Šiuolaikinėje laivyboje orientuotis vandenų platybėse ir priekrantėse padeda modernios palydovinės navigacijos sistemos. Tačiau kaip jūrininkai nepasiklysdavo prieš kelis šimtus metų, kaip jie suprasdavo, kad prieš juos – būtent Klaipėdos uostas?
Vienas tokių gamtinių orientyrų, plaukiantiems į Klaipėdą, pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, buvo vietovė, vadinta Juoduoju krantu, o šiandien visiems gerai žinoma kaip Juodkrantė. „Juodasis krantas“ istoriniuose šaltiniuose minimas XV amžiuje.
Kitas orientyras plaukiantiems į Klaipėdą galėjo būti visiems puikiai pažįstamas Olandų kepurės skardis. Dar vienas svarbus orientyras, ypač padėjęs žvejams – Melnragė.
Vėliau patikimai orientuotis padėjo ir mieste esantys statiniai – tokie kaip pilis ar bažnyčios bokštas.
Seniausia išlikusi informacija, nurodanti tikslią įplaukimo į Klaipėdos uostą vietą, siekia XVI amžių. Jūrlapyje su kompaso krypčių linijomis pažymėti atstumai tarp uostų, gyliai, seklumos, kranto orientyrai, minimos ir įplaukimo į Klaipėdos uostą kryptys.
Apie įvairius orientyrus laidoje papasakos istorikas D. Elertas.
„Istorinės Klaipėdos pėdos” – tai edukacinis projektas, skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Projektą kuria naujienų portalas „Atvira Klaipėda”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
Dovilė Ringis, „Atvira Klaipėda”.
