Kultūros uostasKultūros uostasKultūros uostasKultūros uostas
  • Renginiai
  • Klaipėdai 770
  • Apie projektą
  • Video
  • Kontaktai

KKKC Parodų rūmuose – Ginto Kavoliūno fotografijų paroda

    Pagrindinis Naujienos KKKC Parodų rūmuose – Ginto Kavoliūno fotografijų paroda
    ToliauAtgal

    KKKC Parodų rūmuose – Ginto Kavoliūno fotografijų paroda

    By Živilė Putnienė | Naujienos | Comments are Closed | 2021-02-23 | 0

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) nuo 2021 m. vasario 26 d., penktadienio, vyks fotografijos paroda „Nature morte“, kurioje autorius pateikia vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje.

    Pastaraisiais metais, kai fotografijos pasaulyje nuolat randasi naujos, vis modernesnės fotokameros ir kita fototechnika, suteikianti galimybę pagauti akimi nepastebimus vaizdus ir vos per kelias sekundes juos tiražuoti, vis dažniau atsiranda fotografų, kurie nori sugrįžti į pradžią, kai ši medija užgimė. Todėl jie renkasi kurti archajiškais metodais, kurie užtrunka žymiai ilgiau, tačiau suteikia įvairesnių pojūčių, o kūrybos rezultatas niekada iki galo nėra nuspėjamas. Šiandiena tai prilyginama meditatyviam procesui, ar šamanavimui. Lietuvoje vienu iš anksčiausiai tokiu principu pradėjusių dirbti fotografų yra Gintas Kavoliūnas. Pirmojoje jo personalinėje parodoje „Nature morte“ pristatomi fotografijų ciklai, nuo 2012 m. kuriami analoginiu, cianotipijos, šlapio kolodijaus būdais, atspausdinti ant rentgeno plokštelių. Didesnė jų dalis eksponuojami pirmą kartą. Kelios G. Kavoliūno pirmojo ciklo „Ant palangės“ fotografijos uostamiestyje buvo eksponuotos prieš aštuonis metus, o 2019 m. dalis šios parodos darbų buvo pristatyti Kupiškio etnografijos muziejuje. Klaipėdoje G. Kavoliūno fotografinė kūryba išsamiai pristatoma pirmą kartą.

    Nature morte prancūziškai – mirusi, negyva gamta. Šiuo terminu (liet. natiurmortas) dar vadinamas dailės, taip pat ir fotografijos žanras. Natiurmortuose menininkas vaizduoja negyvus objektus, įvairius daiktus, augalus, medžioklės laimikius ir pan. Ir tik kartais – žmones, kurie čia papildo pagrindinius motyvus, nesutrikdydami tvirtai suręstos kompozicijos, dažniausiai surežisuoto objektų tarpusavio ryšio ir jų išdėstymo erdvėje. Plačiąja prasme gamta – žmogaus būties pagrindas, ne tik biologinių, bet ir egzistencinių vystymosi procesų erdvė. Gamtos, natūros pažinimo lygmuo, gebėjimas pa/stebėti joje vykstančius virsmus iš principo nulemia mūsų santykį su fiziniais, kūniškais objektais. Ne tik elgseną, bet ir atvaizdavimo formas. Deja, šiandieninis gyvenimo būdas, regėjimo įpročiai ir suvokimo standartai dažnam sutrukdo prasiskverbti giliau, užčiuopti esmę. Norint tai pasiekti kai kam reikalingos specialios sąlygos, galbūt – simuliacijos, o kitiems užtenka kantraus, neskubraus žvilgsnio ir asmeninės patirties, abipusio priklausomumo ryšiais sietinos su gamta, suvokimo. Būtent pastaruoju atveju pradeda blankti utilitarūs, praktiniai aspektai ir atsiranda galimybė viską stebėti ne iš šalies, bet pamatyti tarsi iš vidaus. Ir čia jau ne taip svarbu, kalbama apie gyvą ar mirusią gamtą ir ką kiekvienu atveju turėtų reikšti nature morte – gamtos numarinimą, kai menininkas įspraudžia ją į dvimatę plokštumą (drobę ar popierių) ar jos prieglobstyje gyvybę praradusių sutvėrimų atvaizdavimo būdus.

