Sausio 4 d. 18.30 val.
AUGUST STRINDBERG
TĖVAS
Rež. MĀRA ĶIMELE
2 dalių drama
PJESĖS AUTORIUS AUGUST STRINDBERG
IŠ ŠVEDŲ KALBOS VERTĖ EUGENIJA STRAVINSKIENĖ
REŽISIERĖ MĀRA ĶIMELE
SCENOGRAFAS REINIS SUHANOVS
KOSTIUMŲ DIZAINERĖ BAIBA LITINA
ŠVIESŲ DAILININKAS MANTVYDAS POŠKUS
REŽISIERĖS PADĖJĖJAS VAIDAS JOČYS
VAIDINA:
ROTMISTRAS – DARIUS MEŠKAUSKAS
LAURA – ALDONA BENDORIŪTĖ
BERTA – KAROLINA KONTENYTĖ
JUNAS – IGORIS REKLAITIS
PONIA ALVING – JŪRATĖ JANKAUSKAITĖ
MARGRET – NIJOLĖ SABULYTĖ
DAKTARAS ESTERMAKAS – VAIDAS JOČYS
NOIDAS – MARIUS PAŽERECKAS
EMA – RADVILĖ BRONUŠAITĖ
2.30 (SU PERTRAUKA)
Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?
Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą.
Augustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.
A. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.
Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas – visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.
Psichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.
Latvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
Sausio 6, 7 d. 18.30 val.
JOANNA BEDNARCZYK
Premjera! LOST LOST LOST
Rež. MICHAŁ BORCZUCH
REŽISIERIUS MICHAŁ BORCZUCH
PJESĖS AUTORĖ IR DRAMATURGĖ JOANNA BEDNARCZYK
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ DOROTA NAWROT
ŠVIESŲ DAILININKAS ROBERT MLECZKO
KOMPOZITORIUS BARTOSZ DZIADOSZ
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS WOJCIECH SOBOLEWSKI
VERTĖJAS GINTARAS GRAJAUSKAS
REŽISIERIAUS ASISTENTAI: SARA DEC, ALIUS VEVERSKIS
VAIDINA:
DARIUS MEŠKAUSKAS – TYRINĖTOJAS DARIUS, JONAS MEKAS
DIGNA KULIONYTĖ – TYRINĖTOJA DIGNA, YOKO ONO
DOMINIKA BIERNAT – TYRINĖTOJA DOMINIKA, SUSAN SONTAG
JAN DRAVNEL – TYRINĖTOJAS DAN, JOHN LENNON
JONAS BARANAUSKAS – TYRINĖTOJAS JONAS, JONAS MEKAS
KAROLINA KONTENYTĖ – TYRINĖTOJA KAROLINA, SUSAN SONTAG
KAROLIS MAISKIS – TYRINĖTOJAS KAROLIS, JOHN LENNON, SCOTT NR. 1, NAM JUNE PAIK
MARTA OJRZYŃSKA – TYRINĖTOJA MARTA, YOKO ONO
RENATA IDZELYTĖ – TYRINĖTOJA RENATA, POLA CHAPELLE
RIMANTAS PELAKAUSKAS – TYRINĖTOJAS RIMANTAS, ADOLFAS MEKAS, VYTAUTAS LANDSBERGIS
SAMANTA PINAITYTĖ – TYRINĖTOJA SAMANTA, SCOTT NR. 2
3.30 (SU PERTRAUKA)
SPEKTAKLIS LIETUVIŲ IR ANGLŲ K. SU LIETUVIŲ IR ANGLŲ K. TITRAIS
SPEKTAKLIO METU YRA NAUDOJAMI „STROBE“ ŽIBINTAI
Netolima praeitis. Pasaulyje po didžiosios katastrofos nebeveikia kompiuteriai, telefonai ir internetas. Nėra jokio būdo įrašyti ar atkurti praeityje sukurtus skaitmeninius vaizdus. Šioje postapokaliptinėje realybėje grupė archeologų, etnografų ir performerių ieško artefaktų, likusių iš senojo pasaulio. Vieną dieną jie iškasa iš žemės Šveicarijos firmos „Bolex International SA“ kamerą. Kaip sužinota iš archyvinės medžiagos, „Bolex“ kameros triumfavo šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmetyje. Tarp jų garsių naudotojų buvo Andy Warholas, Terry Gilliamas ir Jonas Mekas. Pastarasis, naudodamas vien tik „Bolexʼą“, nufilmavo visus savo filmus. Koks režisierius gali išsiversti be filmavimo aikštelės, techninės komandos ir aktorių? Ar vieno „Bolexʼo“ pakanka, kad būtų sukurtas filmas?
