Kultūros uostasKultūros uostasKultūros uostasKultūros uostas
  • Renginiai
  • Klaipėdai 770
  • Apie projektą
  • Video
  • Kontaktai

Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje

    Pagrindinis Naujienos Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje
    ToliauAtgal

    Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje

    By Živilė Putnienė | Naujienos | Comments are Closed | 2021-02-27 | 0

    Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją lydinčio baleto neatsisakė.  

    – Baletas jums yra kas? 

    –Jei baletas nuo penkerių metų su tavimi, tai jis jau tavyje (juokiasi). Pradžioje – kolektyvas „Polėkis“, toliau – M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyrius, darbas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, o dabar – veikla su vaikais. Baletas yra visur. Maniau, kad, kai baigsiu darbą teatre, dirbsiu pagal savo kitą išsilavinimą – vertėja, tačiau baletas nepaleidžia ir, matyt, nebepaleis niekada.

    – Beveik du jūsų gyvenimo dešimtmečiai prabėgo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Kaip ten prasidėjo jūsų karjera? Tiek metų, kai turi būti nuolat pasitempęs, nuolat geriausios formos? 

    – Puikiai prisimenu dieną, kai atvažiavau į Klaipėdą: tai buvo 2001 m. liepos 13-oji. Liepos 14-osios rytą jau buvau teatre, dalyvavau baleto trenaže ir „Laisvojo vėjo“ repeticijoje. Naujas miestas, naujas teatras, naujas kolektyvas, nauji namai. Teatras priėmė labai šiltai, dvi trupės nares – Beatą Molytę-Kulikauskienę ir Ingą Briazkalovaitę – jau pažinojau iš mokyklos laikų. Jutau stiprų tuomečio baleto trupės vadovo Vaclovo Sasnausko palaikymą. Taip prasidėjo mano savarankiškas gyvenimas.

    Taip, turi būti nuolat pasitempęs, bet apie tai net nesusimąstai, nes tai įdiegta nuo mokyklos laikų. Baleto artistas neturi teisės atsipalaiduoti. Baleto artistas jaučia atsakomybę prieš publiką.

    – Ką dabar, jau atsisveikinus, jums reiškia Klaipėdos muzikinis teatras? 

    – Per beveik 20 metų darbo Muzikiniame teatre jis tapo ne tik darbo vieta, bet ir antraisiais namais. Dalis kolegų tapo artimais draugais. Gaila, kad į rentą išėjau nesulaukusi teatro pastato renovacijos. Kai tik pastatą uždarė rekonstrukcijai, būdavo, kad automatiškai rytą nuvažiuodavau prie senojo teatro pastato (juokiasi). Tekdavo apsisukti ir važiuoti į LMTA Klaipėdos fakultetą, kur repetuodavome. Stebiu visą dabartinį Muzikinio teatro repertuarą, ateinu pabūti su savais, su „antrąja šeima“. Ir labai laukiu pastato atidarymo po renovacijos.

    – Kuris vaidmuo jums pačiai labiausiai įsiminė, artimiausias? 

    – Daug spektaklių yra išlikę širdyje. Ne tik baletai, bet ir operetės, operos, miuziklai, kuriuose teko šokti: „Baletinė Čaplino ir Dolskio korta“, „Bolero“, „Karmen“, „Silva“, „Altorių šešėly“, „Mano puikioji ledi“, „Velnio nuotaka“ ir kiti. Aišku, įsimintiniausi vaidmenys – pagrindiniai, soliniai. Tai Franciska „Štrausianoje“, Snieguolė „Snieguolėje ir septyniuose nykštukuose“, Onutė „Daktare Aiskaudoje“. Man išskirtinis buvo Šokio dienos koncertas, kurį statė B. Molytė-Kulikauskienė. Deja, jis buvo rodomas tik vieną kartą. Turėjau ir kitokios patirties režisierės R. Bunikytės režisuotame miuzikle „Boni ir Klaidas“. Netikėtai gavau Gubernatorės vaidmenį, kuriame nereikėjo šokti, bet reikėjo kalbėti (juokiasi). Teksto turėjau gal du ar tris sakinius, bet, kadangi tai man buvo neįprasta sceninė patirtis, jaudinausi, išgyvenau, ar laiku pradėsiu kalbėti, ar neužstrigs žodžiai, ar nepaskubėsiu…

    Per tiek darbo metų Muzikiniame teatre buvo pakankamai gastrolių. Išvažinėjome ne tik visą Lietuvą, buvome ir Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Švedijoje.