    Kavoliūno fotografijose aptinkame abu minėtus atvejus. Autorius vienodai noriai renkasi tiek gėlių vazonuose tarpstančius augalus, tiek jau silpniau gyvybe alsuojančias nuskintas ir sumerktas gėles ar išrautus ir sunykimui pasmerktus medžių daigus. Į jo dėmesio ir kūrybinių eksperimentų lauką patenka ir žymiai seniau gyvybę praradusių gyvūnų bei paukščių kaukolės, makabrišką šokį lietuje šokusių varlių liekanos. Visais šiais atvejais objektų fiksacijos G. Kavoliūno kūriniuose tampa šamaniška gamtos įkūnijimo galia, magiškai traukiančia prie jos ištakų, kur laikinumas yra akivaizdus, o gyvybė laisvanoriškai sudaro kontraktą su mirtimi. Stebėtina, bet tai nekelia įtampos, nė kiek nebaugina, todėl priimama kaip savaime suprantama. Fotografijoms pasirenkami objektai vienu metu ir visiškai įprasti, ir kartu reikalaujantys tokio autoriaus pasirinkimo pagrindimo. Skirtingos ne tik šių objektų kūriniuose įkurdinimo aplinkybės, bet ir priežastys, nulėmusios tokius autoriaus sprendimus. Jo ant palangės vazonuose auginamų gėlių atvaizdai („Ant palangės“, 2012–) tampa savotiškomis buto šeimininko charakterizavimo priemonėmis, iš dalies iliustruojančiomis jo pasaulio suvokimą. Čia – tik augalas ir jo buvimo vieta, nurodyta pavadinime. Daugiau – jokių nuorodų, tik atsiverianti erdvė spėliojimams ir apmąstymams. Nuskintos ir vazose pamerktos gėlės cianotipinio (cyanotype – angl.) proceso metu nudažomos vienodai mėlynai („Mėlynoji nuotaika“, 2014), o jų skirtingas spalvas galima sužinoti tik iš autoriaus paliktų užrašų, taip įgyjant galimybę pačiam „nuspalvinti“ matomą atvaizdą. Tai – provokacija, būdas mėlyname atspaude pamatyti skirtingas spalvas, kuriai noriai pasiduodama. Dar viena cianotipinė serija yra medžių fotogramos („Arbaro“, 2016–2019). Ją kurdamas autorius užsiima savotiška reinkarnacija – išrauna jaunus medelius iš jiems augti netinkamų vietų (pvz. šienaujamų pievų) ir suteikia jiems simbolinę amžinybę atspaudų lakštuose. Būtent čia pradedama vizualinė diskusija apie laikinumą ir galimybių išlikti iliuziją. Su nutrūkusia egzistencija fotomenininkas akistaton suveda pateikdamas rentgeno plokštelėse užfiksuotus gyvūnų ir paukščių kaukolių atvaizdus („Post-mortem“, 2019). Tam tikra prasme tai – jų dabartiniai, pomirtiniai portretai, kartu ir užuomina į praeitį, kaip buvusios gyvybės liudijimas. Groteskiško šokio su mirtimi istorijos pasakojamos šlapio kolodijaus plokštelėse („Šokis lietuje“, 2019). Čia fiksuojamos ant kelio dangos sutraiškytos varlės, tiksliau – išdžiūvusios jų kūnų liekanos. Amžiams judesyje – šuolyje ar rėpliojime sustingusios išraiškingos varlių pozos, gruoblėtos jų odos faktūros išgrynintame fone tampa itin mįslingos. Atitrūkusios nuo tragiško įvykio vietos, netekusios baigties fakto įrodymo, jos tampa tarsi savarankiškais simboliais, reiškiančiais nors ir dalinę, bet amžiną išlikimo tikimybę. Dar vienas prasminis lygmuo atsiranda suvokus, kad autorius kurdamas didesnę dalį šių darbų naudoja senąsias, jau retai naudojamas technikas bei technologijas, kurios taip pat yra nukeliavusios į praeitį ir galėtų būti laikomos mirusiomis, nes tik tam tikrais atvejais prikeliamos. Ir čia tenka pripažinti, kad kiekviena pabaiga reiškia tam tikrą pradžią, kaip ir mirusi gamta, siunčianti impulsus kūrėjui, suteikia gyvybę naujai formai ir prasminiam krūviui – kūriniui. (Danguolė Ruškienė)