Suintriguoti Meko asmenybės, grupės nariai renka vis daugiau medžiagos apie jį ir jo kūrybą. Jonas Mekas gimė Semeniškių kaime, Šiaurės Lietuvoje. Žavėjosi kinu ir literatūra. Norėjo tapti poetu. 1944 m. kartu su broliu išvažiavo iš šalies. Kitus penkerius metus jis praleido Vokietijos darbo ir pabėgėlių stovyklose. 1949 m. drauge su broliu atvyko į Niujorką, kur prasidėjo jo antrasis gyvenimas. Tais laikais, kai skaitmeninio tikrovės įrašymo galimybės vis dar labai ribotos, J. Mekas vysto savo kūrybos metodą, be paliovos dokumentuodamas kasdienę tikrovę „Bolex“ kamera. Akimirkų, kurios įamžinamos kino juostoje, pasirinkimas nėra pavaldus scenarijaus fabulai ir žanro konvencijoms. J. Mekas filmuoja tik tai, kas jam dėl asmeninių priežasčių atrodo įdomu. „Yra daugybė filmavimo būdų, – sakė jis, – tačiau vienu metu galite pasirinkti tik vieną. Kažkas iš tavo vidaus, visa tavo praeitis, nukreipia tave taip, kad viską atlieki būtent tuo vieninteliu būdu. Taigi iš tikrųjų filmuoji ne medį, filmuoji savo atmintį apie medį. Filmuoji visas priežastis, kurios padarė taip, kad tu dabar filmuoji tą medį. Ir turi sujungti savyje tuos abu dalykus: medį ir priežastis, dėl kurių jį filmuoji.“ Tokiu būdu atsiranda kraštutinai subjektyvūs kino įrašai, atspindintys menininko įvykių suvokimą, personažus ir prisiminimus.
Septintajame dešimtmetyje, kai Holivude kinas struktūrizavo kino žanrus ir pasakojimų topus, uždegdamas vartotojus istorijomis iš Laukinių Vakarų ar pilietinio karo, lietuvis pabėgėlis iš Semeniškių kūrė savo individualų avangardinį kino metodą, sužavėjusį visą tuometinę Niujorko meno bendruomenę su Andy Warholu priešakyje. Kas buvo tas kuklus poetas iš mažos Rytų Europos šalies, kuriam Jungtinės Amerikos Valstijos yra skolingos tokią instituciją kaip Antologijos filmų archyvas? Tyrinėtojų grupė, remdamasi išlikusia medžiaga apie J. Meką – jo paties karo ir pirmaisiais pokario metais rašytu dienoraščiu, interviu su J. Meku ir jo nufilmuotais interviu su tokiomis asmenybėmis kaip Yoko Ono, Johnas Lennonas, Susan Sontag ar Vytautas Landsbergis – bando atverti šio žmogaus fenomeną ir priartėti prie jo unikalaus metodo, užregistruoti tai, kas mums kasdienėse patirtyse nuolatos pradingsta – subjektyvią tikrovės tiesą.
Sausio 11, 12 d. 18.30 val.