    – Balerinos profesija trapi, kaip ir daugumos menininkų. Ar buvo koks nors atsarginis planas? Jei ne baleto šokėja, tai kas? 

    – Mokyklos laikais sakiau, jei nebūtų baleto, eičiau į policiją (juokiasi), o kodėl, jau neatsimenu…

    Žinojau, kad noriu studijuoti, tuo net neabejojau, tik rinkausi, kur mane traukia. Supratau, kad patinka filologija. Gal dėl to, kad tų kalbų buvo nemažai mano gyvenime. Įstojau į Klaipėdos universitetą, studijavau romanų filologiją. Pirmoji kalba – prancūzų, antroji – italų. Antrojo kurso pabaigoje man siūlė vieneriems metams važiuoti studijuoti į Italiją. Mama labai agitavo, bet aš nusprendžiau nedaryti pertraukos teatre. Buvo labai sunku suderinti studijas su darbu, galima sakyti, kad ketverius metus plušau be poilsio dienų.

    – Ar teko dirbti vertėja laisvalaikiu? 

    – Taip, dirbau laisvai samdoma vertėja: ėmiau darbus į namus iš kelių vertimų biurų. Su prancūzų ir italų kalbomis neilgai praktikavausi, o kai kalbos nevartoji, tai ji užsimiršta.

    Buvo toks metas, kai dirbau vertimų biure rusų ir lietuvių kalbų vertėja. Gavau geros sinchroninio vertimo patirties. Darbą biure derinau su darbu teatre: rytą ir vakare – teatre, o per pietus – biure. Buvo įdomu.

    – Balerinos išleidžiamos ilsėtis atšokusios 18 sezonų? Gal per anksti? 

    – Po 18-os metų darbo profesionalioje scenoje baleto artistas išeina į rentą. Atrodo, 18 metų – nedaug, bet mes neiname jaunyn ir fiziškai šokti 35–37 metų sunkoka. Nekalbu apie solinius vaidmenis, nes jie suteikia savotiško adrenalino, kuris padeda įveikti bet kokias kliūtis.

    Baleto šokėjų psichika yra užgrūdinta: visi mes išeiname į rentą ir randame savo nišą: vieni – teatre, kiti – pedagoginiame darbe, o treti išeina į visai kitas sritis. Dirbdami šį darbą, tam save nuteikiame iš anksto, todėl nėra taip sunku. 37–40 metų… Mokytis niekada nevėlu, o nuo 40 metų gyvenimas tik prasideda (juokiasi).

    – Dabar pati mokote baleto meno mažas mergaites ir net suaugusias moteris. Kas svarbiausia – įgimti duomenys, noras šokti ar charakteris? 

    – Baletas šiuo metu labai populiarus: yra daug baleto studijų, būrelių, juose daug vaikų. Profesionalus baletas turi savus griežtus reikalavimus – vietų skaičius ribotas, o norinčiųjų daug. Čia vertinama visuma: fiziniai duomenys, išvaizda, tad vyksta griežta atranka.

    – Ar tenka kažkam pasakyti „tau tai nepavyks“, nes neturi reikiamų duomenų? 

    – Sakyti „tau nepasiseks“ negalima, nes charakteriai skirtingi: vienas įrodys, kad tai netiesa, kad viskas įmanoma, o kitas – praras pasitikėjimą savimi. Aš manau, kad baleto užsiėmimus turi lankyti visi norintys, nes tai duoda daug teigiamų emocijų visoms gyvenimo sritims. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad su šiluma širdyje prisimenu vaikystės koncertus kolektyve „Polėkis“. Tas jaudinantis pasiruošimas, kostiumai, pasirodymo jaudulys… Mano prisiminimuose tai labai ryšku ir svarbu, nepaisant to, kad beveik du dešimtmečius šokau profesionalioje scenoje. O tiems, kas nėra susiję su teatru, tokie prisiminimai dar ryškesni. Net neabejoju, kad visiems prie baleto prisilietusiems vaikams tai liks ryškia patirtimi visam gyvenimui, nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos.

