Kultūros uostasKultūros uostasKultūros uostasKultūros uostas
  • Renginiai
  • Klaipėdai 770
  • Apie projektą
  • Video
  • Kontaktai

„Spragtukas“ į Lietuvą atkeliavo prieš beveik šimtą metų

    Pagrindinis Naujienos „Spragtukas“ į Lietuvą atkeliavo prieš beveik šimtą metų
    ToliauAtgal

    „Spragtukas“ į Lietuvą atkeliavo prieš beveik šimtą metų

    By Živilė Putnienė | Naujienos | Comments are Closed | 2021-12-08 | 0

    Gruodžio 16 d. Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje, o gruodžio 22 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys naujausią Lietuvoje sukurtą Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ inscenizaciją – rusų choreografo Kirilo Simonovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupei pastatytą šokio spektaklį. Tai jau bene devintas šio klasikinio baleto pastatymas Lietuvoje. Siūlome kelias ištraukas iš menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus knygų „Lietuvos baletas šiandien“ (Vilnius: Krantų redakcija, 2000), „Trumpa Lietuvos baleto istorija“ (Vilnius: Krantai, 2010) ir recenzijų, supažindinančias su lietuviškų „Spragtukų“ istorija.

    „Lietuvos publika šio spektaklio sulaukė praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams [po premjeros Sankt Peterburgo Marijos teatre] – 1928 metų sausio 19 dienai [buvęs Marijos teatro šokėjas ir baletmeisteris] Pavelas Petrovas parengė pirmą „Spragtuko“ premjerą [Kauno Valstybės teatre]. Dekoracijas sukūrė Barbora Didžiokienė, spektaklyje dalyvavo P. Petrovo studijos mokiniai, Snieguolių princesę šoko Olga Malėjinaitė, Princesę Dražė – Eugenija Žalinkevičaitė, Princą Karamelę – pats P. Petrovas. Šis spektaklis, skirtingai nei kiti klasikinio repertuaro kūriniai, nebuvo labai populiarus ir į baleto repertuarą sugrįžo tik 1963 metų gegužės 11 dieną. Statydamas „Spragtuką“ [Lietuvos operos ir baleto teatre Vilniuje], Bronius Kelbauskas sekė S. Kirovo operos ir baleto teatro pastatymu. Čia bene pirmą kartą pokario metais spektakliui pasitelktos Choreografijos mokyklos pajėgos. Aptariant generalinę repeticiją, buvo kalbama apie spektaklio šviežumą, neįprastumą, naujumą. Kadangi šeštajame dešimtmetyje Lietuvoje nemažai buvo statoma baletų, kuriuose dominavo siužetas, veiksmas, daugelis įvertino B. Kelbausko ketinimus sugrąžinti į baleto teatrą grynąją choreografiją, paremtą sudėtingu klasikiniu šokiu. Spektakliui buvo paruoštos trys solistų poros: Mašą-Princesę šoko Leokadija Aškelovičiūtė, Pranutė Sargūnaitė, Genovaitė Samaitytė, Princą – Česlovas Žebrauskas, Henrikas Kunavičius, Viačeslavas Nikulajevas, mažąjį Mašos brolį – tuomet M. K. Čiurlionio vardu dar nevadintos mokyklos Choreografijos skyriaus mokinys Jonas Katakinas. Tarp kitų šiame spektaklyje dalyvavusių moksleivių randame ir Jelenos Švedaj, Rūtos Krugiškytės pavardes.

