Kultūros uostasKultūros uostasKultūros uostasKultūros uostas
  • Renginiai
  • Klaipėdai 770
  • Apie projektą
  • Video
  • Kontaktai

Robertas Bondara: „Visada einu savu keliu“

    Pagrindinis Naujienos Robertas Bondara: „Visada einu savu keliu“
    ToliauAtgal

    Robertas Bondara: „Visada einu savu keliu“

    By Živilė Putnienė | Naujienos | Comments are Closed | 2020-12-21 | 0

    Žinomas lenkų choreografas, Poznanės didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrė netikėtą, šokėjų jausmais paremtą šokio spektaklį „Faustas“. Pasaulinę šokio spektaklio premjerą per LRT PLIUS kanalą išvysite  gruodžio 25 dieną 18.50 valandą.   

    Kas turi nutikti buvusiam baleto šokėjui, kad jis apsispręstų kurti savo choreografiją? Koks Jūsų kelias link šio pasirinkimo? 

    Daug metų šokau Lenkijos nacionaliniame balete, tačiau prieš porą metų šokėjo karjerą baigiau. Iki tol ilgokai derinau šokį ir choreografo darbą. Nuo 2018 m. esu Poznanės didžiojo teatro baleto meno vadovas ir dirbu  kaip laisvai samdomas choreografas.

    Baigti šokėjo karjerą – sunkus apsisprendimas? 

    Jis nebuvo staigus. Choreografo karjerą pradėjau būdamas 26-erių. Taigi ilgus metus bandžiau abu užsiėmimus derinti ir man sekėsi. Beje, už įkvėpimą esu dėkingas Krzysztofui Pastorui, Lenkijos nacionalinio baleto meno vadovui ir buvusiam LNOBT baleto meno vadovui. Jo rengiamų choreografinių dirbtuvių dėka iš baleto šokėjo išaugau į choreografus. Vėliau Vilniuje, kur tuo metu dirbo ir K. Pastoras, 2013 m. stačiau Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“. Gaila, bet pamažu laiko pačiam šokti vis ėmė stigti. Kol nebeliko visai.

    Sunkiau šokti pačiam ar kitam padėti atrasti šokį? 

    Nebūtinai šokėjams rodau, kaip reikia šokti, bet visko būna… Dažniau tik pasakoju. Savo choreografijoje, kaip ir čia, Klaipėdoje, naudoju įvairių šokio technikų ir įrankių. Daugelis jūsų trupės šokėjų turi klasikinio baleto pasiruošimą, yra įsisavinę daug fundamentalių šokio technikų. Bet aš stengiuosi įjungti šokėjų vaizduotę. Ir man tai labai svarbu.

    Dirbote su daugeliu įžymių choreografų. Ar autoritetai buvo svarbūs ieškant savosios choreografinės kalbos?  

    Aš bandau rasti savo kelią, o ne sekti kitais, net kai tai būna sudėtinga. Kurdamas „Faustą“ irgi stengiuosi išvengti tapatinimo su kitais kūrėjais. Kita vertus, gyvename pasaulyje, kuris tarsi didelis kaimas. Sunku rasti ir išlaikyti kažką, ką darytum tik tu. Jei kažkas sukurta, tai žinoma visiems ir naudojama visų. Sunku atitrūkti nuo to, kas vyksta visose Europos baleto scenose.

    Iš kur semiatės idėjų savo kūrybiniams ieškojimams? Skaitymas, medžiagos nagrinėjimas, savitas pajautimas? 

    Naujo spektaklio choreografijos kūrimas – kompleksinis procesas. Dramos teatre viskas perteikiama  žodžiu, o šokio spektakliuose bandai kūrinį nulipdyti choreografijos kalba. Čia labai svarbi dramaturgija, muzika, scenografija, kostiumai, šviesos, vaizdo projekcijos. Ir, aišku, prieš pradėdamas kurti šokio spektaklį turi investuoti daug savo laiko ne tik į kūrinio nagrinėjimą, bet ir stengdamasis suprasti to laikmečio žmonių lūkesčius, kultūros artefaktus. Dabar jau galiu konstatuoti, kad, pavyzdžiui, „Faustą“ pažinau iš visų įmanomų kūrinio pusių, sau pateikdamas daug klausimų ir ieškodamas į juos atsakymų. Mąsčiau, ką noriu šiuo kūriniu pasakyti žiūrovams, ar jis bus aktualus mūsų amžininkams…

    Ar, pristatydamas publikai gerai publikai žinomą kūrinį, stengiatės išlaikyti jo dramaturginę liniją? O gal  tikėtis radikaliai kitokios įvykių tėkmės? 