    – Kam suaugusioms moterims – baletas? Mada? 

    – Manau, šį klausimą reikia užduoti lankančioms baleto pamokas moterims (juokiasi). Dažniausiai tai – vaikystės svajonės išsipildymas. Šiuolaikinės moterys ima skirti daugiau laiko sau, savo sielai. Kažkas lanko jogą, sporto klubą, tenisą, baseiną, o kažkas ateina į baleto užsiėmimus. Yra ir tokių, kurios ateina, kad sužinotų, ką jų dukros veikia pamokose, kad suprastų ir padėtų joms.

    – Turbūt retai šios profesijos žmonėms pavyksta išvengti traumų? 

    – Taip, traumų būna. Retai kam pasiseka jų išvengti. Dažniausiai tai – raiščių, sąnarių problemos. Yra dalykų, kurių baleto šokėjai turi paisyti. Pavyzdžiui, negalima pradėti darbo neapšilus – būtina išjudinti kūną, paruošti raumenis darbui, pratempti raiščius, įtakos turi ir šokio technika – ji turi būti taisyklinga, su tinkamai paskirstytu krūviu. Taip pat svarbu ir pasiruošimas, nusiteikimas. Traumos ištinka ne tik baleto šokėjus. Po kiekvienos traumos ar operacijos yra reabilitacijos laikotarpis, tačiau baleto artistams jis ilgesnis, kad spėtų visiškai atsistatyti. Aišku, po ilgos pertraukos reikia saikingai didinti fizinį krūvį ir susigrąžinti savo ankstesnę formą.

    – Iš kur semiatės jėgų repeticijoms? Apskritai, kaip atsipalaiduojate? 

    – Man dažniausiai padėdavo rytinė kava ir muzika. Įjungdavau ją garsiau ir pasikraudavau. Kartais pasipuošdavau – apsirengdavau ryškiai, kad nuotaika būtų pakili. Norint atsipalaiduoti, manau, reikia mintimis atsijungti nuo visko. Gerai, jei yra galimybė kelioms dienoms pakeisti aplinką, bet ne visada tai įmanoma. Man padeda geras filmas, stalo žaidimas su šeima arba kitokia veikla – hobis.

    – Kokie jūsų pomėgiai? 

    – Rankdarbiai. Prieš dešimt metų prisiminiau, kad mama mokė siuvinėti kryželiu ir rimtai „užsikabinau“. Patinka dėlioti neseniai madingomis tapusias akmenukų mozaikas – paveikslus iš smulkių akmenukų. Taip pat mane ramina mezgimas. Tai – joga mano smegenims (juokiasi). Mėgstu ruošti valgį, bet tik kai turiu pakankamai laiko.

    – Ar tekdavo riboti maistą? O gal dideli fiziniai krūviai savaime viską sureguliuoja? 

    – Svoris – problema, bet tikrai ne visoms baleto artistėms. Kai kurioms nereikia jokių maisto ribojimų, valgo ką nori ir nepriauga svorio. Aš esu kitoje grupėje: tik truputį daugiau sau leidžiu, ir visa tai matyti. Taip, teko atidžiai stebėti savo svorį. Ypač sunku buvo po motinystės atostogų, kai kūnas kaip nesavas, padaryti tai, kas buvo lengva, negali, nes raumenys atprato dirbti ir svoris trukdė. Teko rimtai suimti save į rankas, atsisakiau daugelio dalykų – duonos, cukraus, bulvių, kartais mėsos… Bet rezultatas buvo geras (juokiasi).

    – Kaip susipažinote su savo vyru? 

    – Savo būsimą vyrą sutikau pas studijų draugę: Edgaras buvo bendrakursės vyro draugas. Pradėjome susitikinėti, po poros metų surengėme vestuves, o dar po dvejų metų gimė mūsų sūnus Erikas. Gyventi su baleto artiste sunku. Tai reiškia žmonos nebuvimą vakarais, laisvadieniais, šventinėmis dienomis, nedalyvavimą šeimos susitikimuose ir t. t. Su šiais dalykais susitaikys ne kiekvienas. Laimė, mano vyras visada supranta ir visame kame mane palaiko. Su juo man visuomet jauku, ramu ir saugu. Dėl vaiko gimimo nebuvo jokių svarstymų. Mes labai jo norėjome. Dabar net negaliu įsivaizduoti gyvenimo be sūnaus.