    Kavoliūnas gimė 1976 m. Adomynės kaime (Kupiškio r.). Nuo 2003 m. gyvena ir kuria Vilniaus rajone. 2008 m. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje įgijo fotografijos technologijos specialybės profesinio bakalauro diplomą. 2011 m. Lietuvos edukologijos universitete baigė dailės pedagogikos bakalauro studijas, 2013 m. įgijo dailės edukologijos magistro laipsnį. Nuo 2009 m. – VšĮ „Atviros fotografijos dirbtuvės“ vadovas. 2010–2018 m. dėstė Vilniaus dizaino kolegijoje, Taikomosios fotografijos katedroje. Nuo 2018 m. – Vilniaus dailės akademijos MDL Fotografijos ir medijos meno laboratorijos vedėjas. Nuo 2008 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 2009 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 2013 m. – Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos (LAFA) narys. Bendrose parodose ir edukaciniuose projektuose dalyvauja nuo 2000 m., veda teorinius ir praktinius fotografijos užsiėmimus, skaito paskaitas. Savo kūryboje naudoja skirtingas senąsias fotografijos technikas bei technologijas. Kūrinių yra įsigiję Šiaulių fotografijos muziejus, Tauragės krašto muziejus ir Nacionalinė dailės galerija.

    Parodą organizuoja – VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“.

    Kuratorė – Danguolė Ruškienė.

    Rėmėjas – Vilniaus dailės akademija.

     Paroda „Nature morte“ veiks iki 2021 m. kovo 28 d.

     Dėl karantino ribojimų KKKC Parodų rūmų durys vis dar užvertos, tačiau vykstančias parodas bus galima aplankyti nepaliekant namų – lankytojai netrukus turės galimybę persikelti į Parodų rūmų ekspozicines erdves virtualaus turo pagalba!

     

     

     

    G. Kavoliūnas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras

    Related Posts

    • KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS KULTŪROS MAGISTRO VARDUI GAUTI

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Kviečiame Klaipėdos kultūros organizacijas bei fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Siūlant pretendentą, prašome atsiųsti:Skaityti daugiau

    • Į jaunimo rezidenciją kviečia opera vaikams „Buratinas“

      By Dalia | Comments are Closed

      Kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-mečiui operą „Buratinas“ Klaipėdoje statys jaunimo rezidencijos dalyviai. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) vasaros pradžioje ruošiasi pasitikti jaunuosius talentus, degančius noru dainuoti ir groti, bei atrinktus dalyvauti KVMT jaunimo rezidencijoje. Teatras nekantriaiSkaityti daugiau

    • Festivalis „Tautinių kultūrų diena“

      By Dalia | Comments are Closed

      Festivalis „Tautinių kultūrų diena“  gegužės 28 d. Klaipėdoje, Danės skvere prie Arkos paminklo 14.00 val. mugė Mugėje savo kultūrą, paveldą ir tradicijas pristato net 14 skirtingų tautų, bendrijų ar bendruomenių veikiančių Klaipėdoje ar kituose LietuvosSkaityti daugiau

    • Pramoginės laivybos sezoną Klaipėdoje vėl skelbs Laivų paradas

      By Dalia | Comments are Closed

      Minėdama Europos jūros dieną Klaipėdos jūrinė bendruomenė vėl kvies pasitikti pramoginės navigacijos sezoną supantis ant Kuršių marių bangų. Jaukiai spingsint laivų iliuminacijoms, mažąja Jūros švente vadinamas Klaipėdos laivų paradas sugrįžta gegužės 21-ąją. Šventinę koloną marioseSkaityti daugiau

    • ĮTEIKTI JŪRINĖS KULTŪROS APDOVANOJIMAI „ALBATROSAS“

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Minint Europos jūros dieną, Klaipėdoje prie paminklo „Albatrosas“  įteikti apdovanojimai labiausiai per kalendorinius metus pasižymėjusiems jūrinės kultūros srityje. Trys sumažintos negrįžusiems jūrininkams ir laivams skirto paminklo „Albatrosas“ skulptūros kopijos šį kartą įteiktos kapitonui Petrui Bekėžai,Skaityti daugiau

    • Gatvės muzikos diena Klaipėdoje

      By Dalia | Comments are Closed

      Gatvės muzikos diena sugrįžta į Klaipėdos gatves, skverus ir aikštes gegužės 21 d. Gatvės muzikos diena, tai šventė, kai įvairiuose Lietuvos ir užsienio miestuose visi mokantys ir norintys išeina groti miesto gatvėse. Tądien miestų gatvės skęsta įvairiosSkaityti daugiau