AGATA DUDA-GRACZ
Premjera! MEILĖ
PJESĖS AUTORĖ, REŽISIERĖ, KOSTIUMŲ DAILININKĖ, SCENOGRAFĖ IR CHOREOGRAFĖ AGATA DUDA-GRACZ
KOMPOZITORIUS ŁUKASZ WÓJCIK-ZAWIERUCHA
ŠVIESŲ DAILININKĖ KATARZYNA ŁUSZCZYK
PJESĖS VERTĖJAI Į LIETUVIŲ KALBĄ: GINTARAS GRAJAUSKAS, NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
VERTĖJAS LIETUVIŲ, LENKŲ KALBOMIS NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
REŽISIERĖS ASISTENTAI: MARIUS PAŽERECKAS, JERZY BASIURA
SPEKTAKLIS SKIRIAMAS SILEZIJOS TEATRO AKTORIAMS
VAIDINA:
ALINA MIKITAVIČIŪTĖ, ARTŪRAS LEPIOCHINAS, BARTOSZ ROCH NOWICKI, CEZARY STUDNIAK, DARIUS MEŠKAUSKAS, DIGNA KULIONYTĖ, EGLĖ JACKAITĖ, JONAS BARANAUSKAS, JONAS GOLUBOVSKIS, JONAS VIRŠILAS, JUSTINA VANŽODYTĖ, KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ, KAROLINA KONTENYTĖ, KAROLIS MAISKIS, LINAS LUKOŠIUS, LIUDAS VYŠNIAUSKAS, MIKALOJUS URBONAS, REGINA ŠALTENYTĖ, RENATA IDZELYTĖ, RIMANTAS PELAKAUSKAS, SAMANTA PINAITYTĖ, SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ, TOMA GAILIUTĖ, VAIDAS JOČYS
3.30 (SU PERTRAUKA)
Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje – tai gali būti ir kaimas Lenkijoje ar Lietuvoje. Jame gyvena žmonės – neturtingi, įtariai žiūrintys į visokias naujoves, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug, o tie, kurie liko, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis.
KAIP IR KIEKVIENOJE UŽDAROJE BENDRUOMENĖJE, ČIA KNIBŽDĖTE KNIBŽDA SLAPTŲ NUODĖMINGŲ MEILIŲ, GILIAI SLEPIAMOS NEAPYKANTOS BEI SVAJONIŲ APIE KERŠTĄ UŽ SENAS NUOSKAUDAS.
Viskas staiga atsiveria per vienas laidotuves – buitinį realizmą akimoju pakeičia magiškasis realizmas. Ir slaptingi Eros bei Thanatos ryšiai, jų giluminis artumas atsiskleidžia visu savo šiurpoku gražumu…
Klaipėdos teatro žiūrovai lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz pavardę jau gerai žino: pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje.
Kai darbo imasi A. Duda-Gracz, visada galima laukti netikėtumų. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos, užribio žmonių gyvenimo. Visur ji sugeba aptikti ir pamatyti žmogų, esminius jo būties dėsnius. Permatyti savo personažus kiaurai ir už jų išorinės niekšybės bei menkumo įžvelgti tikrąjį žmogiškumą, net savotišką egzistencinį heroizmą, vertą, jei ne simpatijų, tai bent jau tikros užuojautos.
Naujasis A. Dudos-Gracz spektaklis vadinasi „Meilė“. Kaip visada jos spektakliuose, jame bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties.
Sausio 14 d. 18.30 val.
EDUARDO DE FILIPPO
KALĖDOS KUPJELŲ NAMUOSE
Rež. POVILAS GAIDYS
2-JŲ DALIŲ LYRINĖ KOMEDIJA
AUTORIUS EDUARDO DE FILIPPO
IŠ ITALŲ KALBOS VERTĖ EGLĖ KUPŠYTĖ
REŽISIERIUS POVILAS GAIDYS
SCENOGRAFAS, ŠVIESŲ IR KOSTIUMŲ DAILININKAS ARTŪRAS ŠIMONIS
KOMPOZITORIUS JONAS JURKŪNAS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
VAIDINA:
LUKAS KUPJELAS – VAIDAS JOČYS
KONČETA – RENATA IDZELYTĖ
TOMAZINAS – DONATAS ŠVIRĖNAS
NINUČIA – TOMA GAILIUTĖ / SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ
NIKOLAS – EDVARDAS BRAZYS
VIKTORAS – ARNOLDAS EISIMANTAS
PASKUALINAS – LIUDAS VYŠNIAUSKAS
DAKTARAS – KAZIMIERAS ŽVINKLYS
RAFAELIS – VIDAS JAKIMAUSKAS
KAIMYNAI – LINA KRUŠNAITĖ, ALINA MIKITAVIČIŪTĖ, ČESLOVAS JUDEIKIS, VIDA KOJELYTĖ, SIMONA ŠAKINYTĖ, LINAS LUKOŠIUS, RASA NAUJOKIENĖ
2.20 (SU PERTRAUKA)
Eduardo De Fillipo (Italija) pjesės – tarsi pats gyvenimas. Kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. Jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.