    – Man kažkaip neaišku, kaip balerinai pavyksta suderinti nėštumą ir darbą? 

    – Nėštumas – vienoms lengvas, kitoms – ne. Man pasisekė, nes visą nėštumą jaučiausi gerai. Balerinos į dekretines atostogas išeina kaip ir kitos moterys, nuo septintojo mėnesio, tačiau šokti iki šio periodo negali, nes pilvas trukdo ir kostiumas neužsisegs (juokiasi). Žinoma, viskas priklauso nuo savijautos.

    – Ar būna daugiavaikių balerinų? 

    – Mano aplinkoje yra dvi pažįstamos balerinos, turinčios po du vaikus, kitos – po vieną. Bet niekada nevėlu tai ištaisyti (juokiasi). Ir tik keli mano pažįstamų balerinų vaikai lanko baleto pamokas.

    – Kodėl? Nes žino, kaip tai sunku? 

    – Vaikai taip toli į priekį nežiūri, nes sunkumų dar nesuvokia. Jiems arba patinka, arba nepatinka. Ne visi vaikai nori lankyti baleto užsiėmimus. Ir ne visi tėvai šokėjai nori, kad jų vaikai juos lankytų, nes jie tai tikrai žino, kokia tai sunki duona.

    – Šokant pasitaiko juokingų istorijų? 

    – Visokių kuriozų nutinka. Svarbiausia į tai žiūrėti su humoru. Buvo ir nukritusių sijonų, plyšusių kostiumų, pačiu netinkamiausiu momentu lūžo butaforija, ir patys artistai nėra apsaugoti nuo kritimų.

    – Gal jums kokį sijoną teko pamesti? 

    – Aš asmeniškai sijono nesu pametusi. Man buvo kiek kitoks kuriozas. Spektaklyje „Štrausiana“ pašokusi variaciją turiu nusileisti ant vieno kelio, sustingti ir užbaigti šokį prie partnerio. Bet įvyko taip, kad šokau, nusileidau ant kelio, sustingau ir, neišlaikiusi pusiausvyros, ta sustingusia poza pradėjau kristi, virsti ant šono. Ačiū partneriui, kuris tai pamatęs mane greitai sugavo už rankų ir pakėlė. Juokėmės abu iki ašarų ir ilgai atsiminėme šį įvykį.

    – Kas vyksta užkulisiuose? Dėl ko būna neramu prieš spektaklį? 

    – Prieš kiekvieną spektaklį užkulisiuose visi artistai ruošiasi pasirodymui. Būna tokių atvejų, kai kolegė suserga ir tau reikia ją pakeisti. Tada jauti įtampą, o protas turi veikti maksimaliu greičiu, nes keičiasi vieta, judesiai, išėjimai ir net partneris. O kartais būna kitaip: jau 100 kartų šokai spektaklį savo vietoje, išeini į sceną ir nei iš šio, nei iš to – „baltas lapas“ – neatsimeni kito judesio, šokio brėžinio. Žinoma, toks momentas žiūrovams nepastebimas, bet artistas per šią sekundės dalį išgyvena tikrą šoką. Greitai atsipeikėji ir toliau įsiterpi į šokį.

    – Ką sako ar daro balerinos, kai kažkas nesiseka? Gal tinka ir kitiems gyvenimo atvejams? Motyvuokite mus. 

    – Ką daryti, kai nesiseka? Auklėti save. Eiti ir daryti, daryti, daryti, daryti tol, kol pasiseks (juokiasi). Motyvacija: niekada nedvejokite – eikite, bandykite, darykite, klyskite, darykite išvadas ir judėkite pirmyn.

    Žaneta Skersytė

     

    VIZITINĖ KORTELĖ 

    Balerina Aleksandra Karečkienė 1995–2001 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyriuje, diplominis darbas – Pamotės vaidmuo B. Pavlovskio balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“.

