renginiai Klaipėdoje
Balandžio 26-ąją, dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa „Hommage à Čiurlionis“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) simboliškai pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Vakarą, dedikuotą M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir minint Tarptautinę šokio dieną, teatro scenoje atvers choreografės Editos Stundytės ir kompozitoriaus Arvydo Malcio vienaveiksmis šokio spektaklis „PraRegėjimai“, kurį diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Menininkas, Mūza ir Minia
Choreografė Edita Stundytė ir kompozitorius Arvydas Malcys pasakoja, kad kurdami šokio spektaklį rėmėsi keliais juos ypač sudominusiais M. K. Čiurlionio gyvenimo momentais. Spektaklyje kuriamas abstraktus, savo pašaukimui atsidavusio Menininko paveikslas, įkvėptas tiek genijaus asmenybės, tiek tikrų biografinių faktų: pažinties su būsima žmona Sofija Kymantaite bei 1906 metais Vilniuje įvykusios Pirmosios lietuvių dailės parodos.
Tai spektaklis apie menininko pasaulėjautą, jo išgyvenimus, kūrybines kančias ir meilę. Veiksmas vyksta tarp realybės ir sapno, tarp tamsos ir nerimo, skaudaus Minios nesupratimo bei kūrėją aplankančių šviesos blyksnių – praregėjimų: įgyvendinus kūrybinį sumanymą arba sutikus mylimąją – Mūzą.
„Pagrindiniai spektaklio veikėjai – Menininkas, Mūza ir Minia. Pirmieji du atstovauja šviesos jėgoms, o pastaroji – tamsesnei pusei. Vis dėlto spektaklio finalas išlieka šviesus“, – pozityviai nuteikia choreografė.
Daugiasluoksnis spektaklis
Kompozitorius A. Malcys išskiria tris pagrindines temas, atsispindinčias jo šokio spektakliui sukurtoje muzikoje: miestas ir žinia apie parodą, studija su joje tvyrančiu vargu ir šalčiu bei paroda ir minios reakcijos – kur vieni reiškia pasipiktinimą, kiti – susižavėjimą.
A. Malcys yra redagavęs ir instrumentavęs keletą M. K. Čiurlionio nebaigtų klavyrų, taip pat parengęs keliolika fortepijoninių preliudų, pritaikytų simfoniniam ir styginių orkestrams. Visgi, kaip pats sako, tai – pirmas kartas, kai kūrinys tiesiogiai skirtas M. K. Čiurlioniui ir apie Čiurlionį. „Per muziką bandžiau išreikšti menininko jausmus ir mintis, svajones ir nusivylimus, kančias ir džiaugsmus. Mano tikslas – panardinti klausytoją į nevaldomą emocijų tėkmę, pažadinti svajones ir fantazijas, pakylėti ir suteikti tikėjimą…“ – sako kompozitorius.
Spektaklio vizualiąją dalį kūrė scenografė ir kostiumų dailininkė Jurgita Jankutė, vaizdo projekcijų dailininkas Marius Vilčinskas bei šviesų dailininkas Edvardas Osinskis.
J. Jankutė pasakoja, kad kelias nuo pirmųjų apmąstymų iki scenos vizijos buvo ilgas ir daugiasluoksnis: „Pradžioje scenoje tu bandai atkurti genijaus gyvenimą. Tačiau ilgainiui suvoki, kad „PraRegėjimai“ pasakoja kone apie kiekvieną kūrybinės komandos narį – o gal net apie mane pačią. Mes visi esame tarsi Čiurlionio tąsa šiandien, ir tikiu, kad tai tęsis dar daug amžių ateityje. Muzika ir tapyba gimsta ir šiandien, tačiau menininkai vis dar išgyvena, ar bus suprasti, pripažinti?“ – sako J. Jankutė.