Lukas Kupjelas – paprastas neapolietis, nedidelės spaustuvės darbuotojas, šeimos galva. Su šeima, tiesą sakant, nelabai kas: žmona nuolat burba, sūnus – ne tik lepūnėlis, bet dar ir vagišius. Dukra, ištekėjusi už verslininko, įsimylėjo kitą ir žada su juo pabėgti. Lyg negana to, po namus dar slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis, neturintis kur gyventi. Lukas jau nebeturi vilčių suvaldyti savo griūvantį nedidelį pasaulėlį. Jam dabar svarbiausia – kaip ir kasmet sumeistrauti Kalėdų prakartėlę, mažytę grožio ir harmonijos salelę. Tačiau panašu, kad grožis ir harmonija terūpi tik jam vienam…
Sausio 18, 20 d. 18.30 val.
JAROSLAVA PULINOVIČ
ELZĖS ŽEMĖ
Rež. POVILAS GAIDYS
PJESĖS AUTORĖ JAROSLAVA PULINOVIČ
IŠ RUSŲ KALBOS VERTĖ GINTARAS GRAJAUSKAS
REŽISIERIUS POVILAS GAIDYS
SCENOGRAFAS ARTŪRAS ŠIMONIS
KOMPOZITORIUS MARTYNAS BIALOBŽESKIS
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ RASA NAUJOKIENĖ
VAIDINA:
ELZĖ ALEKSANDROVA – REGINA ŠALTENYTĖ
VASILIJUS IGNATJEVIČIUS – KĘSTUTIS MACIJAUSKAS
OLGA – RENATA IDZELYTĖ
DAŠA – TOMA GAILIUTĖ
MARINA – SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ
VIKTORAS – DONATAS ŠVIRĖNAS
IZABELĖ – SIMONA ŠAKINYTĖ / KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ
ZINAIDA MICHAILOVNA – NIJOLĖ SABULYTĖ / NIJOLĖ NARIJAUSKAITĖ
TAISIJA PETROVNA – IRENA SIMONAITYTĖ
2.40 (SU PERTRAUKA)
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė jau yra tapusi įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, bet sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, pusę savo amžiaus mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį, deja, viskas klostosi ne taip paprastai… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džiuljetos istorija, atrodytų neįtikėtina, bet reali.
2017 m. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė daugiausiai, net 4 apdovanojimus! Spektaklis pelnė „Žiūrovų spektaklio“ apdovanojimą. Geriausiu scenografu pripažintas Artūras Šimonis; Renata Idzelytė pelnė „Geriausios atraplanės aktorės“ nominaciją; „Geriausiu režisieriumi“ pripažintas Povilas Gaidys.
Sausio 19 d. 18.30 val.