    2001–2020 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėja.

    2003–2007 m. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo romanų filologiją, vertėja.

    Vaidmenys: Madam Hortens (M. Theodorakio „Graikas Zorba“), Gubernatorė (F. Wildhorno „Boni ir Klaidas“), Pelių gaujos narė (A. Kučinsko „Makaronų opera“), Sokolina, Motina („Altorių šešėly“), Gėlytė, Voverė, Zuikis, Nykštukas linksmuolis (B. Pavlovskio „Snieguolė ir septyni nykštukai“), Franciska („Štrausiana“), Fifos draugė, Ispanė („Baletinė Čaplino ir Dolskio korta“), Onytė (I. Morozovo „Daktaras Aiskauda“), Snieguolė („Kalėdų senelis jau čia!“), Motina („Kruvinos vestuvės“ pagal A. Piazzollos muziką), Grafaitė (J. Strausso „Vienos kraujas“), Avis (V. Konstantinovo „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“), Siela („Prarastos sielos“), Motina, Piemenėlė, Angelas („Spragtukas“ pagal P.Čaikovskio muziką).

    Šoko spektakliuose: I. Dunajevskio „Laisvasis vėjas“, F. Leharo „Linksmoji našlė“, G. Verdi „Traviata“, J. Bocko „Smuikininkas ant stogo“, M. Ravelio „Bolero“, G. Bizet-R. Ščedrino „Karmen siuita“, J. Strausso „Žydrasis Dunojus“, Z. Liepinio „Paryžiaus katedra“, V. Lebedevo „O, mielas drauge“, I. Kalmano „Čardašo karalienė“, „Bajaderė“ ir „Grafaitė Marica“, I. Morozovo „Daktaras Aiskauda“, „Baletinė Čaplino ir Dolskio korta“, „Merė Popins“, „Aistrų šėlsmas“, G. Verdi „Rigoletas“, F. Loewe „Mano puikioji ledi“, C. Monteverdi „Popėjos karūnavimas“.

     

    Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

    Related Posts

    • KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS KULTŪROS MAGISTRO VARDUI GAUTI

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Kviečiame Klaipėdos kultūros organizacijas bei fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Siūlant pretendentą, prašome atsiųsti:Skaityti daugiau

    • KLAIPĖDOS 770-AJAM GIMTADIENIUI – KARILIONO MUZIKA

      By Dalia | Comments are Closed

      Birželio 24-ąją Klaipėdos koncertų salė pristatys Laikrodžių muziejaus kiemelyje vyksiantį IX Klaipėdos kariliono festivalį. Koncertines programas ruošia ilgamečiai Koncertų salės karilionininkai Stanislovas Žilevičius ir Kęstutis Kačinskas bei Klaipėdos kamerinis orkestras. Festivalis sulauks ir svečių išSkaityti daugiau

    • Augančios džiazo žvaigždės – EMILIJA BUCCI BAND ir The BLEACH BAND

      By Dalia | Comments are Closed

      28-ojo Klaipėdos pilies džiazo festivalio programoje, kaip ir kasmet, išvysite ryškiausias improvizacinio muzikos žanro žvaigždes, užtikrintai žengiančias į sceną, sutinkamas ir išlydimas gausiomis ovacijomis ir neabejojančias jų atliekamos muzikos poveikio galia. Tokie scenos grandai, kaipSkaityti daugiau

    • „Motel Kaijū“ – džiazo kvartetas, nepaisantis jokių muzikinių kanonų

      By Dalia | Comments are Closed

      „Motel Kaijū“ – džiazo kvartetas, nepaisantis jokių muzikinių kanonų – netrukus Klaipėdoje. Pirmasis XXVIII Klaipėdos pilies džiazo festivalio vakaras, Kruizinių laivų terminale, žada būti įsimintinas. Vieni pirmųjų scenoje pasirodys „Motel Kaijū“ – tai menininkų kvartetasSkaityti daugiau

    • Festivalio „Lauksnos“ svečias iš Zimbabvės

      By Dalia | Comments are Closed

      Menas kurti ir groti tradiciniu pirštais skambinamu muzikos instrumentu Mbira/Sansi (Malavis – Zimbabvė). Tradicija įtraukta 2020 metais į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Švedijoje gyvenantis įvairiapusiškas muzikos atlikėjas Cris Gera pristato šią unikaliąSkaityti daugiau

