Benedikto susidomėjimas japonų kultūra ir filosofija vis labiau augo, kol pasiekė tašką, kai pomėgis pradėjo virsti išskirtiniais projektais Klaipėdoje. Pranciškonų vienuolyne S. Jurčys įsteigė pirmąją Vakarų Lietuvoje japonų menų galeriją „1252“. Dar vėliau šalia galerijos vienuolyne pradėjo veikti ir kartu su Klaipėdos licėjumi įsteigtas Japonų kalbos ir kultūros centras „Seito san“.
Pasak brolio Benedikto, šie projektai atsirado iš didelio noro dalintis japonų kultūros nešama šviesa su kitais: „Meno galerija „1252“ gimė iš mano susidomėjimo japonų menu ir norėjimo pristatyti šį unikalų meną Lietuvoje. Pastebėjau, kad daug žmonių neturi galimybės susipažinti su japonų meno kūriniais ir albumais, todėl nusprendžiau įsteigti biblioteką bei sukurti erdvę, kurioje būtų galima susipažinti su japonų menininkų darbais, rengti edukacinius renginius.
Idėja įkurti Japonų kalbos ir kultūros centrą „Seito san“ kilo pastebėjus, kad Klaipėdoje nėra erdvės, kur žmonės mokytųsi japonų kalbos ir gilintų savo žinias apie japonų kultūrą. Mano draugystė ir bendradarbiavimas su Klaipėdos licėjumi ir jos direktore dr. Regina Kontautiene padrąsino sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų ne tik mokytis kalbos, bet ir dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose, tokiose kaip seminarai, parodos, filmų peržiūros ir kt. Šiandien „Seito san“ tapo bendruomenės centru, kur žmonės gali susirinkti, dalintis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų“, – mintimis dalijasi S. Jurčys.
Japonui gyvenimo kryptį nulėmė Kuršių nerijos kontūrai
Japonų kalbos ir kultūros centre „Seito san“ šiandien dirba mokytojas iš Japonijos Taiki Matsudaira. Iš Tokijo kilęs jaunas vyras į Lietuvą atvyko netikėtai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms. Po mokyklos rinkdamasis studijų kryptį T. Matsudaira ketino studijuoti medicinos mokslus Rytų Europoje. Visgi nepavykus įstoti į norimą universitetą ir iš naujo pradėjus dėliotis ateities planus, vaikino dėmesį žemėlapyje patraukė keistos formos pusiasalis.
„Žvalgiausi „Google Maps“ programėlėje ir pastebėjau geografiškai keistą pusiasalį (Kuršių neriją) ir jame esančią gyvenvietę Nidą. Tuo metu nežinojau, kuriai šaliai ji priklauso, todėl patyrinėjau daugiau ir išsiaiškinau, kad tai vasaros kurortas Lietuvoje, netoli Klaipėdos. Tuo metu maniau, kad Lietuva yra šaltu klimatu pasižyminti šalis, todėl nustebau pamatęs, kad vasaros čia šiltos ir labai gražios. Daugiau patyrinėjęs atradau ir Klaipėdos universitetą bei nusprendžiau atvykti į Lietuvą, nes norėjau studijuoti būtent Klaipėdoje“, – prisiminimais dalijasi T. Matsudaira.
Pasak „Seito san“ centro mokytojo, pirmoji pažintis su Klaipėda ir Lietuva jam buvo sudėtinga, nes jo atvykimas sutapo su koronaviruso pandemijos metu paskelbtu karantinu. Taip pat jauną vyrą iš Japonijos nustebino, kad mūsų šalyje žiemos metu beveik nebuvo sniego, nors prieš tai jis buvo skaitęs, kad Lietuva žiemą skęsta sniego pusnyse.
Visgi bėgant laikui T. Matsudaira Klaipėdoje susirado nemažai draugų, iš kurių vienas supažindino ir su „Seito san“ centro vadovu broliu Benediktu.
Mąstymo rėmus plečianti japonų kultūra
Kaip teigia T. Matsudaira, geriausiais būdas artimiau pažinti bet kurios šalies kultūrą – geriau pažinti šalies kalbą. Pasak „Seito san“ centro mokytojo, japonų kultūra paremta harmoningo gyvenimo filosofija, kuri šiandien gali tapti itin aktuali kiekvienam šio chaotiško pasaulio gyventojui.