    Tikėtis to, kas buvo – tai ne apie mane. (juokiasi). Visada tik savas kelias. Turiu savitą požiūrį į pasaulį. Ir tai, ką sukūrėme čia, Klaipėdoje, nėra klasikinis baletas, pasakojantis „Fausto“ istoriją. Interpretuoju ją savaip, daugiau dėmesio teikiu dalykams, kurie svarbūs dabar gyvenantiems žmonėms. Publikai pažersiu galimybių viską suprasti savaip. Mano spektaklis ne tik apie Faustą, kuris sudaro sandėrį su Velniu. Jame viskas Fausto gyvenime jau įvykę, mes tik stebime, kaip tai atrodė. Ir matome ne tik tamsiąją Fausto gyvenimo pusę. Spektaklio tema amžina ir nekintanti: mokslo pažinimo siekiantis Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu, mainais pažadėdamas jam savo sielą. Fausto siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę. Matome seną, sergantį, pavargusį Faustą ir Faustą jaunystėje; taip pat Mefistofelį – nelabai baisų, nes visi savyje turime jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Yra ir mažas berniukas, vaizduojantis Fausto sūnų. 

    Ar pirmą kartą gvildenote „Fausto“ temą?  

    „Faustą“ statyti pasiūlė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ir man ši mintis labai patiko. Labai norėjosi atvažiuoti ir sukurti kažką Klaipėdoje. Nieko nelaukdamas pradėjau studijuoti medžiagą ir džiaugiausi atradęs, kad man tai tikrai tinka ir galiu ją įdomiai papasakoti šokio kalba.

    Ar tenka gauti pasiūlymų, kurie jums netinka ir kurių atsisakote? 

    Keletą kartų mano gyvenime taip buvo. Turėjau pasiūlymų statyti kažką… Tačiau, kaip kūrėjas, aš turiu būti užtikrintas savimi, kad galiu siūlomą istoriją perteikti nuoširdžiai, su meile, iš visos širdies. Jei to nejaučiu, tai žinau, kad tai gali sukurti kažkas kitas, o aš tuo metu irgi galiu kurti kažką sau patinkančio. Taigi turiu mėgti tai, ką darau.

    Kokie autoriai ir kūriniai tapo partitūros pagrindu? 

    „Fauste“ simboliškai susitinka trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Stengiausi rasti muziką, kuri atitiktų spektaklio idėją ir dvasią. Šių kūrėjų muzika, mano manymu, idealiai tinka. Ypač tai juntama spektaklio įžangoje ir finale. Sukurti muzikinę kompoziciją spektakliui sudėtinga užduotis, tad ją dėliodamas konsultavausi su pastatymo muzikos vadovu ir dirigentu Modestu Barkausku.  

    Kaip apibūdintumėte savo sukurtos choreografijos stilių?  

    Sunku nusakyti spektaklio stilių. Dirbdamas naudojau visą šokio technikų diapazoną: nuo klasikinių iki šiuolaikinių. Čia svarbūs ir šokėjai. Klaipėdoje sukurta kažkas labai naujo, kažkas nuo ištakų. Čia yra visos galimybės naujovėms. Jūsų baleto trupė turi daug potencialo ir noro kurti. Manau, šokėjų atskleisti veikėjų charakteriai jus sujaudins ir maloniai nustebins savo išbaigtumu.

    Su Jumis į Klaipėdą atvyko dirbti visa komanda: šviesų dailininkė, scenografė. Kiek jums svarbūs „patikrinti“ bendraminčiai? Papasakokite apie „Fausto“  autorius – mūsų teatro svečius. 

    Kartu su manimi „Faustą“ Klaipėdoje kūrė profesionalai idealiai tinkantys spektaklio užmojams įgyvendinti. Choreografija, kaip minėjau, nėra vienintelis svarbus dalykas spektaklyje. Žmonėms geriau suprasti istoriją padėjo scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander, neseniai už kitą mūsų drauge sukurtą spektaklį pelniusi geriausios Lenkijos scenografės apdovanojimą – jau ne pirmą savo karjeroje.  Pirmą kartą kartu dirbau su vaizdo projekcijų dailininke Jagoda Chalcińska. Lenkijoje gerai žinoma šviesų dailininkė Karolina Gębska rūpinosi ypatingu apšvietimu, ir tai, mano manymu, labai svarbu.