    • Festivalio „Lauksnos“ svečiai iš Sakartvelo

      By Dalia | Comments are Closed

      Kviečiame susipažinti su festivalio „Lauksnos“ dalyviais ir jų puoselėjamomis tradicijomis. Sakartvelo imtynių federacija pristato dvi senas nacionalinių imtynių sporto šakas: čidaoba bei chridoli. Tradicijos įtrauktos 2018 metais į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.Skaityti daugiau

    ToliauAtgal

    Artimiausi renginiai

    birželio
    Bir 25 2022

    DELMONŲ GALERIJA – NAUJAS SEZONAS

    Bir 25 2022

    Dailininko Horst Skodlerrak paroda

    Bir 25 2022

    Kolekcionuojant hitus. Kūriniai ir garso takeliai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
    Bir 25 2022

    Evos Labutytės kūrinių parodoje – prūsų ir Mažosios Lietuvos praeities ženklai

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
    Bir 25 2022

    ŽIVILĖS BARDZILAUSKAITĖS-BERGINS IR JURIO BERGINS paroda

    Naujoji Klaipėdos galerija Mados ir verslo centre "Herkaus galerija"
    Bir 25 2022

    SKAITYMO IŠŠŪKIS „VASARA SU KNYGA“ – VISOSE KLAIPĖDOS MIESTO BIBLIOTEKOSE!