    ToliauAtgal

    Artimiausi renginiai

    gegužės
    Geg 23 2022

    Kviečiame teikti paraiškas knygos apie filosofą I. Kantą leidybai

    Geg 23 2022

    Pažintis su Airijos literatūros autoritetu Seamus Heaney

    Herkaus Manto g. 90
    Geg 23 2022

    Šiuolaikinės juvelyrikos simpoziumo paroda „LandJewelry / Žemės juvelyrika“

    Klaipėdos galerija, Bažnyčių g. 6
    Geg 23 2022

    Romos Auškalnytės paroda „Kūnas kaip tekstas“

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
    Geg 23 2022

    DELMONŲ GALERIJA – NAUJAS SEZONAS

    Geg 23 2022

    Jaunimo biblioteka kviečia į „Technotoriumą“

    Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto viešoji biblioteka
    Renginių nerasta!
    + Užkrauti daugiau
    ♦ Festivalis „𝙏𝙖𝙪𝙩𝙞𝙣𝙞𝙪 ♦ Festivalis „𝙏𝙖𝙪𝙩𝙞𝙣𝙞𝙪̨ 𝙠𝙪𝙡𝙩𝙪̄𝙧𝙪̨ 𝙙𝙞𝙚𝙣𝙖“ 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟐𝟖 𝐝. Klaipėdoje, Danės skvere prie Arkos paminklo 🇺🇦
𝟭𝟰.𝟬𝟬 val. mugė. 🇰🇿 Mugėje savo kultūrą, paveldą ir tradicijas pristato net 14 skirtingų tautų, bendrijų ar bendruomenių veikiančių Klaipėdoje ar kituose Lietuvos miestuose –  tautinė atributika, amatininkų dirbiniai, rankdarbiai, meniniai kūriniai ir nacionaliniai patiekalai.🇪🇸 Bus galima paragauti kazachiškų spurgų, rusiškų ir ukrainietiškų bandelių, azerbaidžanietiškos dalmos, armėniškų gata pyragėlių, žydiško foršmako, Klaipėdos krašto kafijos ir dar daug kitų įvairiausių patiekalų. 🇦🇲
𝟭𝟱.𝟬𝟬 val. koncertas.🇩🇪 Išgirsite armėniškas, totoriškas, lenkiškas, latviškas, vokiškas, baltarusiškas, ukrainietiškas, žydiškas dainas. Matysite azerbaidžaniečių, kazachų, rusų, ispanų, tiurkų tautų šokius. 🇦🇿
🇹🇷 Ateikite, pamatykite, išgirskite ir paragaukite! 🇱🇻
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Tai vakaras, kai Kruizinių laivų terminalo krant Tai vakaras, kai Kruizinių laivų terminalo krantinės visada atrodo per mažos, bet pats pasijunti nuostabios jūrinės bendruomenės dalimi. ⚓🚢🌊Sušiauštas vėjo, nuplautas lietaus, sušildytas žmonių - XII KLAIPĖDOS LAIVŲ PARADAS su visomis savo spalvomis ir emocijomis.💙🚢 
NUOTRAUKOS @rimeika_photo 
#kulturosuostas #laivuparadas #klaipeda
    𝙊𝙥𝙚𝙧𝙖 𝙫𝙖𝙞𝙠𝙖𝙢𝙨 𝙊𝙥𝙚𝙧𝙖 𝙫𝙖𝙞𝙠𝙖𝙢𝙨 „𝙕̌𝙫𝙖𝙞𝙜𝙯̌𝙙𝙯̌𝙞𝙪̨ 𝙤𝙥𝙚𝙧𝙖“ gegužės 29 d. 12 val. Žvejų rūmuose
🎯 Pagaliau išsipildo pelių troškimas prisikimšti pilvus, kurį įgyvendina iš dangaus nukritusi žvaigždė. Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija perkeliama į sausumą. Išbadėjusios pelės pirmo noro dėka pasotina pilvus. Po to Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų amžinai maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinį TV šou primenantis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius sulaukia taip trokšto populiarumo. Tačiau žvaigždžių pasaulio spindesys išblėsta, kai Pelių Karalius išpuiksta ir atstumia ne tik drauges peles, bet ir savo prodiuserį. Tada jį akimirksniu nukonkuruoja nauja žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą – pas žvaigždę, pildančią norus… 
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    🎭 TARPTAUTINIS TEATRO FESTIVALIS „TheATRIUM“ 
➡ REMYGA / Valstybinis Šaulių dramos teatras
➡ 2022 05 22, 17:00–20:00, Klaipėdos dramos teatre
⏩ Pjesės veiksmas vyksta prieštaringais 1988–1992 m. Šiauliuose. Daugelis dar gerai prisimename šį sudėtingą pokyčių laiką, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus Remyga. Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius.