    Bandysiu provokuoti sakydama, kad šokio spektaklyje svarbiausias šokis… 

    Į sceną išleisti vien šokį būtų tas pat, kaip šokėjams išeiti į sceną tik apsiavus batus (juokiasi). Ir kiti spektaklio elementai labai svarbūs. Tik jų dėka spektaklis tampa tobulu, išbaigtu. Ši visuma neša žiūrovams žinią, sukuria spektaklio estetinį vaizdą. Kadangi žinau, ką noriu žiūrovams pasakyti, žinau, ir kokių priemonių tam prireiks.

    Ar siekiant geresnio ryšio su publika būtina domėtis šalies, kurioje statote spektaklį, specifika? 

    Žinoma, domiuosi tautos, kuriai kuriu, ypatumais. Dirbti Lietuvoje lengviau, nes manau, kad mūsų tautos panašios. Lietuva ir Lenkija – kaimynės, turinčios daug istorijos panašumų ir bendrumų. Ir žmonės čia labai mieli. Tai pajutau Vilniuje statydamas „Čiurlionį“, dabar jaučiu ir Klaipėdoje. Ir net jei nekalbu lietuvių kalba, ji man tampa vis artimesnė. Klaipėdoje nesijaučiu svečias, labiau savas. Be to, statydamas „Čiurlionį“ domėjausi jūsų šalimi ir tauta, tad jaučiuosi jau nemažai žinantis.

    Kaip vertinate Muzikinio teatro baleto trupę? 

    Jūsų teatro baleto trupė sparčiai auganti ir tobulėjanti. Ir netrukus dar sustiprės. Tam ji turi visas galimybes. Čia daug charakteringų šokėjų. Kūrėjams tikras nuotykis ir iššūkis dirbti su jais, o šokėjams – galimybė tobulėti šokyje. Jūsų šokėjai iš visos širdies trokšta šokti, savo gyvenimą jie paskyrė šokio menui. Kas gali būti geriau ir gražiau?

    Žaneta Skersytė

    Faustas, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Robertas Bondara

    Related Posts

    • KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS KULTŪROS MAGISTRO VARDUI GAUTI

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Kviečiame Klaipėdos kultūros organizacijas bei fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Siūlant pretendentą, prašome atsiųsti:Skaityti daugiau

    • Į jaunimo rezidenciją kviečia opera vaikams „Buratinas“

      By Dalia | Comments are Closed

      Kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-mečiui operą „Buratinas“ Klaipėdoje statys jaunimo rezidencijos dalyviai. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) vasaros pradžioje ruošiasi pasitikti jaunuosius talentus, degančius noru dainuoti ir groti, bei atrinktus dalyvauti KVMT jaunimo rezidencijoje. Teatras nekantriaiSkaityti daugiau

    • Festivalis „Tautinių kultūrų diena“

      By Dalia | Comments are Closed

      Festivalis „Tautinių kultūrų diena“  gegužės 28 d. Klaipėdoje, Danės skvere prie Arkos paminklo 14.00 val. mugė Mugėje savo kultūrą, paveldą ir tradicijas pristato net 14 skirtingų tautų, bendrijų ar bendruomenių veikiančių Klaipėdoje ar kituose LietuvosSkaityti daugiau

    • Pramoginės laivybos sezoną Klaipėdoje vėl skelbs Laivų paradas

      By Dalia | Comments are Closed

      Minėdama Europos jūros dieną Klaipėdos jūrinė bendruomenė vėl kvies pasitikti pramoginės navigacijos sezoną supantis ant Kuršių marių bangų. Jaukiai spingsint laivų iliuminacijoms, mažąja Jūros švente vadinamas Klaipėdos laivų paradas sugrįžta gegužės 21-ąją. Šventinę koloną marioseSkaityti daugiau

    • ĮTEIKTI JŪRINĖS KULTŪROS APDOVANOJIMAI „ALBATROSAS“

      By Živilė Putnienė | Comments are Closed

      Minint Europos jūros dieną, Klaipėdoje prie paminklo „Albatrosas“  įteikti apdovanojimai labiausiai per kalendorinius metus pasižymėjusiems jūrinės kultūros srityje. Trys sumažintos negrįžusiems jūrininkams ir laivams skirto paminklo „Albatrosas“ skulptūros kopijos šį kartą įteiktos kapitonui Petrui Bekėžai,Skaityti daugiau

    • Gatvės muzikos diena Klaipėdoje

      By Dalia | Comments are Closed

      Gatvės muzikos diena sugrįžta į Klaipėdos gatves, skverus ir aikštes gegužės 21 d. Gatvės muzikos diena, tai šventė, kai įvairiuose Lietuvos ir užsienio miestuose visi mokantys ir norintys išeina groti miesto gatvėse. Tądien miestų gatvės skęsta įvairiosSkaityti daugiau