    Renginių nerasta!
    + Užkrauti daugiau
    📣 Birželio 17 d. 18.30 val. vyks paskutinė Kl 📣 Birželio 17 d. 18.30 val. vyks paskutinė Klaipėdos koncertų salės (KKS) koncertinio sezono programa „Apsauganti skraistė”. Scenoje susitiks du orkestrai - Klaipėdos kamerinis ir Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“. Programai diriguos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila. 
ℹ DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    📕 Birželio 21 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto 📕 Birželio 21 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia į žurnalistės, radijo ir televizijos laidų vedėjos Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „Fainiausia  pasauly močiutė“ pristatymą. 
📗 Renginys vyks Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje.
📙 DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    LIKO 29 DIENOS! 𝐋𝐈𝐄𝐏𝐎𝐒 𝟏𝟑 LIKO 29 DIENOS! 
𝐋𝐈𝐄𝐏𝐎𝐒 𝟏𝟑-𝟏𝟕 𝐃𝐈𝐄𝐍𝐎𝐌𝐈𝐒,  Klaipėdoje suplevėsuos tarptautinio folkloro festivalio - 𝐄𝐔𝐑𝐎𝐏𝐈𝐀𝐃𝐀 vėliavos. 💃💚 Spalvingi tautiniai kostiumai, dainos ir šokiai, bendrystė ir draugystė, visos Europos kultūra atkeliauja į Klaipėdą! 
🔶 𝐅𝐄𝐒𝐓𝐈𝐕𝐀𝐋𝐈𝐎 𝐏𝐑𝐎𝐆𝐑𝐀𝐌𝐀:🔶
LIEPOS 13 D. TREČIADIENIS
▶ 20.00–22.00 Tautinės kultūros pasveikinimo vakaras (Teatro a.)
LIEPOS 14 D. KETVIRTADIENIS
▶10.00–18.00  Pasirodymai gatvėse (Teatro a., Karlskronos a., prie skulptūros „Žvejys“ ir paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, Jono kalnelis, aikštė prie burlaivio „Meridianas“, Danės skveras)
▶11.00 Oficialus „Europiados“ forumo atidarymas (Turgaus g.). Forumas veiks iki 18.00 val.
▶19.00–22.00 Atidarymo ceremonija (Vasaros estrada)
▶22.00–24.00 „Europiada“ naktį (Vasaros estrada)
LIEPOS 15 D. PENKTADIENIS
▶10.00–12.00 Muzikos grupių koncertai (Teatro a.)
▶10.00–18.00 „Europiados“ forumas (Turgaus g.)
▶10.00–18.00 Pasirodymai gatvėse (Teatro a., Karlskronos a., prie skulptūros „Žvejys“ ir paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, Jono kalnelis, aikštė prie burlaivio „Meridianas“, Danės skveras)
▶15.00–17.00 Vaikų grupių koncertas (Teatro a.)
▶17.00–18.00 „Europiados“ vaikų balius (Teatro a.)
▶19.00–21.00 Chorų koncertas Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36)
▶22.00–00.00 „Jam Session – „Europiada“ naktį (Teatro a.)
LIEPOS 16 D. ŠEŠTADIENIS
▶10.00–12.00 Regionų kūrybinės dirbtuvės (Teatro a.)
▶10.00–12.00 Vaikų kūrybinės dirbtuvės (Vasaros estrada)
▶10.00–18.00 „Europiados“ forumas (Turgaus g.)
▶10.00–13.00 Pasirodymai gatvėse (Teatro a., Karlskronos a., prie Žvejo ir „Arkos“ paminklų, Jono kalnelis, aikštė prie burlaivio „Meridianas“, Danės skveras)
▶17.00–19.00 Didysis „Europiados“ paradas. Maršrutas: J. Janonio g., Herkus Mantas g., Atgimimo a., Tiltų g., finišas – Senojo turgaus žiedas.
▶21.00–00.00 „Europiados“ balius (Teatro a.)
LIEPOS 17 D. SEKMADIENIS
▶11.00–12.00 Ekumeninės mišios (Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, Rumpiškės g. 6)
▶16.00–18.00 Uždarymo koncertas (Vasaros estrada)
#europiada2022 #europeade2022 #europeadeKlaipeda #klaipeda #klaipeda770
    4⃣0⃣ Klaipėdos Žvejų rūmams – 40! 1982 m 4⃣0⃣ Klaipėdos Žvejų rūmams – 40!
1982 m. birželio 18 d. buvo iškilmingai atidaryti Klaipėdos Žvejų kultūros ir sporto rūmai. Penktadienį (birželio 17 d.) šviečiant saulei (tikimės) išeisime „patriukšmauti“ į miestą ir jubiliejiniu džiugesiu pasidalinti su Jumis. 
📣 Šventinis Žvejų rūmų mini konvojus, kuriame – mišraus choro „Cantare“ dainininkai, Klaipėdos pilies teatro  ir pantomimos teatro „A“ aktoriai, „Vėlungos“ šokėjai ir Žvejų rūmų administracija – pražygiuos (o kai kur ir užsuks) šiuo maršrutu:
🔹10.00 Kavinė „Kavos architektai“ (H. Manto g.  9) 
🔸 10.25 Klaipėdos miesto savivaldybė (Liepų g. 11) 
🔹10.45 Dienraščio ,,Klaipėda“ ofisas/ K centras (Naujojo Sodo g. 1 a)
🔸 11.05 Klaipėdos rotušė (Danės g. 17) 
🔹11.25 Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (Turgaus g. 7) 
🔸 11.40 Teatro aikštė
Maloniai kviečiame trumpam pakilti nuo darbo stalų, atverti kabinetų langus ar išeiti į gatvę ir pasidžiaugti kartu.
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 Žvejų rūmai