    1973 metų kovo 24 dieną įvyko dar viena „Spragtuko“ premjera, kurią parengė choreografas Elegijus Bukaitis ir dailininkė Regina Songailaitė. Tai buvo paskutinis baleto pastatymas senajame teatre. Jau spektaklio libretas liudija visiškai kitokį choreografo požiūrį į baleto meną – čia nėra nuoseklaus pasakojimo, veikiau trumpais sakiniais apibūdinami choreografiniai epizodai. Spektaklis buvo repetuojamas daugiau nei metus, visa choreografija buvo originali, išskyrus Snaigių šokį, kurį E. Bukaitis redagavo pagal choreografo Vasilijaus Vainoneno pastatymą. Dailininkė R. Songailaitė, norėdama sukurti šventišką, žėrintį spektaklį, sumanė dekoracijoms panaudoti labai daug sidabro – ketinta pasitelkti įvairų apšvietimą, o „sidabras labai priima šviesas“. Pats choreografas sakė kuriąs „klasišką choreografiją rokoko stiliumi“. E. Bukaitis nekūrė tradicinės vaikiškos pasakos – pats sakė, kad veikalas skiriamas ir vaikams, ir suaugusiems. Spektaklyje pavyko sukurti dramatiškai įtaigų veiksmą, nors atskiroms scenoms – ypač finalui – pristigo aiškumo. Labai įdomiai buvo pateiktas Droselmajerio vaidmuo – daugelis, aptardami spektaklį, pabrėžė įspūdingą Voldemaro Chlebinsko pasirodymą. Apskritai peržiūrą aptariant užsiminta, kad artistai nepasitikėjo tokiu E. Bukaičio sprendimu, tačiau po premjeros pakeitė savo nuomonę ir džiaugėsi „geru spektakliu“.

    Daugiau kaip po dešimties metų „Spragtuką“ atnaujino Vytautas Brazdylis (premjera – 1987 m. gruodžio 30 d., dailininkas Algis Kariniauskas). Kaip kituose jo statyto klasikinio repertuaro spektakliuose, taip ir čia choreografas libretui suteikė daugiaprasmiško neapibrėžtumo, vengdamas klasikiniuose baletuose dažno tiesmuko primityvumo. Nors iki galo spektaklį parengti pristigo laiko (taip ir nebuvo pastatytas garsusis Piemenėlių šokis), choreografas sukūrė įdomių epizodų – išsiskyrė pirmojo veiksmo Štalbaumų svečių atsisveikinimo šokis, Princo ir Mari duetai, Mari variacija, antrojo veiksmo Ispanų šokis.

    1996 metais originalų „Spragtuką“ sukūrė Andrejus Melanjinas, pateikdamas savą Mariaus Petipa libreto redakciją ir naują choreografiją (spektaklio premjera – vasario 23 dieną, dekoracijas sukūrė Rafailas Volskis, kostiumus – Viktoras Volskis). Pirmasis A. Melanjino pastatyto „Spragtuko“ veiksmas gana vieningas, jo šokiai nepastebimai jungiasi vienas su kitu, kuria linksmo kalėdinio šurmulio nuotaiką. Įdomus antrojo veiksmo antrasis paveikslas, Mari sapno pradžia – čia pavyko sukurti muzikalią Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmanno nuotaikos parafrazę: apšvietimas, išradinga sceninių elementų kompozicija paryškina paradoksalų didelio ir mažo pasaulio kontrastą – tarp mažytės Spragtuko figūrėlės ir didžiulio būgno besiblaškanti Mari tarytum praranda realios erdvės pojūtį. Iš atskirų choreografinių epizodų gerą įspūdį palieka antrojo veiksmo Adagio bei Mari variacija, Rytiečių šokis, Arlekino ir Kolombinos duetas.

    Choreografas įžvalgiai parinko solistus – spektaklio premjerose šoko Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys bei Rūta Jezerskytė ir Mindaugas Baužys; artistai padėjo baletmeisteriui priartėti prie užsibrėžto tikslo. Nors Princo charakteristika nėra itin apgalvota, E. Smalakys ir M. Baužys padaro viską, kad šio personažo piešinys maksimaliai išryškėtų. Skirtingos ir savaip patrauklios Mari: R. Jezerskytė žavi kuklia, santūria, mergaitiška vaidyba, jaudinančiu svajonės trapumo pojūčiu, o E. Špokaitė įtaigiai kuria savo heroję kaip svajingą, iš viso spektaklio veikėjų išsiskiriančią būtybę, kurios reginiai susiję su jos individualistinėmis būsenomis. Droselmajerį šoka Vytautas Kudžma ir Voldemaras Chlebinskas, mechanišką ir kartu jautrų Spragtuką-Lėlę bei judrų ir landų Peliuką – Laima Petersonaitė.“