    ToliauAtgal

    Artimiausi renginiai

    gegužės
    Geg 23 2022

    Kviečiame teikti paraiškas knygos apie filosofą I. Kantą leidybai

    Geg 23 2022

    Pažintis su Airijos literatūros autoritetu Seamus Heaney

    Herkaus Manto g. 90
    Geg 23 2022

    Šiuolaikinės juvelyrikos simpoziumo paroda „LandJewelry / Žemės juvelyrika“

    Klaipėdos galerija, Bažnyčių g. 6
    Geg 23 2022

    Romos Auškalnytės paroda „Kūnas kaip tekstas“

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
    Geg 23 2022

    DELMONŲ GALERIJA – NAUJAS SEZONAS

    Geg 23 2022

    Jaunimo biblioteka kviečia į „Technotoriumą“

    Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto viešoji biblioteka
    Renginių nerasta!
    + Užkrauti daugiau
    Tai vakaras, kai Kruizinių laivų terminalo krant Tai vakaras, kai Kruizinių laivų terminalo krantinės visada atrodo per mažos, bet pats pasijunti nuostabios jūrinės bendruomenės dalimi. ⚓🚢🌊Sušiauštas vėjo, nuplautas lietaus, sušildytas žmonių - XII KLAIPĖDOS LAIVŲ PARADAS su visomis savo spalvomis ir emocijomis.💙🚢 
NUOTRAUKOS @rimeika_photo 
#kulturosuostas #laivuparadas #klaipeda
    𝙊𝙥𝙚𝙧𝙖 𝙫𝙖𝙞𝙠𝙖𝙢𝙨 𝙊𝙥𝙚𝙧𝙖 𝙫𝙖𝙞𝙠𝙖𝙢𝙨 „𝙕̌𝙫𝙖𝙞𝙜𝙯̌𝙙𝙯̌𝙞𝙪̨ 𝙤𝙥𝙚𝙧𝙖“ gegužės 29 d. 12 val. Žvejų rūmuose
🎯 Pagaliau išsipildo pelių troškimas prisikimšti pilvus, kurį įgyvendina iš dangaus nukritusi žvaigždė. Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija perkeliama į sausumą. Išbadėjusios pelės pirmo noro dėka pasotina pilvus. Po to Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų amžinai maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinį TV šou primenantis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius sulaukia taip trokšto populiarumo. Tačiau žvaigždžių pasaulio spindesys išblėsta, kai Pelių Karalius išpuiksta ir atstumia ne tik drauges peles, bet ir savo prodiuserį. Tada jį akimirksniu nukonkuruoja nauja žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą – pas žvaigždę, pildančią norus… 
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    🎭 TARPTAUTINIS TEATRO FESTIVALIS „TheATRIUM“ 
➡ REMYGA / Valstybinis Šaulių dramos teatras
➡ 2022 05 22, 17:00–20:00, Klaipėdos dramos teatre
⏩ Pjesės veiksmas vyksta prieštaringais 1988–1992 m. Šiauliuose. Daugelis dar gerai prisimename šį sudėtingą pokyčių laiką, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus Remyga. Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius.
ℹ DAUGIAU: https://bit.ly/3v4Ruo0
#kulturosuostas #theatrium #klaipedosdramosteatras
    Minėdama Europos jūros dieną jūrinė bendruome Minėdama Europos jūros dieną jūrinė bendruomenė pasitiko XII KLAIPĖDOS LAIVŲ PARADĄ. ⚓🚢 
Jaukiai spingsint laivų iliuminacijoms, Kuršių marios sušvito pasiilgtu vaizdu - šventiška laivų kolona, kurios priešakyje - legendinė jachta „Lietuva“. 🇱🇹 🚢Žinoma, vakarėjant, tradiciniu šokiu apdovanojo ir „Towmar Baltic“  vilkikai. 💙
NUOTRAUKOS Nerijaus Jankausko.
#kulturosuostas #laivuparadas #laivuparadas2022 #klaipeda
    Gegužės 21 d. 𝙇𝙖𝙞𝙫𝙪̨ 𝙥𝙖𝙧𝙖𝙙𝙖𝙨 atplaukia į Klaipėdą!
⚓ Pirmieji šventinės dienos renginiai sujauks ramią Dangės upės tėkmę, mat čia visą pusdienį karaliaus Klaipėdos irklavimo centras: vyks baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės, triukšmingas ir spalvingas upės paradas, vikingų valčių varžytuvės.