ℹ DAUGIAU: https://bit.ly/3v4Ruo0
#kulturosuostas #theatrium #klaipedosdramosteatras
    Minėdama Europos jūros dieną jūrinė bendruome Minėdama Europos jūros dieną jūrinė bendruomenė pasitiko XII KLAIPĖDOS LAIVŲ PARADĄ. ⚓🚢 
Jaukiai spingsint laivų iliuminacijoms, Kuršių marios sušvito pasiilgtu vaizdu - šventiška laivų kolona, kurios priešakyje - legendinė jachta „Lietuva“. 🇱🇹 🚢Žinoma, vakarėjant, tradiciniu šokiu apdovanojo ir „Towmar Baltic“  vilkikai. 💙
NUOTRAUKOS Nerijaus Jankausko.
#kulturosuostas #laivuparadas #laivuparadas2022 #klaipeda
    Gegužės 21 d. 𝙇𝙖𝙞𝙫𝙪̨ 𝙥𝙖𝙧𝙖𝙙𝙖𝙨 atplaukia į Klaipėdą!
⚓ Pirmieji šventinės dienos renginiai sujauks ramią Dangės upės tėkmę, mat čia visą pusdienį karaliaus Klaipėdos irklavimo centras: vyks baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės, triukšmingas ir spalvingas upės paradas, vikingų valčių varžytuvės.
⚓ Danės krantinėje šalia Kruizinių laivų terminalo savo denius atvers ir lankytojų lauks specialiųjų tarnybų laivai.
⚓ Šventinis laivų ir laivelių paradas Kuršių mariose prasidės leidžiantis sutemoms. Vandeny pasklidusius šventės dalyvius ir žiūrovus pasveikins didysis „TT Line“ keltas „Tom Sawyer“.
⚓ Klaipėdos laivų parado dalyviai kasmet varžosi, kuris taps išradingiausias, linksmiausias ar spalvingiausias.
 #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 #laivuparadas
    🎶 𝐆𝐚𝐭𝐯𝐞̇𝐬 𝐦𝐮𝐳𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐚 Klaipėdos gatvėse, skveruose ir aikštėse gegužės 21 d.
🥁 Grok ar dainuok.
💃 Šok, deklamuok ar vaidink.
🎻Laisvė muzikai ir kitiems menams!
ℹ WWW.GMD.LT
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Minint Europos jūros dieną, Klaipėdoje prie pa Minint Europos jūros dieną,  Klaipėdoje prie paminklo „Albatrosas“  įteikti apdovanojimai labiausiai per kalendorinius metus pasižymėjusiems jūrinės kultūros srityje. Trys sumažintos negrįžusiems jūrininkams ir laivams skirto paminklo 🌊 „Albatrosas“ 🌊 skulptūros kopijos šį kartą įteiktos 
▶kapitonui Petrui Bekėžai
▶ rašytojui Rimtautui Rimšui
▶ Lietuvos jūrų muziejui. 
Puoselėjant Klaipėdos kaip jūrinio miesto identitetą ir siekiant pagerbti jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones bei organizacijas, apdovanojimai teikiami nuo 2007 metų.
#kulturosuostas #klaipeda #albatrosas #albatrosas2022
    🔷 Jau šiandien Klaipėdos miesto jūrinės kul 🔷 Jau šiandien Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimų „𝘼𝙡𝙗𝙖𝙩𝙧𝙤𝙨𝙖𝙨“ įteikimo ceremonija 𝟭𝟰.𝟬𝟬 𝘃𝗮𝗹. prie paminklo „Albatrosas“, Smiltynėje. Sumažinta „Albatroso“ skulptūrėle bus apdovanoti trys reikšmingiausi praėjusių metų jūrinės kultūros socialinių, ekonominių projektų, mokslinių, žurnalistinių, grožinių leidinių ar kitų jūrinių iniciatyvų autoriai. 
ℹ #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    7⃣7⃣0⃣ Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos 7⃣7⃣0⃣ Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas „Tau, Klaipėda!“ - tai dovana mūsų mylimam miestui artėjančio 770-ojo gimtadienio proga.
🎻 KADA: gegužės 20 d. 18 val.
🎷 KUR: Klaipėdos koncertų salėje.
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai


    2022 „Klaipėdos šventės“. Visos teisės saugomos.

    Sekite mus

    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai
    Kultūros uostas