Klaipėdos steigėjai – Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas – dėjo didžiules viltis, kad miestas taps ypatingos reikšmės viso Kuršo regiono prekybos ir religiniu centru. Deja, į nuolatinių antpuolių verpetą įsuktas miestas stagnavo, gyventojų gausa nepasižymėjo, o uostas nesivystė.
Paradoksalu, kad nepaisant to, jog pagal savo natūralias gamtines savybes ir sąlygas Klaipėdoje buvo vienas geriausių Baltijos jūros uostų, jis nepriklausė Hanzos sąjungai.
Hanzos klestėjimo Baltijos jūros regione laikotarpiu (XIV a. – XV a. pab.) čia dominavo tokie miestai kaip Dancigas (šiandien žinomas, kaip Gdanskas), Ryga. Klaipėdoje šiuo laikotarpiu prekyba vystėsi tik lokaliniu lygiu.
Klaipėda kaip prekybinis, jūrinis miestas išjudėjo tik XVI amžiuje. Tačiau vos tik Klaipėda ėmė stotis ant kojų, „meškos paslaugą“ padarė konkurentai iš Dancigo (Gdansko). 1520 m. gegužę jų laivynas užpuolė Klaipėdą, sudegino dalį miesto, užgrobė uoste buvusius prekybinius laivus ir užvertė akmenimis Dangės upės žiotis.
Miestas dėl to vargo daugiau kaip tris šimtmečius – akmenys pašalinti tik XVIII amžiaus pabaigoje.
Apie įvykius, stabdžiusius Klaipėdos miesto augimą ir plėtrą, laidoje papasakos Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Romualdas Adomavičius, Mаžosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys ir muziejaus istorikas dr. Julius Žukas.
„Istorinės Klaipėdos pėdos” – tai edukacinis projektas, skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Projektą kuria naujienų portalas „Atvira Klaipėda”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