AGATA DUDA – GRACZ
TARP LENOS KOJŲ, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ (18+)
IŠ LENKŲ KALBOS VERTĖ VYTURYS JARUTIS
PJESĖS AUTORĖ, REŽISIERĖ, SCENOGRAFĖ, KOSTIUMŲ DAILININKĖ AGATA DUDA-GRACZ
ŠVIESŲ DAILININKĖ KATARZYNA ŁUSZCZYK
CHOREOGRAFAS TOMASZ WESOŁOWSKI
KOMPOZITORIUS ŁUKASZ WÓJCIK
REŽISIERIAUS ASISTENTAS MARIUS PAŽERECKAS
VERTĖJAS LIETUVIŲ, LENKŲ, LOTYNŲ K. NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
VAIDINA:
LIUDAS VYŠNIAUSKAS, CEZARY STUDNIAK / DARIUS MEŠKAUSKAS, MACIEJ MACIEJEWSKI / MIKALOJUS URBONAS, BARTOSZ ROCH NOWICKI / ARTŪRAS LEPIOCHINAS, JONAS VIRŠILAS, JUSTINA VANŽODYTĖ, KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ, EGLĖ JACKAITĖ, ALINA MIKITAVIČIŪTĖ, REGINA ŠALTENYTĖ, SAMANTA PINAITYTĖ, SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ, RENATA IDZELYTĖ, SIMONA ŠAKINYTĖ, TOMA GAILIUTĖ, RIMANTAS PELAKAUSKAS, DONATAS ŠVIRĖNAS, VAIDAS JOČYS, KAROLIS MAISKIS, LINAS LUKOŠIUS.
MUZIEJAUS SANDĖLIO DARBUOTOJAI: RYTIS VEVERSKIS, DARIUS MATEVIČIUS, ROMUALDAS MATULIONIS, LINAS BAGDONAS, ANTANAS RAZGAUSKIS, MARIUS PAŽERECKAS, ALIUS VEVERSKIS, JONAS GOLUBOVSKIS
2.10 (BE PERTRAUKOS)
Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais, bet ir šokiruojančiu žiaurumu, savo gyvenimą leido vėjais, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija, sielos prieglobstis.
AR ĮMANOMA TOKIA NETRADICINĖ ASKEZĖ? ATVIRAS BRUTALUMAS IR DIEVIŠKAS GROŽIS – KAIP TAI DERA TARPUSAVYJE, KOKIE SLAPTI RYŠIAI SIEJA DIDŽIAUSIĄ BLOGĮ IR AUKŠČIAUSIĄ GĖRĮ?
Spektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas, nuolatinis viešnamių lankytojas, nuolat įsiveldavo į visokias aferas, muštynes, buvo linkęs į kraštutinumus, fanatiškas. Jis tapė žiaurius, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas, nepaisant išorinio atgrasumo, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile, tikėjimu, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę, iškilmingai vaizduoti paprastumą, naivumą.
Spektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę, mirtį, geidulį, nusikaltimą, ambicijas, godumą, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje, iš vieno požiūrio taško. Scenos, kurias pamatys žiūrovas, bus labai realistiškos, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.
Nepaisant to, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos, badas, karai, reformacija, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“
Spektaklio scenografiją ir kostiumus, kaip jai įprasta, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas, kartais atrodo, kad ji gal net ne režisuoja, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai, kur esame, kokie esame, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia.
2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“
2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“, „Scenografija“ ir „Kostiumai“
2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“.
Sausio 21 d. 12.00 val. ir 17.00 val.
H. CH. ANDERSEN
SNIEGO KARALIENĖ (7+)
Rež. PAULIUS TAMOLĖ
PAGAL H. CH. ANDERSEN PASAKĄ
REŽISIERIUS PAULIUS TAMOLĖ
DRAMATURGĖ VIRGINIJA RIMKAITĖ
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ KRISTINA VOYTSEKHOVSKAYA
KOMPOZITORIAI: TADAS DEŠUKAS, CHRIS RUEBENS
ŠVIESŲ DAILININKAS JULIUS KURŠIS
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS ARTIS DZĒRVE
DAILININKĖ-TECHNOLOGĖ IRINA KOMISSAROVA
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ RASA NAUJOKIENĖ
VAIDINA:
SNIEGO KARALIENĖ – EGLĖ JACKAITĖ
GERDA – SAMANTA PINAITYTĖ
KAJUS – JONAS BARANAUSKAS
MOČIUTĖ; ROŽIŲ KRŪMAS (BALSAS) – REGINA ARBAČIAUSKAITĖ
MOTERIŠKĖ – DIGNA KULIONYTĖ
VARNAS – VAIDAS JOČYS
PRINCAS; ELNIAS – JONAS VIRŠILAS
PRINCESĖ – KAROLINA KONTENYTĖ
PLĖŠIKĖ; VIŠTA – RENATA IDZELYTĖ
SUOMIŲ SENĖ – VIDA KOJELYTĖ
MOČIA (PLĖŠIKĖS MOTINA) – ARTŪRAS LEPIOCHINAS
KIPŠIUKAS 1; NARCIZAS; PLĖŠIKAS 1 – AURIMAS PINTULIS
KIPŠIUKAS 2; VĖDRYNAS; PLĖŠIKAS 2 – DONATAS STAKĖNAS
KIPŠIUKAS 3; VIJOKLIS; PLĖŠIKAS 3 – KAROLIS MAISKIS
2.10 (SU PERTRAUKA)
Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…
Hansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią.
