Birželio 27 d. 17.00 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyks Aloyzo Každailio kūrybos skaitymai.
Renginį ves Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Aloyzo Každailio kūrybą skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorius Jonas Baranauskas.
Atsiminimais apie Aloyzą Každailį dalinsis jo bendražygiai: konstruktorius Tautvydas Tubis, architektė Laima Šliogerienė, buvusi Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Novogreckienė, ichtiologas Eugenijus Buivydas, LJM vyriausias rinkinių saugotojas-direktorės pavaduotojas Romualdas Adomavičius, Jūrų muziejaus biologas dr. Algirdas Stankevičius, Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
ALOYZAS KAŽDAILIS (1943–2018)
Istorikas, muziejininkas, prozininkas. Gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkškyje, Radviliškio rajone. 1960 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę. Baigęs Vilniaus universitetą, 1965–1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Dėstė istoriją Klaipėdos politechnikume.
1970 m. įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Dalyvavo ruošiant muziejaus ir akvariumo ekspozicijas, restauruojant ir pritaikant muziejui XIX amžiaus Neringos fortą, statant ir įrengiant delfinariumą. 1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, jis tapo jo direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki 2002 metų. Jis buvo ne tik vadovu, bet ir muziejaus kūrėju: išstudijavo Merzeburgo istorinį archyvą, kur surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją.
1970 m. įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Dalyvavo ruošiant muziejaus ir akvariumo ekspozicijas, restauruojant ir pritaikant muziejui XIX amžiaus Neringos fortą, statant ir įrengiant delfinariumą. 1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, jis tapo jo direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki 2002 metų. Jis buvo ne tik vadovu, bet ir muziejaus kūrėju: išstudijavo Merzeburgo istorinį archyvą, kur surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją.
A. Každailis tiesiog gyveno muziejaus plėtra, naujų ekspozicijų kūrimu, pats vykdavo į jūrines ekspedicijas rinkti eksponatų. 1994 m. buvo atidarytas delfinariumas. Taip Kopgalyje buvo sukurtas unikalus jūros gamtos ir marinistinės kultūros pažinimo kompleksas. Aloyzui Každailiui vadovaujant, Lietuvos jūrų muziejus tapo labiausiai lankomu muziejumi Lietuvoje, garsinančiu Klaipėdos vardą. Aloyzo Každailio dėka Lietuvos jūrų muziejus suklestėjo ir tapo tikru mokslo, Lietuvos jūrinių tradicijų puoselėjimo bei skleidimo židiniu.
Jis taip pat gyveno nerimastinga kūrybos dvasia. Parašė tris knygas apie jūrą, laivus ir jūrininkus. 1981 m. išleido knygą „Laivai ir jūrininkai“, kuri pelnė Žvejų literatūrinę premiją. 1985 m. – pasakų knygą apie Baltijos jūros gyvūnus „Ko verkė plekšnytė“, kuri 1988–aisiais pripažinta skaitomiausia. 1995 m. išleistas jos tęsinys „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“.
Populiarios ir kitos jo knygos: „Palonų istorijos“ (1997). Trys knygos paskirtos muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų“ (1999), „Veidu į jūrą: Lietuvos jūrų muziejui – 25 metai“ (2004), „Smagios sunkios dienos“ (2009).
Populiarios ir kitos jo knygos: „Palonų istorijos“ (1997). Trys knygos paskirtos muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų“ (1999), „Veidu į jūrą: Lietuvos jūrų muziejui – 25 metai“ (2004), „Smagios sunkios dienos“ (2009).
1982 m. drauge su kitais Jūrų muziejaus ir akvariumo kūrėjais A. Každailis apdovanotas Lietuvos valstybine premija. 1989 m. jam suteiktas nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas, 1994 m. jis apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu. 2002 m. – suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. 2007 m. rugpjūčio 1 d., minint Klaipėdos miesto 755-ąjį gimtadienį, A. Každailiui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas už neginčijamą asmenybės indėlį Jūrų muziejui, kultūrai bei literatūrai.
Mirė 2018 m. gegužės 8 d. Klaipėdoje. Palaidotas Kopgalio kapinaitėse (Smiltynė).