    Po kelerių metų (1999 m. sausio 30 d.), savo choreografinę P. Čaikovskio baleto viziją Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pristatė choreografė Irena Ribačiauskaitė, talkinama dirigento Virgilijaus Visockio ir dailininkės Giedrės Riškutės. Anot H. Šabasevičiaus, „libretą pagal gerai žinomą E. T. A. Hofmano pasaką „Spragtukas ir pelių karalius“ choreografė taip pat nežymiai redagavo – spektaklio finale į Marijos, sapnavusios stebuklingus nuotykius miške ir rūmuose ant Rožių ežero kranto, namus Droselmajeris atveda berniuką, kuris turėtų tapti tam tikra nuoroda į sapno vilčių išsipildymą. Scenoje dominavo ryškaus, margo, šviesaus žaislų pasaulio nuotaika, Droselmajeris spektaklyje vaizduojamas kaip geras, tik kiek manieringas dėdulė.

    Choreografė šokiu užpildė spektaklio erdvę, daug dėmesio skirdama ryškiems charakteringiesiems epizodams, papildydama tradicinius šokius ne tik originaliai sukomponuota choreografija, bet ir netikėtais personažais – pavyzdžiui, zuikių-būgnininkų komanda Spragtuko mūšio su Pelių karaliumi scenoje ar mažučių avelių būreliu Piemenėlių pas de trois. Įdomūs charakteriniai epizodai: pokylio scena, trijų lėlių – Kareivėlio, Lėlės Klaros, Arabo – epizodas, kur išradingai suderinta klasikinio šokio technika ir charakterinės vaidybos detalės, antrojo veiksmo divertismento šokiai – ispanų, kinų.

    Svarbus spektaklio komponavimo principas – atskirų scenų bei paveikslų kaita, kuri sprendžiama scenografijos pagalba, aktyviai naudojant kilnojamas tapytas uždangas; reikšmingas „Spragtuke“ ir įvairių plastinių scenovaizdžio elementų vaidmuo. Spektaklio dailininkė Giedrė Riškutė įsuko „Spragtuką“ į margaspalvį kalėdinį vyniojamą popierių ir pagardino įvairiausiais šventiniais kvapais bei smulkiomis, bet mielomis pasakiškomis detalėmis: žaisliukais, žvakutėmis, širdelėmis, žuvytėmis, saldainiais ir kitais skanumynais.“

    „Baigiantis 2009 metams, ambicingą sumanymą Klaipėdos muzikiniame teatre įgyvendino jauna choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė – M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, mokiusis režisūros Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, režisieriaus Rimo Tumino kurse. Redagavusi libretą, kuriame siekė atskleisti vienišo vaiko fantazijų pasaulį, ji pastatė Čaikovskio baletą „Spragtukas“. Choreografijoje remdamasi ir neoklasikinio, ir moderniojo šokio judesiais, Šimulynaitė nevengė šaržo, grotesko elementų, kurie raiškiai panaudoti charakteriniuose antrosios dalies šokiuose. Paradoksų kupiną spektaklio erdvę įprasmino dailininkė Simona Biekšaitė: pirmajame veiksme scenoje dominuojantis didelis apvalus stalas antrajame virsta lėkšte laivu, kuriuo per spalvingą pasaulį keliauja spektaklio veikėjai. Spragtuko vaidmenį sukūrė Aurelijus Liškauskas, Marijos – Aušra Krasauskaitė, Lėlės – Kristina Tarasevičiūtė, Droselmajerio – Valdemaras Marcinkus.“

