Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą kostiumai ne tik stebins publiką, bet ir taps perspėjimu apie malonumų vergais tapusios visuomenės laukiančią baigtį. Trečiojo Klaipėdos festivalio kulminacija – jau rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senajame elinge.
XX a. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“ – vienas įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – ją pradedantis ir užbaigiantis pakilus choras „O Fortuna“. Šis kaip ir kiti kantatos tekstai buvo paimti iš XII–XIII a. vagantų (viduramžiais taip vadinti keliaujantys muzikantai ir poetai, savo dainas rašę šnekamosios lotynų ir kitų Europos kalbų bei tarmių mišiniu) poezijos rinkinio, XIX a. pradžioje atrasto tarp Bojerno benediktinų vienuolyno (Benediktbeuern) bibliotekos knygų ir rankraščių. „O Fortuna“ tekste kalbama apie žmogaus likimą, valdomą senovės graikų ir romėnų likimo deivės Fortūnos, o eilėraščio rankraštį puošia miniatiūra – besisukantis Fortūnos ratas. Kompozitorius Carlas Orffas buvo sužavėtas šios miniatiūros, kuri padiktavo ir kantatos idėją: kūrinio pradžioje ir pabaigoje dainuojama apie nepermaldaujamą, tarsi mėnuo permainingą likimą, o viduryje parodomi įvairūs žmogaus gyvenimo epizodai. Įžanginio kantatos choro melodija dažnai atliekama ir įvairiais pavidalais statoma ne tik viso pasaulio koncertų ir teatrų scenose, bet skamba ir filmų garso takeliuose, televizijos ir radijo laidose, įvairių oficialių ceremonijų metu. „O Fortuna“ yra atlikę ar jos ištraukas panaudoję tokios populiariosios muzikos grupės kaip „Enigma“, „Era“, „Trans-Siberian Orchestra“, „KMFDM“, „Overkill“, „Therion“, „Vital Remains“ ir daugelis kitų.
Kantatos režisierius Dalius Abaris Klaipėdos festivalio publiką žada nustebinti ne atskiromis pastatymo detalėmis, bet įspūdinga, monumentalia spektaklio visuma. Dinamišką ir efektingą C. Orffo muziką po milžiniškomis senojo elingo konstrukcijomis atliks didžiulis jungtinis choras, teatro orkestras, solistai, baleto artistai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį. Tačiau spektaklio veiksmas turės dar ir kelias siužeto linijas, o muzikos galią, be kita ko, pabrėš ir kostiumai.
„Kompozitoriaus C. Orffo „Carmina Burana“ – neeilinis, įkvepiantis kūrinys, kurio pradžią ir pabaigą žino kiekvienas, bet tik nedaugelis prisimena, kas vyksta vidury. Mums šis kūrinys įdomus visas nuo pradžios iki pabaigos su visomis nuostabiomis arijomis ir tekstais. Visą veiksmą perkeliame į šias dienas, o gal į netolimą distopinę ateitį, kur norime parodyti visus visuomenės sluoksnius – nuo prastuomenės iki aukštuomenės, o pagrindinis akcentas skiriamas solistams ir šokėjams-hedonistams, kurie gyvena šia diena. Jie tarsi kontrastas pilkai žmonių miniai, bet kartu yra neatsiejama šios visuomenės dalis. Fortūna arba likimas – pagrindinis spektaklio leitmotyvas, kuris gali tave išaukštinti arba staiga nublokšti nuo pjedestalo. Pasaulis griūna, o žmonės, tarsi akli, to nepastebi arba ignoruoja“, – sako kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
Pasak S. Straukaitės, premjeros pristatymas Klaipėdos senajame elinge kūrėjus dar kartą įkvėpė naujai pažvelgti į šią erdvę ir jos teikiamas galimybes. „Su scenografe Sigita Šimkūnaite, šviesų dailininku Andriumi Stasiuliu ir vaizdo projekcijų dailininku Martynu Norvaišu bandome elinge sukurti šio pasaulio trapumo, laikinumo, likimo neišvengiamumo atmosferą. O režisieriui Daliui Abariui teks sustyguoti ir apjungti milžinišką chorą, šokėjus ir solistus. Bus ir kelios siurrealistinės spektaklio scenos, kurios nepaliks žiūrovų abejingais…“, – intriguoja kostiumų dailininkė.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kostiumų ir grimo skyriaus vedėja Simona Pukinaitė pasakoja, kad C. Orffo „Carmina Burana“ – ne tik garsais ir vaizdais, bet ir spalvingais bei ryškiais kostiumais stebinantis kūrinys. „S. Straukaitės kurti kostiumai solistams bei baleto artistams suteikia galimybę ryškesnius elementus panaudoti ir atlikėjų grime bei šukuosenose. Taip pat vienam iš solistų bus kuriami nudegimų efektai, kuriuos atliks specialaus grimo dailininkė Jurgita Globytė. Vienam iš ypatingų spektaklio kostiumų prireikė ir neeilinio audinio. Daugiau išduoti negalime – netikėtumai jūsų lauks premjeroje“, – apie KVMT Kostiumų ir grimo skyriaus darbuotojams tekusius iššūkius pasakoja S. Pukinaitė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia tvarių sprendimų teatro scenoje, seka geriausia šios srities Europos teatrų ir festivalių patirtimi, tad žiūrovus šiemet pakvietė pasidalinti vintažiniais rūbais ar jų detalėmis, kurie bus panaudoti artėjančioje „Carmina Burana“ premjeroje. Klaipėdos elinge statomame C. Orffo videografiniame spektaklyje vienu svarbiausių personažų tampa šiandienos visuomenė, kurios įvairovę spektaklio kūrėjai panoro pristatyti per įvairiausių kostiumų prizmę – nuo turtingiausių iki skurdžiausių visuomenės sluoksnių. Padovanojusių kostiumus ar jų detales laukia ne tik premjera, bet ir staigmenos.
KVMT inf.
Renaldo Kulikausko nuotr.
