RENGINIAI-KLAIPĖDOJE
Klaipėdoje, Meno kiemo vitrinoje veikia paroda „Šeimininkės džiaugsmas“!
Tekinti ir drožti mediniai indai ir virtuvės įrankiai – tikras šeimininkės džiaugsmas. Klaipėdos etnokultūros centro keramikos dirbtuvių vitrinoje eksponuojami įvairiapusiu talentu apdovanotų medžio drožėjų Alioyzo Pociaus ir Stanislovo Meškausko buitiškiausi, kasdienius poreikius atliepiantys darbai.
Ilgametis Salantų gimnazijos pedagogas, tautodailininkas Alioyzas Pocius, plačiai žinomas kaip kryžių, koplyčių, koplytstulpių, Užgavėnių kaukių meistras, medį drožia nuo pat vaikystė. Dar septintoje klasėje sugalvojo ir pasidirbo sau krėslą, kuris ligi šiol tebetarnauja jo namų dirbtuvėse.
Tekintus indus Alioyzas „atrado“ visiškai atsitiktina – 10-metei dukrai Audronei konkurso pasirodymui prireikus nedidelio indelio, kokiame anksčiau piemenėliai sviestą į laukus nešdavosi. Ištekinus tokį pagavo džiaugsmas tekinti tokius pat ir dar didesnius dubenis. Vilniaus Kaziuko mugėse žmonės noriai pirko Alioyzo dirbinius, juo pasekė ir kiti meistrai. Taip, autoriaus teigimu, nuo jo ir paėję tekinti indai kuriuos visoje Lietuvoje dabar kuria gal koks 100 meistrų.
Stanislovas Meškauskas jau porą dešimtmečių džiugiai ir kūrybingai gyvena Mažosios Lietuvos pamary – Juknaičiuose. Tautodailininkas, tradicinių ir originalių Užgavėnių kaukių meistras iš medžio padaro daug gražių ir savitų darbų.
Stanislovo tėvelis buvo stalius, todėl medis, medžio apdirbimo įrankiai būsimam meistrui nuo pat mažumės tiko prie rankų. Jis mėgdavo ką nors padrožinėti, pameistrauti, pagelbėdavo tėveliui jo darbuose.
Medinius rakandus, reikalingus gaspadinėms „prie ūkio“, Stanislovas pradėjo
daryti išėjęs į „užtarnautą poilsį“, nors tekdavo ir anksčiau ką nors reikalingo sumeistrauti. Meistras tekina žvakides, įvairius medinius dubenis, drožia medinius šaukštus, samčius, geldas, geldeles.
