Kultūros uostasKultūros uostasKultūros uostasKultūros uostas
  • Renginiai
  • KLAIPĖDOS KRAŠTO METAI
  • Klaipėdai 770
  • Kontaktai

SIŲSTUVAI JAU RODO, KUR NUPLAUKĖ AŠTUONI IŠ LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS PALEISTI RUONIUKAI

    Pagrindinis Naujienos SIŲSTUVAI JAU RODO, KUR NUPLAUKĖ AŠTUONI IŠ LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS PALEISTI RUONIUKAI
    ToliauAtgal

    SIŲSTUVAI JAU RODO, KUR NUPLAUKĖ AŠTUONI IŠ LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS PALEISTI RUONIUKAI

    By Dalia | Naujienos | Comments are Closed | 12 spalio, 2022 | 0

    Prieš devyniolika dienų aštuoni Lietuvos jūrų muziejaus išslaugyti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai paliko savo laikiną prieglobstį muziejuje ir buvo išgabenti laivu „NZ55“  į gimtąją Baltiją.

    – Ruoniukų išgabenimas laivu 20 km į jūrą – tai ne pramoginis kruizas, – sakė ruoniukų gelbėtojas Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. – Tai – gyvybinė būtinybė, norint, kad mūsų išgelbėti gyvūnėliai neatsidurtų žvejų tinkluose. Pakrantėje nebėra žuvies, ji likusi tik giliai jūroje, tad paleidus pakrantėje ruoniukams tektų vargti plaukiant žuvies į jūros gilumą.

    Šis ruoniukų paleidimas yra ypatingas, nes visi gyvūnai – su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kurie teikia informaciją apie ruonių gyvenimą: kur gyvūnai plaukia, kur ilsisi. Apie tai, ką gyvūnai medžioja, tiesiogiai duomenų siųstuvai nerenka. Tai gali nustatyti tik tyrėjas, kuris žinodamas ruonio lokaciją, gylį bei papildomai išanalizavęs ichtiologinio monitoringo duomenis, gali nustatyti galimas žuvų rūšis.

    Tai – ypatingai svarbu, nes atskleidžiamas ne tik ruonių gyvenimo būdas, įpročiai, bet ir kažkiek – visos Baltijos ekologinė situacija – pernai metų duomenys parodė, kad ruoniai plaukia maitintis toli ir giliai į jūrą. Jie – ne vandens maratono mėgėjai, tai rodo, kad kitur nebėra žuvies.

    – Siųstuvus įsigijome tik LIDL paramos dėka, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Šio prekybos tinklo inicijuotos ekologinės akcijos dalyviai, prisijungdami prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“, paaukojo įspūdingą 77 tūkst. Eur sumą, iš kurios už 30 250 Eur ir buvo įsigyta aštuoni siųstuvai.

    Ruoniukų judėjimo kelią sisteminanti ir analizuojanti vyriausioji Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė pristatė šios dienos ruoniukų judėjimo žemėlapį.

    – Baltas apskritimas žymi paskutinę ruonio buvimo lokaciją – tai vietovės koordinatės, kurias paskutinį kartą ruonio siųstuvas duomenis perdavė palydovui, – aiškina biologė.– Šalia apskritimo – kiekvieno ruonio vardas.

    Laura Lupeikaitė sako, kad po paleidimo praėjus jau 19 dienų, įdėmiai stebima, kad gyvūnai aktyviai juda Baltijos jūroje tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

    – Judėjimas greičiausiai susijęs su buveinės ir maisto paieškomis, tačiau kol kas dar anksti spręsti apie tai, kuriose Baltijos dalyse jie apsistos, –  svarsto tyrėja. – Šiuo metu matome, kad Mėlytas jau pasiekęs Saremų salą, Vikšris – Rygos įlankoje, patelės – Dirsuolė ir Lūgnė – prie Švedijos krantų. Panašu, kad Šiurpis taip pat juda link Švedijos. Vikis ir Laibenis paskutinę savaitę dažniausiai užfiksuoti prie Lenkijos. Blizgė, kol kas, dažniausiai stebima Lietuvos teritoriniuose vandenyse.