Čiurlionį pažinti per šiuolaikinę muziką ir šokį
Antrojoje vakaro dalyje tarptautinė KVMT baleto šokėjų-choreografų komanda – Romanas Semenenko ir Daria Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija) ir Mantas Ūsas (Lietuva) – pristatys autorines šokio kompozicijas, sukurtas bendradarbiaujant su muzikos kūrėjais Yana Shliabanska (Ukraina), Dylanu Iuliano (Italija), Kristijonu Lučinsku, Donatu Bielkausku, Jonu Raudonium ir Andriumi Stakele (Lietuva).
KVMT baleto vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugiasi, kad šiemet naujai skleidžiasi tradicinis, Tarptautinei šokio dienai skirtas projektas. „Tai puiki proga supažindinti tarptautinę KVMT baleto trupę su M. K. Čiurlionio kūryba, o publikai – atrasti šį menininką per šiuolaikinio šokio prizmę“, – sako A. Liškauskas.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi kompozicijos „Pasaka II“ autorė, italų choreografė Aurora Ruvoletto pasakojo įkvėpimo sėmusis iš paveikslo, kuriame vaizduojamas kūdikis, sėdintis ant aukštos kalvos ir tiesiantis rankytes į pienės pūką. Virš jo sklendžia erelis. „Nusprendžiau sukurti duetą – vyras įkūnija erelį, moteris – kūdikį. Kiekvienam veikėjui kūriau savitą kūno kalbą, stengiausi atspindėti Čiurlionio darbams būdingą statiškumą, kuris čia išsilieja per judesį,“ – sako jaunoji choreografė.
KVMT baleto trupės šokėja ir choreografė Elly Bruno pasakojo, kad „jos choreografija vaizduoja gyvybę, slypinčią M. K. Čiurlionio „Miške“ – vietoje, kur gamta dar tebesaugo senųjų dvasių energiją. Kompoziciją atlieka trys šokėjos, skleidžiančios moterišką energiją – gaivališką, nesutramdomą, susijusią su gamtos ritmais. Jų judesiai įkūnija šią transformuojančią galią.“
Pagarba Menininkui
Apibendrindama pristatymą, KVMT vadovė Goda Giedraitytė teigė, jog žiūrovų laukia kupinas atradimų vakaras – tai galimybė šiuolaikinių menininkų akimis pažvelgti į prieš daugiau nei šimtmetį kūrusio genijaus gyvenimą ir kūrybą. Kartu vadovė džiaugėsi, kad KVMT parengta žanriškai įvairi, M. K. Čiurlionio jubiliejui paminėti skirta programa yra įtraukta į LR Vyriausybės kuruojamą renginių programą. Anot jos, 2025-aisiais žiūrovų laukia ne tik M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos koncertai, specializuota styginių kvarteto edukacija, bet ir įtraukus tarpdisciplininis projektas „Misterija Rex“ Klaipėdos skulptūrų parke, kiti renginiai.
„O šį savaitgalį pristatoma dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa „Hommage à Čiurlionis“ – dedikacija ne tik M.K. Čiurlioniui. Tai pagarba Menininkui iš didžiosios raidės, tiek praeities, tiek dabarties, tiek būsimiems kūrėjams. Jos pagrindas – dialogas tarp praeities ir dabarties, tarp skirtingų kartų, meninių tradicijų, tarp muzikos, dailės ir šokio. Dalyvauti kūrybiniame procese tikslingai buvo pakviesti įvairaus amžiaus ir kultūrinių patirčių kūrėjai iš skirtingų šalių. Kai kurie jų užaugo su M. K. Čiurlionio kūryba, kiti ją pažino tik atvykę į Lietuvą ar įsilieję į šį projektą. M. K. Čiurlionis šioje programoje – ir įkvėpėjas, ir centrinis motyvas, ir visgi pristatoma šokio programa – jau šiandienos refleksija. Tai – duoklė genijui, kurio kūryba peržengia laiko ribas ir vis dar kalba su mumis – šiuolaikiniais žmonėmis“, – įžvalgomis dalinosi teatro vadovė.
KVMT inf.
Prokadras.lt nuotraukos
