1970 m. įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Dalyvavo ruošiant muziejaus ir akvariumo ekspozicijas, restauruojant ir pritaikant muziejui XIX amžiaus Neringos fortą, statant ir įrengiant delfinariumą. 1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, jis tapo jo direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki 2002 metų. Jis buvo ne tik vadovu, bet ir muziejaus kūrėju: išstudijavo Merzeburgo istorinį archyvą, kur surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją.
Populiarios ir kitos jo knygos: „Palonų istorijos“ (1997). Trys knygos paskirtos muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų“ (1999), „Veidu į jūrą: Lietuvos jūrų muziejui – 25 metai“ (2004), „Smagios sunkios dienos“ (2009).