    Pasak biologės, iš visų kitų gaunamų duomenų, susijusių su ruonių adaptacijos sėkmingumu, kol kas per anksti daryti išvadas, tačiau duomenys renkami ir analizuojami, situacija stebima.

    Daug ką gali nustebinti ruonių gyvūnų vardai. Šiemet jie irgi ypatingi – tiesiogiai susiję su pajūrio gamta. Mat, 2022 metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl vardai buvo renkami kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir gavo pajūrio augalų vardus.

    Šį penktadienį, spalio 14 dieną Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre rengiama konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“. Joje pranešimą „Nuo vonios iki reabilitacijos centro: Baltijos jūros gyvūnų gelbėjimas, monitoringas ir moksliniai tyrimai“ skaitys ir vyriausioji muziejaus biologė Laura Lupeikaitė.

    Ruonių judėjimo žemėlapis 

    #kulturosuostas, Lietuvos jūrų muziejus

    Related Posts

    • KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS KULTŪROS MAGISTRO VARDUI GAUTI

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Kviečiame Klaipėdos kultūros organizacijas bei fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Siūlant pretendentą, prašome atsiųsti:Skaityti daugiau

    • Kiekvienas galim, todėl RADAROM!

      By Dalia | Comments are Closed

      LRT kviečia prisijungti prie akcijos, skirtos karo Ukrainoje metinėms pažymėti. Akcijos tikslas – surinkti pinigų oro erdvės stebėjimo radarams ir taip padėti apsaugoti strateginius Ukrainos objektus nuo infrastruktūrą naikinančių priešo atakų.  Todėl jau šiandien sakomeSkaityti daugiau

    • Knygos „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“ pristatymas

      By Dalia | Comments are Closed

      Kviečia į knygos apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos pristatymą Vasario 2-ąją, ketvirtadienį, 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje visuomenei bus pristatytas bendras Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) bei MažosiosSkaityti daugiau

    • Knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai“ pristatymas

      By Dalia | Comments are Closed

      Vasario 1 d. 18 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje bus pristatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išleista knyga „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai“. Istorinėmis fotografijomis ir XVI-XIX amžiaus žemėlapiais iliustruotame leidinyje sudėti pasakojimai apieSkaityti daugiau

    • Jaunieji pianistai atliks Vienos muzikinės tradicijos suformuotus kūrinius

      By Dalia | Comments are Closed

      Renginio data: 2023 m. vasario 1 d.Renginio laikas: 18.30 val.  Renginio vieta: Klaipėdos koncertų salės I a. fojė Renginio trukmė: 1 val. Jaunieji atlikėjai KKS scenoje Marija Guščiūtė (fortepijonas), Saulė Norvaišaitė (fortepijonas), Joris Mikužis (fortepijonas) Programa: Wolfgang Amadeus Mozart, LudwigSkaityti daugiau

    • KLAIPĖDOS KRAŠTO KULINARINIAI ATRADIMAI

      By Dalia | Comments are Closed

       Sausio 31 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) Kviečiame susipažinti su senaisiais Mažosios Lietuvos skoniais. Renginyje dalyvaus ir išskirtinius Klaipėdos krašto maisto gaminimo ypatumus atskleis Prof. Rimvydas Laužikas, bus pristatyti Šilutės Hugo ŠojausSkaityti daugiau

    ToliauAtgal




    Klaipėdos Uostas © 2022

    Naujienlaiškio prenumerata

    Palaukite...

    Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

    Sekite mus



    Privatumo politika
    • Renginiai
    • KLAIPĖDOS KRAŠTO METAI
    • Klaipėdai 770
    • Kontaktai
    Kultūros uostas