    2014 m. šiltą, jaukų „Spragtuką“ – jau penktąjį LNOBT scenoje – sukūrė choreografo, tuometinio LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro, dirigento Martyno Staškaus ir dailininko Viačeslavo Okunevo komanda. Pasak premjerą apžvelgusio H. Šabasevičiaus, „spektaklio libreto redakcijoje siekiama naujai pažvelgti į E. T. A. Hoffmanno pasakos pagrindu sukurtą dramaturgiją, paieškoti naujų žinomos baleto istorijos akcentų. Vienu iš jų tapo nepaprastai paprastas choreografo sprendimas – svajonių ir sapnų šalį, kurioje vyksta didžiuma spektaklio veiksmo, įkurdinti teatre ir su scena susieti pagrindinės spektaklio herojės troškimus. Tokia linija pasaulinėje spraktukiadoje, atrodo, dar nebuvo taip aiškiai išryškinta. Kitas akcentas – reklaminės „Spragtuko“ kampanijos dalimi tapęs mėginimas jį susieti su Vilniumi. Nors priartinti klasikinio spektaklio veiksmą prie šalies, kurioje jis statomas, aplinkos nėra nauja, tokie sprendimai Lietuvoje vis dar gali būti skaičiuojami ant vienos rankos pirštų.“

    Gruodžio 16 d. „Avia Solutions Group“ arenoje, Vilniuje, o gruodžio 22 d. – „Švyturio“ arenoje, Klaipėdoje rusų choreografo Kirilo Simonovo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytame P. Čaikovskio „Spragtuke“ išvysime Olgą Konošenko, kuri A. Melanjino versijoje šoko Mari, K. Pastoro – Pelių karalienę, o K. Simonovo sumanyme tapo Frau Droselmajer. Ponia Droselmajer (moteriška burtininko ir krikštatėvio Droselmajerio versija) – bene labiausiai intriguojanti partija klaipėdietiškame „Spragtuke“, kurią būtina išvysti kiekvienam. Laukiame!

    Nėra žymių.

    Related Posts

    • KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS KULTŪROS MAGISTRO VARDUI GAUTI

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Kviečiame Klaipėdos kultūros organizacijas bei fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Siūlant pretendentą, prašome atsiųsti:Skaityti daugiau

    • Klaipėdos pilies džiazo festivalio ir Algio Kriščiūno dovana mylintiems laisvės muziką

      By Dalia | Comments are Closed

      Pasinaudokite galimybe atsisiųsti aukštos rezoliucijos Algio Kriščiūno piešinius, kurie puošia Klaipėdos pilies džiazo festivalio plakatus. Siųskitės, spausdinkitės, dabinkitės namų sienas ar marškinėlius ir prisidėkite prie bendro tikslo – greitesnės Ukrainos pergalės. Klaipėdos pilies džiazo festivalioSkaityti daugiau

    • Naujas delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymą „Žaliasis spindulys“

      By Dalia | Comments are Closed

      Įsibėgėjant atostogų pajūryje laikui, Lietuvos jūrų muziejus lankytojams parengė ilgai lauktą staigmeną – naują delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymą „Žaliasis spindulys“. – Norėjome daugiau žiūrovams papasakoti apie šiuos ypatingus jūrų gyvūnus, – sako muziejausSkaityti daugiau

    • JŪROS ŠVENTĖ 2022: ATRADIMAI SMILTYNĖJE, ĮSPŪDINGAS PROJEKTAS JONO KALNE IR JAUTRUS GIMTADIENINIS SVEIKINIMAS MIESTUI

      By Dalia | Comments are Closed

      Jūriškiausias ir ryškiausias vasaros potyris – Jūros šventė sugrįžta liepos 29-31 d. Šiais metais Klaipėdai minint 770-ies metų įkūrimo jubiliejų, didžiausias vasaros įvykis – Jūros šventė ir jos renginių programa taps svarbia ir miesto gimtadienioSkaityti daugiau

    • Įkvepiančioms vasaros akimirkoms – koncertai po atviru dangumi

      By Dalia | Comments are Closed

      Paskutiniai 18-ojo Klaipėdos koncertų salės sezono koncertai persikels į parko estradą, esančią šalia Koncertų salės. Birželio 29–rugpjūčio 4 dienomis vyks vasariškas koncertų ciklas, kuriame skambės dešimt išskirtinių koncertinių programų. Atlikėjai pristatys klasikinius kūrinius, juos papildydamiSkaityti daugiau

