Lietuvos jūrų muziejų pagaliau pasiekė ilgai laukti, iš Amerikos atkeliavę, palydoviniai siųstuvai nuotoliniam ruonių stebėjimui. Todėl jau šį penktadienį aštuoni muziejaus išslaugyti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai paliks savo laikiną prieglobstį ir grįš laivu į gimtąją Baltiją.
– Ruoniukų išgabenimas laivu 20 km į jūrą – tai ne pramoginis kruizas, – sako ruoniukų gelbėtojas Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. – Tai gyvybinė būtinybė, norint, kad mūsų išgelbėti gyvūnėliai neatsidurtų žvejų tinkluose. Be to, pakrantėje nebėra žuvies, ji likusi tik giliai jūroje, tad paleidus pakrantėje ruoniukams tektų vargti plaukiant žuvies į jūros gilumą.
Visi aštuoni ruoniukai – Vikis, Šiurpis, Laibenis, Mėlytas, Vikšris, Dirsuolė, Lūgnė, Blizgė – jau tradiciškai, kaip ir jau ankstesniais kartais, bus dėžėse pakrauti į laivą „NZ55“. Šių gyvūnų vardai šiemet irgi ypatingi – tiesiogiai susiję su pajūrio gamta. Mat, 2022 metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl vardai buvo renkami kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir gavo pajūrio augalų vardus.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šis ruoniukų paleidimas yra ypatingas, nes visi gyvūnai bus su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kurie teiks informaciją apie ruonių gyvenimą: kur gyvūnai plaukia, kur ir ką medžioja, kur ilsisi. Tai – ypatingai svarbi informacija, nes ji atskleidžia ne tik ruonių gyvenimo būdą, įpročius, bet ir visos Baltijos ekologinę situaciją – pernai metų duomenys parodė, kad ruoniai plaukia maitintis toli ir giliai į jūrą. Jie – ne vandens maratono mėgėjai, tai rodo, kad kitur nebėra žuvies.
– Siųstuvus įsigijome tik LIDL paramos dėka, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Šio prekybos tinklo inicijuotos ekologinės akcijos dalyviai, prisijungdami prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“, paaukojo įspūdingą 73 tūkst. Eur sumą, iš kurios už 30 250 Eur ir buvo įsigyta aštuoni siųstuvai.
Siųstuvai bus pritvirtinti prie ruoniukų nugaros epoksidiniais klijais ir automatiškai aktyvuosis, kai pateks su gyvūnu į sūrų vandenį. Informaciją jie teiks iki pavasario, kol nenukris ruoniams keičiant kailiuką.
Duomenys, gauti iš siųstuvų bus sisteminami muziejaus specialistų, jais bus dalijimąsi ir su kitų šalių mokslininkais.
Visi paleidžiami ruoniukai – sveiki, guvūs, sveriantys daugiau nei 40 kilogramų. O pateko jie į muziejų iš viso Lietuvos pajūrio – sukandžioti, sužaloti, išsekę, sveriantys nuo 9 iki 15 kilogramų, t. y. – dažniausiai mažesnio svorio, nei buvo ką tik gimę. Iš viso šį pavasarį muziejus išslaugė devyniolika ruoniukų, dar keturi neišgyveno, vienas jų jau buvo atvežtas jau merdėjantis. Devyni sparčiausiai pasveikę ruoniukai buvo paliesti į Baltiją jau vasarą.
– Deja, sako Arūnas Grušas, – dar dvi ruoniukės – Slyva ir Zunda, lieka muziejuje. Nes jos niekaip nepradeda savarankiškai maitintis. Tikros balerinos – žuvies nenuryja visos, bet plėšo jas skiautėmis, lyg mažindamos porcijas.
Po mėnesio Lietuvos jūrų muziejuje duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Pradėjus veikti šiai naujai įstaigai, ruonių mažyliams neteks gydytis administraciniame pastate gyventi susigrūdus – atskiruose baseinėliuose ir voniose. Centre jie bus pratinami prie vandens, mokinami savarankiškai maitintis, gydomi, tiriami, vedama edukacija lankytojams ir plėtojama mokslinė veikla.
Žurnalistai, norintys išlydėti ruonius, kviečiami 23 d. 8 val., susitinkame ant tiltelio į muziejų.
Pavel Kulikov ir Alfonso Mažūno nuotr.