    🔹 Kviečiame Jus birželio 15 d. (trečiadienį 🔹 Kviečiame Jus birželio 15 d. (trečiadienį), 11.00 val. susitikti prie Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro tvoros (Naujojo Sodo g. pusėje), kur Jums pristatysime naują parodą – „Klaipėdai – 770. Darbų ir Žiemos uostai 1910–1939 m.“ 
🔹 Parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas ir muziejaus direktorė Olga Žalienė papasakos Jums, kodėl svarbu, minint Klaipėdos uostamiesčio sukaktį, prisiminti ir jau primirštas istorines erdves. Naujoji paroda primins, kad Senojo Klaipėdos uosto erdvės buvo atviros miestui, čia derėjo darbas, viešumas ir prieinamumas.
🔹 Mažuosius Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro stovyklautojus su uostu ir tuo, kaip jis veikia supažindins Lietuvos jūrų muziejaus edukatorius Mindaugas Žvirgždys. 
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Birželio 29 d., trečiadienis, 19.30 val. Klaipė Birželio 29 d., trečiadienis, 19.30 val. Klaipėdos koncertų salėje
🔸 Giedrius Nakas: „Sapnas, kurį pamiršau“ 
Programa: Giedrius Nakas
🔸 Pianistas, kompozitorius ir dainininkas Giedrius Nakas vėl sugrįžta į Klaipėdą! Šįkart jis su kolegomis pristatys savo naują džiazo albumą „The Dream I Forgot“ / „Sapnas, kurį pamiršau“. Pasak Giedriaus, „pavadinimo reikšmė gali būti suprantama kaip sapnas, kurio vos prabudus nebeatsimename, tik jaučiame, kad sapnavom kažką ypatingo ir įspūdingo. Arba svajonė, kurios siekėm, bet dabar ją pamiršom, apleidom arba esam priversti ją pamiršti“.
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    2022 metų birželio 18 d. Klaipėdos centre, Seno 2022 metų birželio 18 d. Klaipėdos centre, Senojo turgaus aikštėje organizuojamas kūrybos festivalis „Žalias Ošas“
Programa:
➡ 14:00 Pantomimos teatro „A“ atidarymo eisena nuo Anikės aikštės iki Senojo turgaus
➡ 15:00-16:00 Poetiniai skaitymai: „GINČAS. Bet čia priėjo Augintinis ir tarė...“
➡ 16:00-22:00 Dainuojamosios poezijos ir bardų koncertas
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 Baltas Sodas
    Bob James & Andrey Chmut – svajonė tapusi realy Bob James & Andrey Chmut – svajonė tapusi realybe
🎷🎹 Klaipėdos pilies džiazo festivalis kasmet džiugina originalia programa. Improvizacinės muzikos entuziastai ypatingai laukia finalinės festivalio dalies, kuomet scenoje pasirodo ryškiausios džiazo žvaigždės. Malonių netikėtumų organizatoriai žada ir šiemet. Šeštadienio (liepos 9 d.) programą vainikuos tarptautinis projektas “Bob James & Andrey Chmut” – bendras legendinio amerikiečių džiazo pianisto, dviejų „Grammy“ apdovanojimų laureato Bobo Jameso ir talentingo ukrainiečių saksofonininko Andrejaus Chmuto projektas 🎹🎷
DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 #XXVIIIKlaipėdospiliesdžiazofestivalis
    ♦ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – ♦ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – dirbtinis intelektas, intymumas, populiarumo ir kūrinio vertės klausimai bei Klaipėdos utopijos vaizdiniai
🔴 Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) visą birželį žada stebinti lankytojus apmąstyti siūlomų temų, potyrių bei praktinių veiklų gausa. Nuo birželio 10 d. KKKC Parodų rūmuose veikia keturios parodos, kurias apžiūrėti atvykęs lankytojas gali užtrukti ne vieną valandą. Be parodų, KKKC organizuoja daugybę kitų renginių: paskaitą apie dirbtinį intelektą, parodos atidarymo dūzges erdvėje HOFAS, kūrybiškumo laboratoriją su Gianluca Sodaro, trumpametražių filmų peržiūrą bei grafikos ir molio dirbtuves šeimoms.
🟥 DAUGIAU: #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Lygiai mėnuo iki nuostabiai spalvingo Europos ša Lygiai mėnuo iki nuostabiai spalvingo Europos šalių tautinės kultūros festivalio 𝐄𝐔𝐑𝐎𝐏𝐈𝐀𝐃𝐀💚
☀ Vis dar svarstot dalyvauti ar ne? Ar tikrai verta ateit, džiaugtis, stebėt? 
👀 Žvilgsnis į nuostabias fotografo David Botond nuotraukas ir atrodo, kad sprendimas daugiau nei aiškus 😊
💙💛 Mes visi skirtingi, bet iš tiesų - mes viena ir nedaloma Europa! Draugystę švenčiam 𝐋𝐈𝐄𝐏𝐎𝐒 𝟏𝟑-𝟏𝟕 𝐃. Klaipėdoje!
#europiada2022 #europeade2022 #europeadeKlaipeda #klaipeda #klaipeda770
    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai


    2022 „Klaipėdos šventės“. Visos teisės saugomos.

    Sekite mus

    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai
    Kultūros uostas