renginiai Klaipėdoje
Diskusijos apie klaipėdietišką tapatybę: kaip vienas įvykis Krokuvoje pakeitė Klaipėdos istoriją
Balandžio 17-ąją besidomintieji Klaipėdos praeities išskirtinumais kviečiami į diskusiją „Liuteris, Albrechtas ir kiti: ką reiškia 1525-ieji Klaipėdos istorijai?“. Diskusijos iniciatoriai intriguoja, jog laiko mašina nukels visus į tuometę Krokuvą. Kas tokio reikšmingo įvyko joje, kad tai turėtų žinoti kiekvienas klaipėdietis? Kaip vienas įvykis Krokuvoje paveikė Klaipėdos miesto likimą ir net ateities kartų tapatybę?
„Aptariamą balandžio 8-osios įvykį paveiksle yra įamžinęs Janas Matejko. Tas pats menininkas, kuris ant drobės perkėlė „Žalgirio mūšį“. Paveikslas vaizduoja priklaupusį Prūsijos hercogą Albrechtą, duodantį ištikimybės priesaiką Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos toji priesaika buvo tikras (geo)politinis, konfesinis, platesne prasme – kultūrinis, iš dalies ir socialinis žemės drebėjimas“, – sako Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas.
Pasak mokslininko, po šios sutarties Prūsija, kurioje tris šimtus metų šeimininkavo Vokiečių ordinas, iš Lenkijai ir Lietuvai priešiško, mažų mažiausiai – konfliktinio židinio, bent šimtui metų tapo „taikos oaze“, kurios statusą užtikrino faktas, kad hercogas Prūsijoje formaliai tapo pavaldus Lenkijos ir Lietuvos valdovui. Iš buvusios teokratinės valdos Prūsija tapo pasauliečio kunigaikščio valdoma teritorija. Be viso to, kunigaikštis, hercogas Albrechtas, jau paveiktas Martyno Liuterio mokymo, pavertė Prūsiją pirmąja katalikiškojo pasaulio teritorija, kurios visi gyventojai buvo oficialiai „išvesdinti“ iš Romos popiežiaus globos ir nuo šiol turėjo Dievą garbinti taip, kaip mokė Liuteris.
Istorikas, užduosiantis toną ir diskusijoje, įsitikinęs, jog 1525-ieji Klaipėdai tapo impulsu augti, skleistis kaip miestui, protestantiškosios kultūros įtakoje brandinti savąją kultūrinę ir socialinę savastį. „Dažnai girdime kalbant apie Klaipėdos kitoniškumą Lietuvos kontekste. O dėl ko jis radosi? Ne vien dėl teritorinės priklausomybės Prūsijai fakto, bet visų pirma dėl protestantiškosios Prūsijos kultūros. Pripažinkime: visas lietuviškasis šio krašto kultūros paveldas, nuo Mažvydo, Donelaičio iki Rėzos ir Simonaitytės, pastatytas ant Reformacijos kojų. Tik šis faktas kažkaip ilgai buvo „pašalintas“ iš daugelio šiandienos klaipėdiečių sąmonės“, – savo įžvalgas apie XVI amžiaus įvykių ir šiandienos sąsajas diskusijoje pasiruošęs „ginti“ dr. Vasilijus Safronovas. Pokalbio „temperatūrą“ savo klausimais ir kontrargumentais reguliuos žurnalistė Agnė Bukartaitė.
Diskusija vyks renginių erdvėje „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3, įėjimas nuo Danės g., prie senosios perkėlos), pradžia – 19 val. Negalintieji atvykti į renginį, turės galimybę stebėti tiesioginę transliaciją Klaipėdos universiteto paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Renginių ciklas „Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą“, balandžio 3-iąją startavęs nostalgišku ir smagiu prisiminimų vakaru apie pankus Klaipėdoje ir jų skleistą maišto idėją, visus, norinčiuosius žinoti apie savąjį miestą daugiau, giliau ir visapusiškiau, intelektualiems pokalbiams kvies ir rudenį. Ciklą organizuoja Klaipėdos universitetas, asociacija „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ ir renginių erdvė „Herkus Kantas“.