⚓ Danės krantinėje šalia Kruizinių laivų terminalo savo denius atvers ir lankytojų lauks specialiųjų tarnybų laivai.
⚓ Šventinis laivų ir laivelių paradas Kuršių mariose prasidės leidžiantis sutemoms. Vandeny pasklidusius šventės dalyvius ir žiūrovus pasveikins didysis „TT Line“ keltas „Tom Sawyer“.
⚓ Klaipėdos laivų parado dalyviai kasmet varžosi, kuris taps išradingiausias, linksmiausias ar spalvingiausias.
 #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770 #laivuparadas
    🎶 𝐆𝐚𝐭𝐯𝐞̇𝐬 𝐦𝐮𝐳𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐚 Klaipėdos gatvėse, skveruose ir aikštėse gegužės 21 d.
🥁 Grok ar dainuok.
💃 Šok, deklamuok ar vaidink.
🎻Laisvė muzikai ir kitiems menams!
ℹ WWW.GMD.LT
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    Minint Europos jūros dieną, Klaipėdoje prie pa Minint Europos jūros dieną,  Klaipėdoje prie paminklo „Albatrosas“  įteikti apdovanojimai labiausiai per kalendorinius metus pasižymėjusiems jūrinės kultūros srityje. Trys sumažintos negrįžusiems jūrininkams ir laivams skirto paminklo 🌊 „Albatrosas“ 🌊 skulptūros kopijos šį kartą įteiktos 
▶kapitonui Petrui Bekėžai
▶ rašytojui Rimtautui Rimšui
▶ Lietuvos jūrų muziejui. 
Puoselėjant Klaipėdos kaip jūrinio miesto identitetą ir siekiant pagerbti jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones bei organizacijas, apdovanojimai teikiami nuo 2007 metų.
#kulturosuostas #klaipeda #albatrosas #albatrosas2022
    🔷 Jau šiandien Klaipėdos miesto jūrinės kul 🔷 Jau šiandien Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimų „𝘼𝙡𝙗𝙖𝙩𝙧𝙤𝙨𝙖𝙨“ įteikimo ceremonija 𝟭𝟰.𝟬𝟬 𝘃𝗮𝗹. prie paminklo „Albatrosas“, Smiltynėje. Sumažinta „Albatroso“ skulptūrėle bus apdovanoti trys reikšmingiausi praėjusių metų jūrinės kultūros socialinių, ekonominių projektų, mokslinių, žurnalistinių, grožinių leidinių ar kitų jūrinių iniciatyvų autoriai. 
ℹ #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    7⃣7⃣0⃣ Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos 7⃣7⃣0⃣ Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas „Tau, Klaipėda!“ - tai dovana mūsų mylimam miestui artėjančio 770-ojo gimtadienio proga.
🎻 KADA: gegužės 20 d. 18 val.
🎷 KUR: Klaipėdos koncertų salėje.
#kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    📣 Klaipėdos muzikinio teatro sezono pabaigai - 📣 Klaipėdos muzikinio teatro sezono pabaigai - tikras muzikos Everestas!
♦ 𝗚𝗲𝗴𝘂𝘇̌𝗲̇𝘀 𝟮𝟳 𝗱., 𝗽𝗲𝗻𝗸𝘁𝗮𝗱𝗶𝗲𝗻𝗶̨, 𝟭𝟴.𝟯𝟬 𝘃𝗮𝗹. Klaipėdos Žvejų rūmuose - Gaetano Donizetti (1797–1848) komiška opera „𝙋𝙪𝙡𝙠𝙤 𝙙𝙪𝙠𝙩𝙚̇“ vainikuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2021-2022 m. sezoną. Pakilios muzikos ir geros nuotaikos netrūks - juk ši italų kompozitoriaus opera jau beveik du šimtmečius karaliauja garsiausiose pasaulio scenose!
♦ Operos finale skambanti arija „Salut à la France“ (Valio Prancūzijai!), vadinama neoficialiu Prancūzijos himnu, suskambės ir Žvejų rūmų scenoje - taip iškilmingai teatro solistai, choras, simfoninis orkestras ir baleto trupė palydės klausytojus į vasarą! 
ℹ #kulturosuostas #klaipeda #klaipeda770
    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai


    2022 „Klaipėdos šventės“. Visos teisės saugomos.

    Sekite mus

    • Renginiai
    • Klaipėdai 770
    • Apie projektą
    • Video
    • Kontaktai
    Kultūros uostas