Flocking (liet. būrimasis į pulką, pulkavimasis) – tai reiškinys, vykstantis gamtoje ir žmonių pasaulyje: paukščiai skraido pulkais danguje, žmonės būriuojasi… Taip pat tai kompozicinė forma, kai grupėmis juda atspindžiai ir šešėliai.
Nepaisant vietos, laiko ar kilmės, susibūrimuose mus vienija kolektyvinė kūno kalba, kuri mena žmonijos pradžią. „Flocking“ sukurtas iš judesių, kurie mus suburia, suartina. Spektaklį įkvėpė Paryžiuje kuriančios choreografės Joanne Leighton surinktas nuotraukų katalogas, kuriame užfiksuoti įvairūs žmonių sambūriai: protestai, šventės, ritualai. Tai pasaulio, kuriame gyvename, atspindys.
Daugiau nei dešimtmetį Joanne Leighton kruopščiai renka įvairias žmonių susibūrimų nuotraukas iš įvairių pasaulio šalių ir kultūrų. Šį nuotraukų atlasą choreografė naudoja kaip vizualinę partitūrą, nuo kurios atsispiria kurdama spektaklį, dedikuotą universaliems mus vienijantiems judesiams.
Šias nuotraukas scenoje įkūnija aštuoni šokėjai, kurdami demonstracijų, ritualų, šokio ir linksmybių scenas. Jų judesinė kalba autentiška ir nepagražinta. Šokėjuose apsigyvena nuotraukose užfiksuoti prisiminimai, o muzika nukelia į kitą laiką. Tokia choreografija kuria itin asmenišką ir empatišką santykį su žiūrovu.
Vaizdų kartojimas, gretinimas ir sluoksniavimas scenoje kuria judančią kartografiją, o judesys, nors ir šiuolaikiškas, tarsi grąžina gestus, kurie liudija žmonijos pradžią. Šie judesiai mus vienija ir formuoja mūsų žmogiškumo pagrindą. Kūnai spektaklyje, švelnūs arba provokuojantys, uždari arba atviri, balansuojantys tarp chaoso ir statiškumo, kuria galingą fizinę kalbą, kurią iš karto atpažįstame ir su kuria jaučiame bendrystę.
Sluoksniavimas atsikartoja ir spektaklio muzikos takelyje. „Flocking“ garso takelyje pinami Steve Reich, Peter Crosbie ir lietuviškų sutartinių skambesiai.
Šis spektaklis – prancūzų-lietuvių šiuolaikinio šokio programos „KlaipėDAnse“ dalis.
