Pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį istorijos tyrinėtojus ir gerbėjus pradžiugins nauja knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“, parengta bendradarbiaujant KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui (MLIM).
Knygoje – nauji liudijimai ir faktai apie 1923-iuosius Klaipėdoje
Leidinio, kuris apibūdinamas kaip dokumentų rinkinys, sudarytojas – KU BRIAI mokslininkas Vasilijus Safronovas. Prie knygos parengimo taip pat prisidėjo Klaipėdos universiteto tyrinėtojai Vygantas Vareikis, Silva Pocytė, Laima Kuprienė, Vytautas Jokubauskas, Renata Rachmanovaitė bei MLIM istorikė Zita Genienė. Autorių kolektyvo siekis – Klaipėdos krašto likimą XX a. pradžioje nulėmusius įvykius parodyti iš įvairių rakursų, skaitytojams pateikiant ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos saugyklose aptiktus dokumentus, iliustruojančius šių valstybių bei įvairių įvykiuose dalyvavusių veikėjų požiūrį į Lietuvos Respublikos pradėtą ir galiausiai laimėtą agitacinę, diplomatinę ir karinę kampaniją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
„Knygą sudaro dvi didelės dalys. Pirmojoje dalyje skelbiami archyviniai dokumentai – ataskaitos, raportai, netrukus po įvykių rašyti atsiminimai, to meto spaudos publikacijos. Stengėmės, kad liudijimai atspindėtų kuo įvairesnes puses ir kuo įvairesnius įvykių dalyvius. 1923-iųjų peripetijas liudija karininkai ir diplomatai, žvalgai ir politikai, visuomenininkai ir administracijos pareigūnai, to meto politikos ekspertai bei gandų skleidėjai. Antrojoje dalyje pateikiama susisteminta informacija, pagrįsta Lietuvos archyviniais dokumentais, apie kiekvieną karinės jėgos, kuri 1923 m. sausį įžengė į Klaipėdos kraštą ir čia išbuvo iki vasario vidurio, dalyvį“,– netrukus dienos šviesą išvysiantį leidinį pristato KU BRIAI vadovas Vasilijus Safronovas. Anot jo, istoriniu tyrimu pagrįstas, maksimaliai tikslus žmonių, dalyvavusių Ypatingo paskyrimo rinktinėje ir Klaipėdos krašto 1-ajame savanorių pulke, sąrašas skelbiamas pirmą kartą. Rengiant knygą pirmą kartą patikslinta daug faktų, nemažai duomenų į istorijos mokslą bus įvesti pirmą kartą.
Tai pagrindinis Lietuvoje leidžiamas Klaipėdos krašto metams skirtas akademinis leidinys. Knygą, prie kurios parengimo lėšomis prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybė ir LR kultūros ministerija, leidžia KU leidykla.
Jubiliejui dedikuoti renginiai KU miestelyje
KU bendruomenė 1923-iųjų sausio 15-osios įvykių šimtmetį pažymės ir kitais renginiais. Jubiliejaus išvakarėse, sausio 14-ąją, ekskursiją po Klaipėdą, skirtą 1923 m. žygiui į Klaipėdos kraštą, surengs Klaipėdos turizmo informacijos centras drauge KU BRIAI istorikais V. Vareikiu, V. Jokubausku.
Šventinę dieną 16.30 val. KU miestelyje ant pagrindinio istorinių kareivinių ansamblio pastato (Herkaus Manto g. 84) bus atidengta atminimo lentelė, liudijanti, jog 1920-1923 m. tuometėse kareivinėse, dabartiniuose Universiteto pastatuose, buvo įsikūręs Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionas. 17 val. KU Stasio Vaitekūno auloje bus pristatyta MLIM ir KU parengta paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923 m.“. Prie savo tautiečių pėdsakų įamžinimo prisideda Prancūzijos ambasada Lietuvoje.
Mokslinės konferencijos medžiaga bus prieinama visuomenei
KU BRIAI drauge su Kembridžo universiteto Geopolitikos centru ir Lietuvos istorijos institutu bei partneriu LR užsienio reikalų ministerija rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „1923 metų Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos: jo tarptautinė reikšmė ir ilgalaikis poveikis Europos paribio mikroregionų kontekste“ planuojama kitų metų gegužę. Mokslinė diskusija, kurioje dalyvaus istorijos tyrinėtojai iš trijų žemynų, besidomintys XX a. Europos istorija, truks tris dienas. Planuojama, jog tarptautinėje konferencijoje pristatyta medžiaga bus adaptuota lietuviškai ir taps visiems prieinama kaip vaizdinė medžiaga.
LR Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jubiliejinių metų programoje ši konferencija yra pagrindinis jubiliejiniais metais šalyje vyksiantis akademinis renginys.
Pirmieji renginiai jau šiandien
Klaipėdos universiteto istorikai dėmesį jubiliejinei sukakčiai žada visus ateinančius metus. Klaipėdiečių pamėgti kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį organizuojami „Vakarai su senąja Klaipėda“, kurių rengėjas – Klaipėdos universiteto BRIAI istorikas Vacys Vaivada, numato istorinių paskaitų ciklą. Pirmoji paskaita „Klaipėda gyvai“ platformoje – jau šį trečiadienį. Vytautas Jokubauskas skaitys pranešimą tema „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos: karinis aspektas“.