    • ANTANO JASENKOS kūrybos vakaras

      By Dalia | Comments are Closed

      Liepos 1 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame į kompozitoriaus, tapytojo, režisieriaus, kultūros sostinės  „Kaunas 2022“ ambasadoriaus ANTANO JASENKOS kūrybos vakarą ir personalinės tapybos parodos SURFACES / PAVIRŠIAI atidarymą Girulių bibliotekoje, Šlaito g. 10A. Antanas JasenkaSkaityti daugiau

    ToliauAtgal

    Artimiausi renginiai

    birželio
    Bir 28 2022

    DELMONŲ GALERIJA – NAUJAS SEZONAS

    Bir 28 2022

    Dailininko Horst Skodlerrak paroda

    Bir 28 2022

    Kolekcionuojant hitus. Kūriniai ir garso takeliai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
    Bir 28 2022

    Evos Labutytės kūrinių parodoje – prūsų ir Mažosios Lietuvos praeities ženklai

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
    Bir 28 2022

    ŽIVILĖS BARDZILAUSKAITĖS-BERGINS IR JURIO BERGINS paroda

    Naujoji Klaipėdos galerija Mados ir verslo centre "Herkaus galerija"
    Bir 28 2022

    SKAITYMO IŠŠŪKIS „VASARA SU KNYGA“ – VISOSE KLAIPĖDOS MIESTO BIBLIOTEKOSE!

