Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, padedamas Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“, Žvejų rūmuose publikai atsakė į vieną iš žmoniją kamuojančių klausimų – kaip prasideda ir baigiasi meilė. Norintys sužinoti vis dar gali suspėti atvykti į Klaipėdos Žvejų rūmus ir jautriausių atsakymų ieškoti kartu su Muzikinio teatro baleto trupe.
Daugelį amžių atsakymų į pateiktą klausimą ieškanti Williamo Shakespeare’o istorija „Romeo ir Džuljeta“ įkvėpė ne tik Sergejų Prokofjevą parašiusį muziką geriausiam kada nors sukurtam baletui, bet ir tarptautinę kūrėjų komandą: „Auksinės kaukės“ laureatą, baletmeisterį Kirilą Simonovą (Rusija), muzikos vadovą ir dirigentą Robertą Šerveniką, scenografę ir kostiumų dailininkę Jekateriną Zlają, šviesų dailininką Andrių Stasiulį ir vaizdo projekcijų autorių Linartą Urniežį.
Pradžioje buvo meilė, tačiau vėliau tai virto į kovą dėl įtakos, neapykantą, pasiaukojimą, tiesos paieškas. Keisčiausias „meilės formas“ scenoje atskleidė veržlioji Muzikinio teatro baleto trupė.
„Romeo ir Džuljetos“ premjeroje kaip žinomiausia pasaulio įsimylėjėlių pora debiutavo Oleksandra Borodina (Džuljeta) ir Roman Semenenko (Romeo). Mylinčiais Džuljetos tėvais tapo – Olga Konošenko (sinjora Kapuleti) ir Mantas Černeckas (Kapuletis). Džuljetą nuo negandų saugojo jaunatviška Auklė – Daria Verovka ir pusbrolis Tebaldas – Arshak Gyozalyan. Džuljetą guodė Padre Lorenco – Taurūnas Baužas. Du baleto artistai paruošė Pario šokio partijas: rugsėjo 17 ir 18 d. – Roman Budko, o rugsėjo 19 d. – Danylo Butenko. Ypatingai ryškų Merkucijaus vaidmenį sukūrė Mykhailo Mordasov. Miestiečiais spektaklyje tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistai. Grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.
Šių laikų Meilės istorija
Romeo aistringai myli Džuljetą, o ji įsimylėjusi Romeo, bet negali pasipriešinti motinos ir tėvo norui ištekinti ją už Pario. Tėvai įsitikinę, kad dėl dukters išskirtinumo – sudėtingo charakterio ir nestabilios psichikos – jai gali būti sunku savarankiškai socializuotis, gali kilti pavojus jos saugumui, o svarbiausia – jų garbingos šeimos gerovei. Jie mano, kad geriausias sprendimas būtų sutartinė santuoka. Tam pritaria ir Tebaldas, mylimas sinjoros Kapuleti sūnėnas, kuriam pavesta prižiūrėti Džuljetą ir stebėti jos būklę.
Svečiai renkasi į sužadėtuvių proga surengtą puotą. Tačiau Romeo, slapta atėjęs į priešų namus prisidengdamas kauke, prisipažįsta Džuljetai ją mylįs. Mėnesienos nutvieksta naktis. Mylimieji susitinka Kapulečių rūmų sode. Nesantaika tarp jų šeimų nekliudo įsiplieksti karštiems jausmams. Įsimylėjėlius slapčia sutuokia Tėvas Lorenco.
Tebaldas ir Romeo draugas Merkucijus dėl kažko susivaidija. Dvikovos metu Tebaldas suduoda lemtingą smūgį – Merkucijus miršta. Romeo atkeršija už draugą: Tebaldas irgi krenta negyvas, tačiau jam gresia mirties bausmė.
Džuljetos tėvai praneša, kad ketina Džuljetą ištekinti už Pario ir jos maldavimai jų valios nepalenkia. Džuljeta prašo Tėvas Lorenco pagalbos. Vienuolis jai įduoda gėrimo: keli jo lašai panardins ją į gilų miegą, tuo tarpu kitiems ji atrodys mirusi. O kai jos kūnas bus nuneštas į Kapulečių šeimos laidojimo rūsį, mylimasis ateis jos išvaduoti, tačiau besislapstantis Romeo to nežino…
Džuljeta „užmiega“. Auklė, atėjusi papuošti ją tuoktuvėms, randa nuotaką mirusią. Išgirdęs šią baisią žinią, Romeo apimtas nevilties, nusižudo. Pabudusi Džuljeta mato mirusį Romeo ir iškeliauja jam įkandin…
Audringais plojimais pilna Žvejų rūmų salė sutiko garsiąją meilės istoriją papasakojusius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistus, simfoninį orkestrą. Spektaklis bus rodomas šiandien ir rytoj, tad tuos, kurie vakar jau negavo bilietų į pirmąją premjerą, teatro šokėjai, muzikantai ir visa pastatymo komanda kviečia apsilankyti rugsėjo 18 ir 19 dienomis.