„Šiandieninėje globalioje visuomenėje japonų kalbos ir kultūros vaidmuo yra padėti žmogui iš naujo surasti vidinę jo prigimtį. Pagrindinė japonų kultūros esmė ir japonų žmonių elgesio siekiamybė yra atrasti harmoniją su savimi ir aplinka. Tai – idėja, kuri skelbia, kad visi turėtų susitvarkyti su problemomis be kovos. Tikiu, kad čia Japonijos kultūra gali rasti progą ir vaidmenį globalios visuomenės chaose, kuriame dar kartą galime visiems priminti, kad pagrindinis žmogaus veiklos principas turėtų būti elgti su kitais žmonėmis harmoningai.
Lietuviai iš japonų galėtų pasimokyti mokėjimo mokytis visą gyvenimą
Iš savo kaip socialinio darbuotojo ir kalbos mokytojo perspektyvos galiu pasakyti, kad lietuviai iš japonų galėtų pasimokyti mokėjimo mokytis visą gyvenimą. Kiek pastebėjau, lietuviai propaguoja labiau momentinį gyvenimo būdą ir tam tikru amžiaus tarpsniu jie nustoja mokytis ir auginti save kaip asmenybę. Kad ir ką gyvenime veiktum, visuomet turi išlikti noras mokytis ir augti“, – teigia T. Matsudaira.
Kolegai iš Japonijos pritaria ir centro „Seito san“ vadovas S. Jurčys, kuris taip pat teigia, kad japonų kultūros ir kalbos pažinimas šiandien gali atverti daug naujų galimybių kiekvienam žmogui: „Japonų kalba yra neatsiejama nuo japonų kultūros, tradicijų ir vertybių. Mokydamiesi kalbos žmonės gali geriau suprasti japonų literatūrą, meną, filmus ir muziką. Tai atveria duris į turtingą kultūrinį pasaulį, kuris gali praturtinti asmeninį gyvenimą ir suteikti naujų įkvėpimų.
Japonija yra viena iš didžiausių pasaulio ekonomikų, su ja ryšius palaiko daugybė tarptautinių kompanijų. Mokydamiesi japonų kalbos lietuviai gali tapti konkurencingesni darbo rinkoje. Ypatingai srityse, susijusiose su verslu, technologijomis, inžinerija ir turizmu. Kalbos žinios atveria galimybes dirbti tarptautinėse kompanijose arba dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Japonija siūlo ir daugybę stipendijų bei programų užsienio studentams. Mokydamiesi japonų kalbos lietuviai gali pasinaudoti galimybėmis studijuoti šioje šalyje, patirti unikalią akademinę aplinką ir susipažinti su naujomis idėjomis bei požiūriais“, – mintimis dalijasi brolis Benediktas.
Japonų kalbos kursai vaikams ir suaugusiesiems – Klaipėdoje
Pasak S. Jurčio, „Seito San“ centras kartu su Klaipėdos licėjumi netolimoje ateityje turi ir daugiau planų, susijusių su platesnėmis Tekančios saulės šalies kultūros pažinimo galimybėmis Klaipėdoje.
Nuo rudens Japonų kalbos ir kultūros centro veiklą ketinama iš vienuolyno perkelti į naujas erdvesnes patalpas Klaipėdos miesto centre, Danės gatvėje. Taip pat ketinama plėsti ir japonų kalbos kursų pobūdį siūlant specializuotus kursus japonų verslo kalba. Centro veiklos planuose yra ir kasmetinis japonų kultūros festivalis, kuriame būtų pristatomos įvairios japonų meno, muzikos, šokio ir kulinarijos tradicijos.
Centras toliau organizuos ir įvairius edukacinius seminarus, konferencijas, meno parodas, japoniškų filmų peržiūras ir kitus renginius, leidžiančius dar plačiau prisiliesti prie išskirtinės japonų kultūros. Pasak S. Jurčio, „Seito San“ centras ateityje turėtų virsti ir Klaipėdos bei Kudži (Japonijos miesto–partnerio) komunikacijos centru glaudesniam bendradarbiavimui.
Nuo rudens „Seito san“ centras renka ir naują japonų kalbos mokinių grupę, tad visi norintys išmokti šios kalbos turėtų suskubti užsiregistruoti, nes vietų kiekis kursuose – ribotas.
Visi norintys registruotis kursams gali kreiptis el. p.: info@klaipedoslicejus.lt