    Renginių nerasta!
    + Užkrauti daugiau
    📣 Birželio 17 d. 18.30 val. vyks paskutinė Kl 📣 Birželio 17 d. 18.30 val. vyks paskutinė Klaipėdos koncertų salės (KKS) koncertinio sezono programa „Apsauganti skraistė”. Scenoje susitiks du orkestrai - Klaipėdos kamerinis ir Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“. Programai diriguos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila. 
ℹ DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    📕 Birželio 21 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto 📕 Birželio 21 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia į žurnalistės, radijo ir televizijos laidų vedėjos Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „Fainiausia  pasauly močiutė“ pristatymą. 
📗 Renginys vyks Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje.
📙 DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    LIKO 29 DIENOS! 𝐋𝐈𝐄𝐏𝐎𝐒 𝟏𝟑 LIKO 29 DIENOS! 
𝐋𝐈𝐄𝐏𝐎𝐒 𝟏𝟑-𝟏𝟕 𝐃𝐈𝐄𝐍𝐎𝐌𝐈𝐒,  Klaipėdoje suplevėsuos tarptautinio folkloro festivalio - 𝐄𝐔𝐑𝐎𝐏𝐈𝐀𝐃𝐀 vėliavos. 💃💚 Spalvingi tautiniai kostiumai, dainos ir šokiai, bendrystė ir draugystė, visos Europos kultūra atkeliauja į Klaipėdą! 
🔶 𝐅𝐄𝐒𝐓𝐈𝐕𝐀𝐋𝐈𝐎 𝐏𝐑𝐎𝐆𝐑𝐀𝐌𝐀:🔶
LIEPOS 13 D. TREČIADIENIS
▶ 20.00–22.00 Tautinės kultūros pasveikinimo vakaras (Teatro a.)
LIEPOS 14 D. KETVIRTADIENIS
▶10.00–18.00  Pasirodymai gatvėse (Teatro a., Karlskronos a., prie skulptūros „Žvejys“ ir paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, Jono kalnelis, aikštė prie burlaivio „Meridianas“, Danės skveras)
▶11.00 Oficialus „Europiados“ forumo atidarymas (Turgaus g.). Forumas veiks iki 18.00 val.
▶19.00–22.00 Atidarymo ceremonija (Vasaros estrada)
▶22.00–24.00 „Europiada“ naktį (Vasaros estrada)
LIEPOS 15 D. PENKTADIENIS
▶10.00–12.00 Muzikos grupių koncertai (Teatro a.)
▶10.00–18.00 „Europiados“ forumas (Turgaus g.)
▶10.00–18.00 Pasirodymai gatvėse (Teatro a., Karlskronos a., prie skulptūros „Žvejys“ ir paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, Jono kalnelis, aikštė prie burlaivio „Meridianas“, Danės skveras)
▶15.00–17.00 Vaikų grupių koncertas (Teatro a.)
▶17.00–18.00 „Europiados“ vaikų balius (Teatro a.)
▶19.00–21.00 Chorų koncertas Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36)
▶22.00–00.00 „Jam Session – „Europiada“ naktį (Teatro a.)
LIEPOS 16 D. ŠEŠTADIENIS
▶10.00–12.00 Regionų kūrybinės dirbtuvės (Teatro a.)
▶10.00–12.00 Vaikų kūrybinės dirbtuvės (Vasaros estrada)
▶10.00–18.00 „Europiados“ forumas (Turgaus g.)
▶10.00–13.00 Pasirodymai gatvėse (Teatro a., Karlskronos a., prie Žvejo ir „Arkos“ paminklų, Jono kalnelis, aikštė prie burlaivio „Meridianas“, Danės skveras)
▶17.00–19.00 Didysis „Europiados“ paradas. Maršrutas: J. Janonio g., Herkus Mantas g., Atgimimo a., Tiltų g., finišas – Senojo turgaus žiedas.
▶21.00–00.00 „Europiados“ balius (Teatro a.)
LIEPOS 17 D. SEKMADIENIS
▶11.00–12.00 Ekumeninės mišios (Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, Rumpiškės g. 6)
▶16.00–18.00 Uždarymo koncertas (Vasaros estrada)
#europiada2022 #europeade2022 #europeadeKlaipeda #klaipeda #klaipeda770
    4⃣0⃣ Klaipėdos Žvejų rūmams – 40! 1982 m 4⃣0⃣ Klaipėdos Žvejų rūmams – 40!
1982 m. birželio 18 d. buvo iškilmingai atidaryti Klaipėdos Žvejų kultūros ir sporto rūmai. Penktadienį (birželio 17 d.) šviečiant saulei (tikimės) išeisime „patriukšmauti“ į miestą ir jubiliejiniu džiugesiu pasidalinti su Jumis. 
📣 Šventinis Žvejų rūmų mini konvojus, kuriame – mišraus choro „Cantare“ dainininkai, Klaipėdos pilies teatro  ir pantomimos teatro „A“ aktoriai, „Vėlungos“ šokėjai ir Žvejų rūmų administracija – pražygiuos (o kai kur ir užsuks) šiuo maršrutu:
🔹10.00 Kavinė „Kavos architektai“ (H. Manto g.  9) 
🔸 10.25 Klaipėdos miesto savivaldybė (Liepų g. 11) 
🔹10.45 Dienraščio ,,Klaipėda“ ofisas/ K centras (Naujojo Sodo g. 1 a)
🔸 11.05 Klaipėdos rotušė (Danės g. 17) 
🔹11.25 Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (Turgaus g. 7) 
🔸 11.40 Teatro aikštė
Maloniai kviečiame trumpam pakilti nuo darbo stalų, atverti kabinetų langus ar išeiti į gatvę ir pasidžiaugti kartu.
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 Žvejų rūmai
