Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. birželio 10 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda, skirta pristatyti du architektūros laikmečius – tai 2021 ir 2100 metus. Parodos kuratorius Vladas Balsys kviečia aplankyti dviejų dalių ekspoziciją, kuri sudaryta iš tradicinių projektų „Klaipėdos architektūra 2021“ ir architekto Petro Džervaus meninio projekto-tyrimo „Klaipėdos utopija 2100“. Paroda yra tradicinio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Pirmojoje ekspozicijos dalyje plačiai apžvelgiamas metinis Klaipėdos ir Lietuvos architektų darbo rezultatas Klaipėdos regione bei naujausi klaipėdiečių architektų projektai kituose miestuose. Visi su architektūra susiduriame kiekvieną dieną, tačiau šią kūrybos sritį gaubia mitai. Turbūt nesuklysime sakydami, kad architektūros vertinimas iš esmės nepasikeitė nuo senovės Romos laikų (I amžius pr. m. e.). Romėnų architektas Vitruvijus teigė, kad pagrindinės ir svarbiausios architektūros statinio savybės – tai tvirtumas, nauda ir grožis (lot. utilitas, firmitas, venustas). Norint įvertinti šių savybių tarpusavio pusiausvyrą, kviečiame apsilankyti parodoje. Ekspozicijoje pristatoma per šešiasdešimt 2021 metais sukurtų konkursinių, dar nerealizuotų ir keletas jau įgyvendintų architektūrinių projektų. Parodoje aktualizuojamas klausimas – kokia projekto dalis yra svarbiausia ir nulemianti galutinį architektūros rezultatą? Iš pirmo žvilgsnio, parodoje gali pasirodyti, kad naujų idėjų pagrindas – nematomi skaičiai, tiksliau – architektų rankomis sukurtas kvadratinių metrų plotas, visada užprogramuotas pritraukti dar daugiau sėkmingų skaičių (pelno / naudos). Galbūt dėl šių skaičių galios architektūra nulemta tarnystei, o visi tolimesni bandymai kritikuoti yra pasmerkti amžinam interesų konfliktui. Visi kartu mes – architektai, užsakovai, politikai, konsultantai, NT vystytojai, savivaldybių specialistai – kuriame painų pasaulį, kuriame nėra aišku, kas kartais ištaria pirmą, o kas – paskutinį žodį.
Antrąją ekspozicijos dalį jos autorius architektas Petras Džervus pristato kaip konkrečių Klaipėdos geografinių vietų atvejų studiją, demonstruojančią įvyksiančių pokyčių urbanistinėje aplinkoje fizinę išraišką – vienais atvejais parodoma, koks neužstatytų teritorijų užstatymas šiandien jau yra suplanuotas, kitais atvejais – kas bus pasiekta, neapdairiai maksimaliai užstatant laisvas teritorijas arba į jas nekreipiant pakankamai dėmesio bei viešųjų finansų. Miesto planavimo iššūkiai ir urbanistinės plėtros uždaviniai visuomenėje sutinkami nevienareikšmiškai, dažnai kelia įvairaus rango ir pobūdžio konfliktus. Tai rodo visuomenės susidomėjimą aplinkos pokyčiais. Dar daugiau klausimų kyla, su kokiais kultūriniais ir urbanistiniais iššūkiais susidurs Klaipėdos gyventojai prieš prasidedant XXII a.? Kaip miestas pasikeistų priemiesčių gyventojų skaičiui išaugus dvigubai ir daugiau? Kaip atrodytų ir kur įsikurtų imigrantų iš Azijos ir Afrikos rajonai? Kokią įtaką Klaipėdos pakrantėms darytų išplėstas jūrų uostas? Tokie ir panašūs klausimai yra urbanistinės utopijos prognozės uždaviniai, o jų iškėlimas ir palaikymas oficialiame diskurse gali suformuoti veiksmų gaires, kurios reikalingos šiandien, kad ateityje būtų išvengta apmaudžių urbanistinių pasekmių.
Parodos atidarymo metu bus pristatytas projektų katalogas „Klaipėdos architektūra 2021“. Leidinio sudarytojas arch. Aurimas Baužys, dizainerė ir maketuotoja arch. Miglė Paužaitė.
Parodos organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO). Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Ekspoziciją „Klaipėdos architektūra 2021“ remia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjungos skyriais, parodą planuojama eksponuoti Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Paroda veiks iki 2022 m. liepos 3 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį – sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti viešinami įvairiose medijos priemonėse.
