Šokio spektaklis
Indigo. Das Schliemann Projekt
Rugsėjo 27, 28 d. 19 val.
„HOFO“ kiemo angare, Klaipėdoje
Apie (ne)pasiekiamą svajonę, aistringą ir nuožmų tikslo siekimą, tiesą ir melą, kuriamą įvaizdį ir realybę, bei nesibaigiančias tikrojo savęs paieškas, savotišką savęs archeologiją.
Tai naujas Šeiko šokio teatro spektaklis, kurį įkvėpė XIX a. verslininko, poligloto, istorinės Trojos atradėjo Heinricho Schliemanno spalvinga ir kontrastinga biografija, asmenybė ir Trojos atradimo istorija.
Šiemet Klaipėda mini 770 metų miesto įkūrimo jubiliejų, o Europa – vieno iš savo kilmės lopšių atradėjo, pradėjusio Trojos kasinėjimus, Heinricho Schliemanno gimimo 200-ąsias metines. Galima daryti prielaidą, kad prie antikinių gyvenviečių, iš kurių šiandien kildinama Europos civilizacija, atradimo iš dalies prisidėjo ir Klaipėda, ar tiksliau jos uostas. 1853 m. prasidėjus Krymo karui ir Rusijos imperijos uostų blokadai, visas rusų eksportas buvo nukreipiamas per Klaipėdą, importas taip pat. Tad tuo metu su Rusijos imperija prekiavusio H. Schliemanno prekės taip pat atsidūrė čia. Didžiulis jo krovinys, kurį daugiausia sudarė indigo dažų milteliai ir kitos karui reikalingos medžiagos, bene vienintelis liko nepaliestas ugnies per 1854 m. Klaipėdą nuniokojusį Didįjį gaisrą. Tad H. Schliemannas šio neįtikėtino atsitiktinumo dėka padvigubino savo kapitalą. Ne tik išvengęs bankroto, bet ir gerokai praturtėjęs, praėjus dar porai dešimtmečių galėjo sau leisti įgyvendinti seną svajonę – atrasti Troją ir įrodyti, kad ji egzistavo ne tik Homero eilėse.
Aštuoniolika kalbų mokėjęs XIX šimtmečio verslininkas, mintinai citavęs „Iliadą“, aplankė didžiąją dalį pasaulio žemynų, tačiau atrasti asmeninę laimę ir pasiekti mokslinį pripažinimą jam sekėsi kur kas sunkiau nei prekyboje ar archeologiniuose kasinėjimuose. H. Schliemannas pasauliui sugrąžino Troją, tačiau istorikų, archeologų ir net biografų vertinamas nevienareikšmiškai.
Kūrybinę šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“ komandą inspiravo ne tik istoriniais tapę H. Schliemanno atradimai, bet ir dinamiška, asmeninių praradimų, nusivylimų, užsispyrimo ir valios, neįtikėtinų sutapimų, melo ir saviapgaulės, meilės ir jos ilgesio pripildyta jo gyvenimo istorija. Spektaklyje kuriamas subjektyvus, impresijomis paremtas pasakojimas, kuriame interpretuojama ne tik istorinė asmenybė, bet pateikiamos ir jos inspiruotos kūrėjų savirefleksijos.
Idėjos autorė: Goda Giedraitytė
Choreografė: Agnija Šeiko ir šokėjai
Dramaturgė: Goda Dapšytė
Kompozitorius: Donatas Bielkauskas
Scenografė: Sigita Šimkūnaitė
Kostiumų dizainerė: Sandra Straukaitė
Šviesų dizaineris: Andrius Stasiulis
Choreografės asistentė: Inga Kuznecova
Šokėjai: Dovilė Binkauskaitė, Niels Claes, Oksana Griaznova, Inga Kuznecova, Artūrs Nīgalis, Mantas Ūsas, Gintarė Marija Ūsė, Petras Lisauskas, Viktorija Zobielaitė
Prodiuserė: Goda Giedraitytė
Produkcijos komanda: Darius Berulis, Edita Grigaitienė, Greta Seiliūtė, Austėja Montvydė, Marius Lukošius
Konsultantai: Vasilijus Safronovas, Denisas Nikitenka
Spektaklis nerekomenduotinas vaikams iki 5 metų.
Spektaklis yra Klaipėdos 770 gimtadienio programos dalis.