„Nuo tada, kai Žemėje gyvena žmonės, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.
Man į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą, susvetimėjimą tarp šeimos narių, draugų, artimųjų.
KODĖL KARTAIS TAIP ATSITINKA, KAD MŪSŲ ŠIRDYS IMA IR PAVIRSTA LEDO GABALĖLIU?
Pasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
Sausio 26 d. 18.30 val.
DOMAN NOWAKOWSKI
KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
Rež. IGORIS REKLAITIS
PJESĖS AUTORIUS DOMAN NOWAKOWSKI
REŽISIERIUS IGORIS REKLAITIS
SCENOGRAFAS, KOSTIUMŲ DAILININKAS ARTŪRAS ŠIMONIS
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS JONAS BARANAUSKAS
VAIDINA:
PEPE – IGORIS REKLAITIS
KUKU – JONAS BARANAUSKAS
1.25 (BE PERTRAUKOS)
Netikėtomis, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje, pilnas svajonių, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje, kai, įgijęs gyvenimo patirties, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui, ar pavyks įtikinti, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas?
Lenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
Sausio 28 d. 18.30 val.
Pagal STANISŁAW LEM
ROBOTŲ PASAKOS
Rež. KONRAD DWORAKOWSKI
ROBOTŲ PASAKOS PAGAL STANISŁAWĄ LEMĄ
IŠ LENKŲ KALBOS VERTĖ VIKTORAS TAMOŠIŪNAS
REŽISIERIUS, ŠVIESŲ DAILININKAS KONRAD DWORAKOWSKI
DRAMATURGAS ROBERT JAROSZ
SCENOGRAFĖ, ŠVIESŲ DAILININKĖ MARIKA WOJCIECHOWSKA
ŠVIESŲ DAILININKAS ARTŪRAS LEPIOCHINAS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ POLINA NIMREA
KOMPOZITORIUS PIOTR KLIMEK
REŽISIERIAUS ASISTENTAS ALIUS VEVERSKIS
VERTĖJAS IŠ LIETUVIŲ, LENKŲ K. NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
VAIDINA:
MAŠINA 01, ELEKTRINA – SAMANTA PINAITYTĖ
MAŠINA 02, KRISTALĖ – JUSTINA VANŽODYTĖ / KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ
MAŠINA 03, VUCHAS – TOMA GAILIUTĖ
KARALIUS – JONAS BARANAUSKAS
POLIFAZIS – DONATAS ŠVIRĖNAS
FERICIS – KAROLIS MAISKIS
AUTOMOTIEJUS – JONAS VIRŠILAS
HOMOSAS ANTROPAS – MIKALOJUS URBONAS
Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą, kurią sukūrė Promašina, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis.
Iš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą, pašalinome jos klaidas. Mūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą, empatiją, artumą, aistrą, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos, kad pasaulis taptų paprastesnis.
Atmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.
Iš jos mes traukiame istorijas, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus, vadinamo Žmogumi, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą.
Spektaklio koorganizatorius – Adomo Mickevičiaus institutas.
Partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.
Daugiau informacijos: www.kdt.lt