    🔹 Kviečiame Jus birželio 15 d. (trečiadienį 🔹 Kviečiame Jus birželio 15 d. (trečiadienį), 11.00 val. susitikti prie Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro tvoros (Naujojo Sodo g. pusėje), kur Jums pristatysime naują parodą – „Klaipėdai – 770. Darbų ir Žiemos uostai 1910–1939 m.“ 
🔹 Parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas ir muziejaus direktorė Olga Žalienė papasakos Jums, kodėl svarbu, minint Klaipėdos uostamiesčio sukaktį, prisiminti ir jau primirštas istorines erdves. Naujoji paroda primins, kad Senojo Klaipėdos uosto erdvės buvo atviros miestui, čia derėjo darbas, viešumas ir prieinamumas.
🔹 Mažuosius Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro stovyklautojus su uostu ir tuo, kaip jis veikia supažindins Lietuvos jūrų muziejaus edukatorius Mindaugas Žvirgždys. 
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Birželio 29 d., trečiadienis, 19.30 val. Klaipė Birželio 29 d., trečiadienis, 19.30 val. Klaipėdos koncertų salėje
🔸 Giedrius Nakas: „Sapnas, kurį pamiršau“ 
Programa: Giedrius Nakas
🔸 Pianistas, kompozitorius ir dainininkas Giedrius Nakas vėl sugrįžta į Klaipėdą! Šįkart jis su kolegomis pristatys savo naują džiazo albumą „The Dream I Forgot“ / „Sapnas, kurį pamiršau“. Pasak Giedriaus, „pavadinimo reikšmė gali būti suprantama kaip sapnas, kurio vos prabudus nebeatsimename, tik jaučiame, kad sapnavom kažką ypatingo ir įspūdingo. Arba svajonė, kurios siekėm, bet dabar ją pamiršom, apleidom arba esam priversti ją pamiršti“.
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    2022 metų birželio 18 d. Klaipėdos centre, Seno 2022 metų birželio 18 d. Klaipėdos centre, Senojo turgaus aikštėje organizuojamas kūrybos festivalis „Žalias Ošas“
Programa:
➡ 14:00 Pantomimos teatro „A“ atidarymo eisena nuo Anikės aikštės iki Senojo turgaus
➡ 15:00-16:00 Poetiniai skaitymai: „GINČAS. Bet čia priėjo Augintinis ir tarė...“
➡ 16:00-22:00 Dainuojamosios poezijos ir bardų koncertas
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 Baltas Sodas
    Bob James & Andrey Chmut – svajonė tapusi realy Bob James & Andrey Chmut – svajonė tapusi realybe
🎷🎹 Klaipėdos pilies džiazo festivalis kasmet džiugina originalia programa. Improvizacinės muzikos entuziastai ypatingai laukia finalinės festivalio dalies, kuomet scenoje pasirodo ryškiausios džiazo žvaigždės. Malonių netikėtumų organizatoriai žada ir šiemet. Šeštadienio (liepos 9 d.) programą vainikuos tarptautinis projektas “Bob James & Andrey Chmut” – bendras legendinio amerikiečių džiazo pianisto, dviejų „Grammy“ apdovanojimų laureato Bobo Jameso ir talentingo ukrainiečių saksofonininko Andrejaus Chmuto projektas 🎹🎷
DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 #XXVIIIKlaipėdospiliesdžiazofestivalis
    ♦ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – ♦ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – dirbtinis intelektas, intymumas, populiarumo ir kūrinio vertės klausimai bei Klaipėdos utopijos vaizdiniai
🔴 Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) visą birželį žada stebinti lankytojus apmąstyti siūlomų temų, potyrių bei praktinių veiklų gausa. Nuo birželio 10 d. KKKC Parodų rūmuose veikia keturios parodos, kurias apžiūrėti atvykęs lankytojas gali užtrukti ne vieną valandą. Be parodų, KKKC organizuoja daugybę kitų renginių: paskaitą apie dirbtinį intelektą, parodos atidarymo dūzges erdvėje HOFAS, kūrybiškumo laboratoriją su Gianluca Sodaro, trumpametražių filmų peržiūrą bei grafikos ir molio dirbtuves šeimoms.
🟥 DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Lygiai mėnuo iki nuostabiai spalvingo Europos ša Lygiai mėnuo iki nuostabiai spalvingo Europos šalių tautinės kultūros festivalio 𝐄𝐔𝐑𝐎𝐏𝐈𝐀𝐃𝐀💚
☀ Vis dar svarstot dalyvauti ar ne? Ar tikrai verta ateit, džiaugtis, stebėt? 
👀 Žvilgsnis į nuostabias fotografo David Botond nuotraukas ir atrodo, kad sprendimas daugiau nei aiškus 😊
💙💛 Mes visi skirtingi, bet iš tiesų - mes viena ir nedaloma Europa! Draugystę švenčiam 𝐋𝐈𝐄𝐏𝐎𝐒 𝟏𝟑-𝟏𝟕 𝐃. Klaipėdoje!
#europiada2022 #europeade2022 #europeadeKlaipeda #klaipeda #klaipeda770
    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai


    2022 „Klaipėdos šventės“. Visos teisės saugomos.

    Sekite mus

    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai
    Kultūros uostas